UAB "Raseinių šilumos tinklai"

2012-05-11 VKEKK pateikia gegužės mėn. šilumos kainų Lietuvoje statistiką

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pateikia gegužės mėn. šilumos kainų Lietuvoje statistiką (nuoroda).

daugiau >>>

2012-05-10 2012 m. balandžio mėn. mokėjimų už šilumą analizė daugiabučiuose namuose

2012 m. balandžio mėn. mokėjimų už šilumą analizė daugiabučiuose namuose (spausti).

daugiau >>>

2012-04-25 Šilumos ir karšto vandens kainos nuo gegužės 1 d.

1. Šilumos kainų kintamųjų dedamųjų dydžiai (be PVM):

Tg nš kd = Tpt kd – 6.84 ct/kWh;

Tpr kd – 3.07 ct/kWh;

Tpt – 13.72 ct/kWh.

2. Galutinės šilumos kainos:

2.1.Šilumos, patiektos iki pastato šilumos įvado, vienanarė kaina – 19.07 ct/kWh (be PVM).

2.2.Šilumos pardavimo vartotojams kaina (be PVM): 3.43 Lt per mėnesį vienam vartotojui, daugiabučių namų gyventojams – 0,47 ct/kWh arba pasirinktinai 3.43 Lt per mėnesį.

2.3.Nepadengto kuro sąnaudų kaina - 0.26 ct/kWh (be PVM).

2.4.Vienanarė šilumos kaina daugiabučių namų gyventojams (su 9 proc. PVM) - 21.58 ct/kWh.

2.5.Vienanarė šilumos kaina, taikoma kitiems vartotojams (su 21 proc. PVM): šilumos, patiektos iki pastatų šilumos įvadų, - 23.39 ct/kWh ir šilumos pardavimo kaina 4.15 Lt per mėnesį vienam vartotojui.

3. Karšto vandens kainas:

3.1. Karšto vandens kaina – 18.80 Lt/m³ be PVM.

3.2. Karšto vandens kaina gyventojams, (su 9 % PVM) – 20.49 Lt/m³ .

3.3. Karšto vandens kaina kitiems vartotojams, (su 21 % PVM) – 22.75 Lt/m³ .

daugiau >>>

2012-04-11 VKEKK pateikia balandžio mėn. šilumos kainų Lietuvoje statistiką

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pateikia balandžio mėn. šilumos kainų Lietuvoje statistiką (nuoroda).

daugiau >>>

2012-04-10 2012 m. kovo mėn. mokėjimų už šilumą analizė daugiabučiuose namuose

2012 m. kovo mėn. mokėjimų už šilumą analizė daugiabučiuose namuose. (Spausti)

daugiau >>>

2012-03-26 Šilumos ir karšto vandens kainos nuo balandžio 1 d.

1. Šilumos kainų kintamųjų dedamųjų dydžiai (be PVM):

Tg nš kd = Tpt kd – 6.84 ct/kWh;

Tpr kd – 3.07 ct/kWh;

Tpt – 13.72 ct/kWh.

2. Galutinės šilumos kainos:

2.1.Šilumos, patiektos iki pastato šilumos įvado, vienanarė kaina – 19.07 ct/kWh (be PVM).

2.2.Šilumos pardavimo vartotojams kaina (be PVM): 3.43 Lt per mėnesį vienam vartotojui, daugiabučių namų gyventojams – 0,47 ct/kWh arba pasirinktinai 3.43 Lt per mėnesį.

2.3.Nepadengto kuro sąnaudų kaina - 0.26 ct/kWh (be PVM).

2.4.Vienanarė šilumos kaina daugiabučių namų gyventojams (su 9 proc. PVM) - 21.58 ct/kWh.

3. Karšto vandens kainas:

3.1. Karšto vandens kaina – 18.80 Lt/m³ be PVM.

3.2. Karšto vandens kaina gyventojams, (su 9 % PVM) – 20.49 Lt/m³ .

3.3. Karšto vandens kaina kitiems vartotojams, (su 21 % PVM) – 22.75 Lt/m³ .

daugiau >>>

2012-03-21 Šilumos suvartojimas daugiabučiuose skirtinguose Lietuvos miestuose 2012 m. vasario mėn.

Šildymo išlaidų analizė per 2012 m. vasario mėn. pagal miestus (spausti)

daugiau >>>

2012-03-13 Mokėjimų už šilumą analizė daugiabučiuose namuose 2012 m. vasario mėn.

Š.m. vasario mėnesio šiluminės energijos suvartojimas vidutiniškai padidėjo apie 29 proc., o sąskaitos už šildymą didesnės tik 20 proc. lyginant su š. m. sausio mėnesio. Didesnį šiluminės energijos suvartojimą lėmė itin šalti orai, kurių sulaukėme šį vasarį. Vidutinė oro temperatūra vasario mėnesį Raseiniuose buvo net -9,1 °C, kuri buvo 4 laipsniais žemesnė už vidutinę daugiametę vasario mėnesio oro temperatūrą ir net 5,8 laipsnio žemesnė už sausio mėnesio temperatūrą. Visi prisimename, kad keletą dienų laikėsi žemesnė nei 25 laipsnių šalčio oro temperatūra. Vasario mėnuo buvo šalčiausias iš keturių paskutinių metų vasario mėnesių (2009 m. vasario mėnesio vidutinė temperatūra buvo -4,0°C; 2010 m. vasario mėnesio vidutinė temperatūra -4,7°C; 2011 m. vasario mėnesio vidutinė temperatūra -7,9°C). Dėl spaudusių šalčių, pastatuose buvo suvartota daugiau šilumos nei sausio mėnesį. Iš čia – sąskaitų padidėjimas.

Šilumos suvartojimas daugiabučiuose namuose 2012 m. vasario mėn. (spausti)

daugiau >>>

2012-02-23 Dėl malkinės medienos

PAKVIETIMAS

Perkančioji organizacija: UAB "Raseinių šilumos tinklai"
Adresas, telefonas, faksas, elektroninis paštas: Pieninės g. 2, Raseiniai, tel.:8 428 51951; faksas: 8 428 54150; elektroninis paštas : povilas@raseiniust.lt
Pirkimo būdas: Kainų apklausa. Pirkimas vykdomas vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu, UAB „Raseinių šilumos tinklai“ supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėmis (patvirtintos perkančiosios organizacijos 2009-10-14 direktoriaus įsakymu Nr. (1.2)-1-54, 2009-12-15 įsakymu Nr. (1-2)-1-66, paskelbtos CVP IS) (toliau – Taisyklės), šiomis atviro konkurso sąlygomis (toliau – Konkurso sąlygos) ir kitais viešuosius pirkimus reglamentuojančiais teisės aktais siekiant iš visų dalyvių pasiūlymų išrinkti tą, kuris geriausiomis sąlygomis pasiūlytų perkančiajai organizacijai malkinę medieną .
Pirkimo objektas: UAB „Raseinių šilumos tinklai“ ketina pirkti malkinės medienos apie 200 m3. Malkinės medienos rūšys – beržas, juodalksnis arba mišri malkinė mediena ( nuo bendro atvežto kiekio beržo 33%, juodalksnio 33% ir baltalksnio 33% ). Drebulės ir eglės nesiūlyti. Patiekti į sekančius objektus: Ariogalos kat. 100 m3 ; Viduklės kat. 100 m3 . PASTABA – pasiūlymus teikti kiekvienai malkinės medienos rūšiai, taip pat ir mišriai atskirai. Pirkėjas pasilieka teisę pasirinkti kurią malkinės medienos rūšį pirks. Pirkėjas neįsipareigoja nupirkti visą kiekį nurodyto kuro, taip pat turi teisę pirkti ir didesnį kiekį nei numatyta pirkimo sąlygose.
Pristatymo adresas: Pristatoma pagal iš anksto suderintą grafiką adresais – Rytų g. 4, Ariogala ; Gamyklos g. 5a, Viduklė.
Pasiūlymai galioja: 90 dienų po vokų atplėšimo.
Pasiūlymų pateikimo vieta, data ir laikas: Pateikiant pasiūlymą užpildyti konkurso Priedą Nr. 1. (PASTABA: dėl priedo formos kreiptis žemiau nurodytais kontaktais). Pasiūlymas turi būti atsiustas arba pateiktas užklijuotame voke adresu Pieninės g. 2, Raseiniai , UAB "Raseinių šilumos tinklai" iki 2012 m. vasario 29 d. 10 val. 00 min. Ant voko turi būti užrašytas Pirkimo organizacijos pavadinimas, adresas, pirkimo pavadinimas „DĖL MALKINĖS MEDIENOS PIRKIMO“, tiekėjo pavadinimas ir adresas. Ant voko taip pat turi būti užrašas „Neatplėšti iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos“. Vokas su pasiūlymu grąžinamas jį atsiuntusiam tiekėjui, jeigu pasiūlymas pateiktas neužklijuotame voke.
Pasiūlymo vertinimas: Mažiausia vieno kubo kaina su pristatymu Lt.
Pasiūlymo pateikimo kalba: Lietuvių.
Pirkimo dokumentai: Dėl Priedo Nr. 1 formos, pirkimo sąlygų ir jų paaiškinimo kreiptis pas Pardavimų ir GTS vadovą Povilą Judickį - Pieninės g. 2, Raseiniai, tel.(8 428) 51951; (8 610) 32404; 8 faksas: 8 428 54150; elektroninis paštas : povilas@raseiniust.lt .
Alternatyvūs pasiūlymai : Alternatyvūs pasiūlymai nebus svarstomi ir vertinami.
Sutarties sudarymas: Su parinktu tiekėju bus sudaroma pirkimo sutartis.
Pasiūlymo galiojimo užtikrinimas: Pasiūlymo galiojimo užtikrinimas nereikalaujama.

Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas Povilas Judickis

daugiau >>>

2012-02-23 Šilumos ir karšto vandens kainos nuo kovo 1 d.

1. Šilumos kainų kintamųjų dedamųjų dydžiai (be PVM):

Tg nš kd = Tpt kd – 6.84ct/kWh;

Tpr kd – 3.07ct/kWh;

Tpt – 13.72ct/kWh.

2. Galutinės šilumos kainos:

2.1.Šilumos, patiektos iki pastato šilumos įvado, vienanarė kaina – 19.07 ct/kWh (be PVM).

2.2.Šilumos pardavimo vartotojams kaina (be PVM): 3.43 Lt per mėnesį vienam vartotojui, daugiabučių namų gyventojams – 0,47 ct/kWh arba pasirinktinai 3.43 Lt per mėnesį.

2.3.Nepadengto kuro sąnaudų kaina - 0.26 ct/kWh (be PVM).

2.4.Vienanarė šilumos kaina daugiabučių namų gyventojams (su 9 proc. PVM) - 21.58 ct/kWh.

3. Karšto vandens kainas:

3.1. Karšto vandens kaina – 18.80Lt/m³ be PVM.

3.2. Karšto vandens kaina gyventojams, (su 9 % PVM) – 20.49Lt/m³ .

3.3. Karšto vandens kaina kitiems vartotojams, (su 21 % PVM) – 22.75 Lt/m³ .

daugiau >>>

2012-02-15 Seminaras „Raseinių šilumos tinklų modernizavimo projekto pristatymas“

Š.m. vasario 15 d. kaimo turizmo sodyboje “Karpynė“ vyko UAB „Raseinių šilumos tinklai“, UAB „Informatikos ir ryšių technologijų centras“ ir UAB „COWI“ bendras renginys „Raseinių šilumos tinklų modernizavimo projekto pristatymas“. Jame buvo pristatyti Raseinių šilumos tinkluose įdiegti IT sprendimai skirti šilumos trasų aptarnavimui, bei kiti šilumos tiekimo įmonėms aktualūs sprendimai. UAB „IRTC“ pristatė trasų kontrolės sistemas, komercinės apskaitos sistemas bei paslaugų valdymo sistemą. UAB „COWI“ pristatė šilumos tiekimo tinklo stebėjimo, modeliavimo ir valdymo sistemą. Po teorinės dalies seminaro dalyviai praktiškai susipažino su Raseinių šilumos tinklais.

daugiau >>>

2012-02-09 Daugiausiai ir mažiausiai šilumos suvartoję gyvenamieji namai

Daugiausiai ir mažiausiai šilumos suvartoję gyvenamieji namai. (Spausti)

daugiau >>>

2012-02-08 2011 m. gruodžio mėnesio ir 2012 m. sausio mėnesio šilumos suvartojimo palyginimas

2011 m. gruodžio mėn. vidutinė mėnesio lauko oro temperatūra buvo plius 1,4°C.

Vidutinis šiluminės energijos suvartojimas Raseinių m. – 18,780 kWh/m².

Vidutinės išlaidos 60 m² buto šildymui – 256,12 Lt.

2012 m. sausio mėn. vidutinė mėnesinė lauko oro temperatūra – minus 3,3°C.

Vidutinis šiluminės energijos suvartojimas Raseinių m. – 22,365 kWh/m².

Vidutinės išlaidos 60 m² buto šildymui 305 Lt. Išlaidos lyginant su gruodžio mėnesiu padidėjo 19 proc.

Gruodžio mėnesį daugiausiai šildymui name suvartota 34,338 kWh/m2 (7,81 Lt/m²), sausio mėnesį – 43,179 kWh/m² (9,81 Lt/m²).

Gruodžio mėnesį mažiausiai namas šildymui suvartojo 13,468 kWh/m² (3,06 Lt/m²), sausio mėnesį – 14,573 kwh/m² (3,31 Lt/m²).

daugiau >>>

2012-02-08 Kaip taupyti šilumą?

Užklupus šalčiams, gyventojų pastangos taupyti šilumą gali žymiai - net penktadalio - sumažinti daugiabučiuose suvartojamos šilumos kiekius.

Kaip tvirtina Nacionalinės pastatų administratorių asociacijos (NPAA) atstovai, kartais pakanka išnaudoti elementariausias priemones.

Pastaruoju metu Lietuvoje vyrauja šalti, tačiau saulėti orai. Tokios sąlygos, NPAA teigimu, daugiabučių gyventojams taip pat gali padėti efektyviai taupyti šilumą.

Specialistai siūlo keletą patarimų, kurie greitai ir paprastai gali būti pritaikomi kiekviename bute.

Pavyzdžiui, saulėtą dieną rekomenduojama atitraukti užuolaidas ir leisti saulei prišildyti butą.

Tuo tarpu naktį reikėtų elgtis atvirkščiai - nuleisti žaliuzes ir užtraukti užuolaidas, kad šios taptų papildomu barjeru, neleidžiančiu šilumai sklisti į lauką.

Siekiantiems sutaupyti šilumos siūlomas dar vienas nesudėtingas sprendimas.

Kaip tvirtina specialistai, pagrindiniai šilumos nuostolių šaltiniai butuose yra nesandarūs langai, durys (ypač balkono), o daugiausia šilumos iššvaistoma dėl pralaidžių namo sienų.

Tad šią problemą galima šiek tiek sumažinti savo būstuose už radiatorių įsirengus šilumą atspindinčius ekranus.

Tai įgyvendinus, temperatūra bute gali pakilti 1-2 laipsniais.

Ši priemonė padeda ne tik šilčiau gyventi, bet ir efektyviai taupyti - radiatoriaus ekranas atspindi 90 proc. spinduliuojamos šilumos energijos.

Apskaičiuota, jog jei daugiabutyje visuose butuose būtų įrengti tokie ekranai, namas šilumos vartojimą galėtų sumažinti net 5-10 proc.

Paprasčiausias būdas - įsigyti jau pagamintą šilumą atspindintį ekraną specializuotose statybinių medžiagų arba šildymo prietaisų parduotuvėse. Tuomet jį teliks tinkamai sumontuoti už radiatoriaus.

Tokius ekranus galima įrengti sunkiai prieinamose patalpų vietose, jie nerenka dulkių.

Taupantys lėšas gyventojai šilumą atspindinčius ekranus gali pasigaminti ir patys.

Tereikia paimti kartono lakštą, kuris butų šiek tiek didesnis už radiatorių, už kurio bus dedamas.

Geriausiai tam tinka gofrokartonas. Tuomet vieną kartono lakšto pusę reikia apklijuoti folija.

Taip paruoštą lakštą belieka užkišti tarp sienos ir radiatoriaus.

NPAA primena, jog labai svarbu paraginti taupyti visus gyventojus, kad ir tokiais paprastais veiksmais, kaip uždarant laiptinės duris ar be reikalo nevarstant langų.

daugiau >>>

2012-01-31 Gerb. šilumos vartotojai!

Meteorologinės tarnybos prognozuoja orų atšalimą. Toks temperatūrinis režimas didina riziką šilumos tiekimo patikimumui. Todėl prašome daugiabučių namų gyventojus užsandarinti pusrūsius, per kuriuos eina vamzdynai, uždaryti duris į laiptines ir pusrūsius. Taip pat stebėti vamzdynų būklę, o pastebėjus nutekėjimus, operatyviai skambinti į avarinę tarnybą tel. 52 756 - Raseinių m., tel. 50 204 - Ariogalos m., ir 77 524 - Viduklės m. bet kuriuo paros metu.

daugiau >>>

2012-01-25 Šilumos ir karšto vandens kainos nuo vasario 1 d.

1. Šilumos kainų kintamųjų dedamųjų dydžiai (be PVM):

Tg nš kd = Tpt kd – 6.85 ct/kWh;

Tpr kd – 3.07 ct/kWh;

Tpt – 13.73 ct/kWh.

2. Galutinės šilumos kainos:

2.1. Šilumos, patiektos iki pastato šilumos įvado, vienanarė kaina – 19.08 ct/kWh (be PVM);

2.2. Šilumos pardavimo vartotojams kaina (be PVM): 3.43 Lt per mėnesį vienam vartotojui, daugiabučių namų gyventojams – 0.47 ct/kWh arba pasirinktinai 3.43 Lt per mėnesį.

2.3. Nepadengto kuro sąnaudų kaina - 0.26 ct/kWh (be PVM)

2.4. Vienanarė šilumos kaina daugiabučių namų gyventojams (su 9 proc. PVM) -21.59 ct/kWh.

2.5. Vienanarė šilumos kaina, taikoma kitiems vartotojams (su 21 proc. PVM): šilumos, patiektos iki pastatų šilumos įvadų - 23.40 ct/kWh ir šilumos pardavimo kainą 4.15 Lt per mėnesį vienam vartotojui.

3. Karšto vandens kainos:

3.1. Karšto vandens kaina – 18.84 Lt/m³ be PVM.

3.2. Karšto vandens kaina, (su 9 % PVM) – 20.54 Lt/m³

3.3. Karšto vandens kainą kitiems vartotojams (su 21% PVM) - 22.80 Lt/m³.

daugiau >>>

2012-01-11 Nuo 2012 m. sausio 1 d. pasikeitė kompensacijų skaičiavimo tvarka

Nuo 2012 m. sausio 1 d. pasikeitė kompensacijų skaičiavimo tvarka.
(LR piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas. 2011-12-01 Nr. XI-1772; Valstybės žinios, 2011-12-20, Nr. 155-7353). (Spausti)

daugiau >>>

2012-01-11 Dėl malkinės medienos

PAKVIETIMAS

Perkančioji organizacija: UAB "Raseinių šilumos tinklai"
Adresas, telefonas, faksas, elektroninis paštas: Pieninės g. 2, Raseiniai, tel.:8 428 51951; faksas: 8 428 54150; elektroninis paštas: povilas@raseiniust.lt
Pirkimo būdas: Kainų apklausa. Pirkimas vykdomas vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu, UAB „Raseinių šilumos tinklai“ supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėmis (patvirtintos perkančiosios organizacijos 2009-10-14 direktoriaus įsakymu Nr. (1.2)-1-54, 2009-12-15 įsakymu Nr. (1-2)-1-66, paskelbtos CVP IS) (toliau – Taisyklės), šiomis atviro konkurso sąlygomis (toliau – Konkurso sąlygos) ir kitais viešuosius pirkimus reglamentuojančiais teisės aktais siekiant iš visų dalyvių pasiūlymų išrinkti tą, kuris geriausiomis sąlygomis pasiūlytų perkančiajai organizacijai malkinę medieną .
Pirkimo objektas: UAB „Raseinių šilumos tinklai“ ketina pirkti malkinės medienos. Malkinės medienos rūšys – beržas, juodalksnis, baltalksnis, gali būti ir vienos rūšies. Drebulės ir eglės nesiūlyti. Patiekti į sekančius objektus: Ariogalos kat. 90 m3 ; Šiluvos kat. 30 m3; Viduklės kat. 60 m3 ; Girkalnio kat. 20 m3 . PASTABA – pasiūlymus teikti kiekvienam objektui atskirai. Pirkėjas neįsipareigoja nupirkti visą kiekį nurodyto kuro, taip pat turi teisę pirkti ir didesnį kiekį nei numatyta pirkimo sąlygose.
Pristatymo adresas: Pristatoma pagal iš anksto suderintą grafiką adresais – Rytų g. 4, Ariogalos; M. Jurgaičio a. 6, Šiluva, Raseinių r.; Gamyklos g. 5a, Viduklė; Šėtupio g. 61, Girkalnis, Raseinių r.
Pasiūlymai galioja: 90 dienų po vokų atplėšimo.
Pasiūlymų pateikimo vieta, data ir laikas: Pateikiant pasiūlymą užpildyti konkurso Priedą Nr 1. (PASTABA: dėl priedo formos kreiptis žemiau nurodytais kontaktai). Pasiūlymas turi būti atsiustas arba pateiktas užklijuotame voke adresu Pieninės g. 2, Raseiniai , UAB "Raseinių šilumos tinklai" iki 2012 m. sausio 23 d. 10 val. 00 min. Ant voko turi būti užrašytas Pirkimo organizacijos pavadinimas, adresas, pirkimo pavadinimas „DĖL MALKINĖS MEDIENOS PIRKIMO“, tiekėjo pavadinimas ir adresas. Ant voko taip pat turi būti užrašas „Neatplėšti iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos“. Vokas su pasiūlymu grąžinamas jį atsiuntusiam tiekėjui, jeigu pasiūlymas pateiktas neužklijuotame voke.
Pasiūlymo vertinimas: Mažiausia vieno kubo kaina su pristatymu Lt.
Pasiūlymo pateikimo kalba: Lietuvių.
Pirkimo dokumentai: Dėl Priedą Nr. 1 formos, pirkimo sąlygų ir jų paaiškinimo kreiptis pas Pardavimų ir GTS vadovą Povilą Judickį - Pieninės g. 2, Raseiniai, tel.(8 428) 51951; (8 610) 32404; 8 faksas: 8 428 54150; elektroninis paštas : povilas@raseiniust.lt.
Alternatyvūs pasiūlymai : Alternatyvūs pasiūlymai nebus svarstomi ir vertinami.
Sutarties sudarymas: Su parinktu tiekėju bus sudaroma pirkimo sutartis.
Pasiūlymo galiojimo užtikrinimas: Pasiūlymo galiojimo užtikrinimas nereikalaujama.

Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas Povilas Judickis

daugiau >>>

2012-01-10 Mokėjimų už šilumą analizė daugiabučiuose namuose 2011 m. gruodžio mėn.

2011 m. gruodžio mėn.mokėjimų už šilumą daugiabučiuose namuose analizė. (Spausti)

daugiau >>>

2011-12-23 Šilumos kaina nuo sausio 1 d. nesikeičia

1. Šilumos kainų kintamųjų dedamųjų dydžiai (be PVM):

Tg nš kd = Tpt kd – 7.72ct/kWh;

Tpr kd – 3.24 ct/kWh;

Tpt – 14.60 ct/kWh.

2. Galutinės šilumos kainos:

2.1. Šilumos, patiektos iki pastato šilumos įvado, vienanarė kaina – 20.12 ct/kWh (be PVM);

2.2. Šilumos pardavimo vartotojams kaina (be PVM): 3.43 Lt per mėnesį vienam vartotojui, daugiabučių namų gyventojams – 0,47 ct/kWh arba pasirinktinai 3.43 Lt per mėnesį.

2.3. Nepadengto kuro sąnaudų kaina - 0.26 ct/kWh.(be PVM)

2.4. Vienanarė šilumos kaina daugiabučių namų gyventojams (su 9 proc. PVM) -22.73 ct/kWh.

2.5. Vienanarė šilumos kaina, taikoma kitiems vartotojams (su 21 proc. PVM): šilumos, patiektos iki pastatų šilumos įvadų - 24.66 ct/kWh ir šilumos pardavimo kainą 4.15 Lt per mėnesį vienam vartotojui.

3. Karšto vandens kainos:

3.1. Karšto vandens kaina – 19.37 Lt/m³ be PVM.

3.2. Karšto vandens kaina, (su 9 % PVM) – 21.11 Lt/m³ .

3.3. Karšto vandens kaina (su 21 % PVM) – 23.44 Lt/m³

daugiau >>>

2011-12-14 Sėkmingai baigtas įgyvendinti projektas „Raseinių rajono centralizuoto šilumos tiekimo tinklų modernizavimas diegiant šiuolaikines technologijas“

UAB „Raseinių šilumos tinklai“ sėkmingai baigė įgyvendinti projektą „Raseinių rajono centralizuoto šilumos tiekimo tinklų modernizavimas diegiant šiuolaikines technologijas“ pagal Lietuvos 2007 – 2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir Ekonomikos augimo veiksmų programos priemonę „Šilumos tiekimo sistemos modernizavimas ir plėtra“, projekto kodas Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-01-010. Projektas 50 proc. buvo finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

Per laikotarpį nuo 2010 m. liepos 2 d. iki 2011 m. spalio pabaigos pakeista 4,1 km magistralinių ir kvartalinių šiluminių trasų vamzdynų su efektyvia izoliacija Raseiniuose (Vaižganto, stonų Pieninės, Jaunimo, Vytauto Didžiojo, Maironio, V.Kudirkos, Ateities gatvėse) ir 0,6 km Ariogaloje (Vytauto, Verdėlupio gatvėse).

Darbus vykdė AB „Montuotojas“ montavimo firma Panevėžyje.

UAB "Raseinių šilumos tinklai" atliko ne tik šilumos tiekimo vamzdynų modernizavimo darbus, bet ir įdiegė šilumos tiekimo sistemos monitoringo sistemą ir šilumnešio temperatūros optimizavimo programą. Šilumos tiekimo tinklo stebėjimo, modeliavimo ir valdymo sistemos diegimą vykdė jungtinės veiklos pagrindu veikianti subjektų grupė UAB „Informatikos ir ryšių technologijų centras“ ir UAB „COWI Lietuva“, atstovaujama UAB „Informatikos ir ryšių technologijų centras“.

Įdiegta Raseinių miesto monitoringo (centralizuoto šilumos tiekimo tinklo modeliavimo ir valdymo) sistema, kuri leidžia, panaudojus informaciją apie tinklo parametrus, modeliuoti tinklo darbą parenkant optimaliausią tinklo konfigūraciją ir identifikuoti silpniausias tinklo vietas, kad būtų patiriami kuo mažesni nuostoliai toliau vystant šilumos tinklus.

Vykdant statybos montavimo darbus ir diegiant monitoringo sistemą atlikta darbų už 4,8 mln. Litų.

Šio projekto įgyvendinimas – centralizuoto šildymo tinklų modernizavimas leidžia padidinti šilumos tiekimo efektyvumą. Projekto metu įdiegta monitoringo sistema slėgio perkryčiams ir temperatūrai stebėti leidžia užtikrinti vamzdynų būklės stebėseną bei identifikuoti izoliacijos pažeidimus.

daugiau >>>

2011-12-13 Mokėjimų už šilumą analizė daugiabučiuose namuose 2011 m. lapkričio mėn.

2011 m. lapkričio mėn.mokėjimų už šilumą daugiabučiuose namuose analizė. (Spausti)

daugiau >>>

2011-12-07 Skelbiamas nereikalingo arba netinkamo (negalimo) naudoti bendrovės turto pardavimo konkursas

UAB ,,Raseinių šilumos tinklai“ skelbia nereikalingo arba netinkamo (negalimo) naudoti bendrovės turto pardavimo konkursą, kuris vyks bendrovės posėdžių salėje III a, adresu: Pieninės g. 2, Raseiniai.

Konkurse bus parduodama: 1. Naudoti šilumos tinklų vamzdžiai Ø 219 – apie 150 m.; Ø 273 – apie 160 m. Pradinė kaina – 700 Lt/t plius PVM

Parduodamus objektus galima apžiūrėti 2011 m. gruodžio 8, 9 ir 12 dienomis nuo 8 iki 15 val. Dėl vamzdžių apžiūros Raseiniuose kreiptis pas meistrą Alvydą Petroševičių tel. (8 687) 71841, Ariogaloje pas meistrą Vytautą Bunikį tel. (8 687) 72917.

Norinčių dalyvauti konkurse pasiūlymai pateikiami iki 2011 m. gruodžio 20 d. 10 val. adresu: UAB ,,Raseinių šilumos tinklai“, Pieninės g. 2, LT-60133 Raseiniai. konkurso dalyvio voke, ant kurio turi būti užrašyta . adresu: konkurso dalyvio voke, ant kurio turi būti užrašyta ,,Panaudotų šilumos tinklų vamzdžių pardavimų konkursui“, siuntėjo pavadinimas ir adresas. Pasiūlyme reikia nurodyti siūlomą kainą ir pirkėjo adresą, banko rekvizitus, PVM kodą, telefonus.

Dėl konkurso sąlygų kreiptis į Pardavimų ir GTS vadovą Povilą Judickį tel. (8 610) 32404.

daugiau >>>

2011-11-25 Šilumos kaina nuo gruodžio 1 d

1. Šilumos kainų kintamųjų dedamųjų dydžiai (be PVM):

Tg nš kd = Tpt kd – 7.72ct/kWh;

Tpr kd – 3.24 ct/kWh;

Tpt – 14.60 ct/kWh.

2. Galutinės šilumos kainos:

2.1. Šilumos, patiektos iki pastato šilumos įvado, vienanarė kaina – 20.12 ct/kWh (be PVM);

2.2. Šilumos pardavimo vartotojams kaina (be PVM): 3.43 Lt per mėnesį vienam vartotojui, daugiabučių namų gyventojams – 0,47 ct/kWh arba pasirinktinai 3.43 Lt per mėnesį.

2.3. Nepadengto kuro sąnaudų kaina - 0.26 ct/kWh.(be PVM)

2.4. Vienanarė šilumos kaina daugiabučių namų gyventojams (su 9 proc. PVM) -22.73 ct/kWh.

3. Karšto vandens kainos:

3.1. Karšto vandens kaina – 19.37 Lt/m³ be PVM.

3.2. Karšto vandens kaina, (su 9 % PVM) – 21.11 Lt/m³ .

3.3. Karšto vandens kaina (su 21 % PVM) – 23.44 Lt/m³ .

daugiau >>>

2011-11-14 Šilumos kainų statistika Lietuvos miestuose

Vidutinis mėnesinis centralizuotai tiekiamos šilumos pokytis yra 3,8 proc. Centralizuotai tiekiama šiluma atpigo Kazlų Rūdoje, Širvintose, Prienuose, Naujojoje Akmenėje, Raseiniuose, Alytuje, Šilalėje, Joniškyje, Vilkaviškyje, Pravieniškėse ir Kauno r. Sargėnuose.

daugiau >>>

2011-11-09 Mokėjimų už šilumą analizė daugiabučiuose namuose 2011 m. spalio mėn.

Mokėjimų už šilumą analizė daugiabučiuose namuose 2011 m. spalio mėn. (Spausti)

daugiau >>>

2011-10-27 Šilumos kainos nuo lapkričio 1 d.

1. Šilumos kainų kintamųjų dedamųjų dydžiai (be PVM):

Tg nš kd = Tpt kd – 7.72ct/kWh;

Tpr kd – 3.24 ct/kWh;

Tpt – 14.60 ct/kWh.

2. Galutinės šilumos kainos:

2.1. Šilumos, patiektos iki pastato šilumos įvado, vienanarė kaina – 20.12 ct/kWh (be PVM);

2.2. Šilumos pardavimo vartotojams kaina (be PVM): 3.43 Lt per mėnesį vienam vartotojui, daugiabučių namų gyventojams – 0,47 ct/kWh arba pasirinktinai 3.43 Lt per mėnesį.

2.3. Nepadengto kuro sąnaudų kaina - 0.26 ct/kWh.(be PVM)

2.4. Vienanarė šilumos kaina daugiabučių namų gyventojams (su 9 proc. PVM) -22.73 ct/kWh.

3. Karšto vandens kainos:

3.1. Karšto vandens kaina – 19.37 Lt/m³ be PVM.

3.2. Karšto vandens kaina, (su 9 % PVM) – 21.11 Lt/m³ .

3.3. Karšto vandens kaina (su 21 % PVM) – 23.44 Lt/m³ .

daugiau >>>

2011-10-14 Dėl atleidimo nuo delspinigių mokėjimo už UAB "Raseinių šilumos tinklai" teikiamas paslaugas

RASEINIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL ATLEIDIMO NUO DELSPINIGIŲ MOKĖJIMO UŽ UAB „RASEINIŲ ŠILUMOS TINKLAI“ TEIKIAMAS PASLAUGAS

2011 m. spalio 6 d. Nr. (1.2)TS-209
Raseiniai

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290) 16 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (Žin., 2000, Nr. 64-1914; 2003, Nr. 123-5574) 20 straipsnio 2 dalimi, Raseinių rajono savivaldybės taryba, kaip vienintelė UAB „Raseinių šilumos tinklai“, akcininkė, n u s p r e n d ž i a:
1. Rekomenduoti UAB „Raseinių šilumos tinklai“ valdybai priimti sprendimą:
1.1. kad butų savininkai (nuomininkai), iki 2011 m. gruodžio 1 d. sumokėję įsiskolinimus už paslaugas (patalpų šildymas ir karštas vanduo, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra), būtų atleidžiami nuo priskaičiuotų delspinigių mokėjimo;
1.2. kad butų savininkai (nuomininkai) nuo priskaičiuotų delspinigių mokėjimo būtų atleidžiami pagal rašytinius prašymus, pateiktus UAB „Raseinių šilumos tinklai“, ir suderinus mokėtinų įsiskolinimų už paslaugas ir delspinigių sumas.
2. Pavesti sprendimo vykdymo kontrolę rajono Savivaldybės administracijos direktorei Aurelijai Ložytei.

Savivaldybės meras Remigijus Ačas

daugiau >>>

2011-10-11 Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos pranešimas spaudai

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija išplatino pranešimą spaudai apie tai, kad iš Rusijos importuojamos gamtinės dujos Lietuvai toliau drastiškai brangsta. Rugsėjo mėnesį šilumos tiekimo įmonės už gamtines dujas mokėjo 1873 Lt/tne su transportavimo mokesčiu. Ši kaina net 122 litais didesnė nei rugpjūtį, kuomet dujos kainavo 1751 Lt/tne.

Plačiau apie tai skaitykite pranešime spaudai - Gamtinių dujų kainos augimas ir toliau – nesustabdomas

daugiau >>>

2011-10-04 UAB „RASEINIŲ ŠILUMOS TINKLAI“ I N F O R M U O J A

Atliekant šilumos tinklų rekonstrukciją nuo 2011 m. spalio 5 d. iki spalio 14 d. bus sustabdytas šiluminės energijos tiekimas karšto vandens ruošimui sekantiems daugiabučiams namams: Vaižganto g. 22; 20a; 20b; 16; 6, Jaunimo g. 14; 21; 23; 25, V.Didžiojo g. 23; 23a; Žemaitės g. 1,

Atsiprašome už nepatogumus.

UAB „Raseinių šilumos tinklai“ administracija

daugiau >>>

2011-09-23 Šilumos kainos nuo spalio 1 d.

1. Šilumos kainų kintamųjų dedamųjų dydžiai (be PVM):

Tg nš kd = Tpt kd – 7,68 ct/kWh;

Tpr kd – 4,31 ct/kWh;

Tpt – 15.13 ct/kWh.

2. Galutinės šilumos kainas:

2.1. Šilumos, patiektos iki pastato šilumos įvado, kai šiluma tiekiama iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų , vienanarė kaina – 20.22ct/kWh (be PVM);

2.2. Šilumos, patiektos iki pastato šilumos įvado, kai šiluma tiekiama iš šilumos tiekėjui priklausančių individualių šilumos punktų ,vienanarė kaina - 20.49ct/kWh (be PVM):

2.3. Šilumos pardavimo vartotojams kaina (be PVM): 5,94 Lt per mėnesį vienam vartotojui, daugiabučių namų gyventojams – 0,75 ct/kWh arba pasirinktinai 5,94 Lt per mėnesį.

2.4. Vienanarė šilumos kaina daugiabučių namų gyventojams, kai šiluma tiekiama iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų, (su 9 proc. PVM) -22.86 ct/kWh.

2.5. Vienanarė šilumos kaina daugiabučių namų gyventojams, kai šiluma tiekiama iš šilumos tiekėjui priklausančių individualių šilumos punktų, (su 9 proc. PVM) – 23.15 ct/kWh.

2.6. Vienanarė šilumos kaina, taikoma kitiems vartotojams (su 21 proc. PVM): šilumos, patiektos iki pastatų šilumos įvadų, kai šiluma tiekiama iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų, - 24.47 ct/kWh ir šilumos pardavimo kaina 7,19 Lt per mėnesį vienam vartotojui.

2.7. Vienanarė šilumos kainą, taikoma kitiems vartotojams (su 21 proc. PVM): šilumos, patiektos iki pastatų šilumos įvadų, kai šiluma tiekiama iš šilumos tiekėjui priklausančių individualių šilumos punktų, - 24.79 ct/kWh ir šilumos pardavimo kaina 7,19 Lt per mėnesį vienam vartotojui.

3. Karšto vandens kainas, apskaičiuotas pagal 2011m.liepos 8 d. KK nutarimą Nr. O3-171 :

3.1. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų – 18.44 Lt/m³ be PVM.

3.2. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas iš šilumos tiekėjuipriklausančių individualių šilumos punktų, - 18.59 Lt/m³ be PVM.

3.3. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiams daugiabučių namų gyventojams iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų (su 9 % PVM) – 20.10 Lt/m³ ;

3.4. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas daugiabučių namų gyventojams iš šilumos tiekėjui priklausančių individualių šilumos punktų (su 9 % PVM) – 20.26Lt/m³ ;

3.5. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas kitiems vartotojams iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų (su 21 % PVM) – 22.31 Lt/m³ ;

3.6. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas kitiems vartotojams iš šilumos tiekėjui priklausančių individualių šilumos punktų (su 21 % PVM) – 22.49 Lt/m³.

daugiau >>>

2011-09-21 UAB „RASEINIŲ ŠILUMOS TINKLAI“ I N F O R M U O J A

Nuo 2011 m. rugsėjo 21 d. pradedamas šiluminės energijos tiekimas karšto vandens ruošimui sekantiems daugiabučiams : Jaunimo g. Nr. 12; 15; 17; 19; 19a; Vaižganto g. Nr. 1; 3; 5a; 11a.; 25; V. Kudirkos g. 3; 9; 11; Maironio g. 10; 12; Pieninės g. Nr. 5; 5a; 7; 7a; Dariaus ir Girėno g. Nr. 23; 26; 28; Stonų g. Nr. 3; Dubysos g. 14; 16.

UAB „Raseinių šilumos tinklai“ administracija

daugiau >>>

2011-08-25 Šilumos kainos nuo rugsėjo 1 d.

1. Šilumos kainų kintamųjų dedamųjų dydžiai (be PVM):

Tg nš kd = Tpt kd – 7,68 ct/kWh;

Tpr kd – 4,31 ct/kWh;

Tpt – 15.13 ct/kWh.

2. Galutinės šilumos kainos:

2.1. Šilumos, patiektos iki pastato šilumos įvado, kai šiluma tiekiama iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų , vienanarė kaina – 20.22ct/kWh (be PVM);

2.2. Šilumos, patiektos iki pastato šilumos įvado, kai šiluma tiekiama iš šilumos tiekėjui priklausančių individualių šilumos punktų ,vienanarė kaina - 20.49ct/kWh (be PVM):

2.3. Šilumos pardavimo vartotojams kaina (be PVM): 5,94 Lt per mėnesį vienam vartotojui, daugiabučių namų gyventojams – 0,75 ct/kWh arba pasirinktinai 5,94 Lt per mėnesį.

2.4. Vienanarė šilumos kaina daugiabučių namų gyventojams, kai šiluma tiekiama iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų , (su 9 proc. PVM) - 22.86 ct/kWh.

2.5. Vienanarė šilumos kaina daugiabučių namų gyventojams, kai šiluma tiekiama iš šilumos tiekėjui priklausančių individualių šilumos punktų , (su 9 proc. PVM) – 23.15 ct/kWh.

2.6. Vienanarė šilumos kaina, taikomą kitiems vartotojams (su 21 proc. PVM): šilumos, patiektos iki pastatų šilumos įvadų, kai šiluma tiekiama iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų , - 24.47 ct/kWh ir šilumos pardavimo kainą 7,19 Lt per mėnesį vienam vartotojui.

2.7. Vienanarė šilumos kaina, taikomą kitiems vartotojams (su 21 proc. PVM): šilumos, patiektos iki pastatų šilumos įvadų, kai šiluma tiekiama iš šilumos tiekėjui priklausančių individualių šilumos punktų, - 24.79 ct/kWh ir šilumos pardavimo kainą 7,19 Lt per mėnesį vienam vartotojui.

3. Karšto vandens kainos, apskaičiuotos pagal 2011 m. liepos 8 d. KK nutarimą Nr. O3-171:

3.1. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų – 18.44 Lt/m³ be PVM.

3.2. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas iš šilumos tiekėjuipriklausančių individualių šilumos punktų, - 18.59 Lt/m³ be PVM.

3.3. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiams daugiabučių namų gyventojams iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų(su 9 % PVM) – 20.10 Lt/m³ ;

3.4. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas daugiabučių namų gyventojams iš šilumos tiekėjui priklausančių individualių šilumos punktų(su 9 % PVM) – 20.26 Lt/m³ ;

3.5. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas kitiems vartotojams iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų(su 21 % PVM) – 22.31 Lt/m³ ;

3.6. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas kitiems vartotojams iš šilumos tiekėjui priklausančių individualių šilumos punktų(su 21 % PVM) – 22.49 Lt/m³ .

daugiau >>>

2011-08-11 PAKVIETIMAS

Perkančioji organizacija: UAB "Raseinių šilumos tinklai"

Adresas, telefonas, faksas, elektroninis paštas: Pieninės g. 2, Raseiniai, tel.:8 428 51951; faksas: 8 428 54150; elektroninis paštas : povilas@raseiniustlt

Pirkimo būdas: Kainų apklausa. Pirkimas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102; 2008, Nr. 81-3179; 2009, Nr. 93-3986) (toliau – Įstatymas), PO pasitvirtintomis ir Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) paskelbtomis supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėmis, patvirtintomis 2009-10-14 direktoriaus įsakymu Nr. (1.2)-1-54, 2009-12-15 Nr. (1.2)-1-66 (toliau – Taisyklės), Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (Žin., 2000, Nr. 74-2262; 2009, Nr. 141-6205), kitais viešuosius pirkimus reglamentuojančiais teisės aktais, bei kitais normatyviniais dokumentais reglamentuojančiais pirkimo objektą.

Pirkimo objektas: UAB „Raseinių šilumos tinklai“ ketina pirkti pjuvenų- Šiluvos kat. 500 m³; Girkalnio kat. 50 m³ . Medžio atraižų – Šiluvos kat. 10 m³; Girkalnio kat. 10 m³ . PASTABA – pasiųlymus teikti kikvienai kuro rūšiai atskirai. Pirkėjas neįsipareigoja nupirkti visą kiekį nurodyto kuro, taip pat turi teisę pirkti ir didesnį kiekį nei numatyta pirkimo sąlygose.

Pristatymo adresas: Pristatoma pagal išanksto suderintą grafiką adresais – M. Jurgaičio a. 6, Šiluva, Raseinių r.; Šėtupio g. 61, Girkalnis, Raseinių r.

Pasiūlymai galioja: 90 dienų po vokų atplėšimo.

Pasiūlymų pateikimo vieta, data ir laikas: Pateikiant pasiūlymą užpildyti konkurso Priedą Nr 1. (PASTABA: dėl priedo formos kreiptis žemiau nurodytais kontaktai). Pasiūlymas turi būti atsiustas arba pateiktas užklijuotame voke adresu Pieninės g. 2, Raseiniai , UAB "Raseinių šilumos tinklai" iki 2011 m. rugpjūčio 19 d. 10 val. 00 min. Ant voko turi būti užrašytas Pirkimo organizacijos pavadinimas, adresas, pirkimo pavadinimas „DĖL PJUVENŲ IR MEDIENOS ATRAIŽŲ PIRKIMO“, tiekėjo pavadinimas ir adresas. Ant voko taip pat turi būti užrašas „Neatplėšti iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos“. Vokas su pasiūlymu grąžinamas jį atsiuntusiam tiekėjui, jeigu pasiūlymas pateiktas neužklijuotame voke.

Pasiūlymo vertinimas: Mažiausia vieno kūbo kaina Lt.

Pasiūlymo pateikimo kalba: Lietuvių.

Pirkimo dokumentai: Dėl Priedą Nr. 1 formos, pirkimo sąlygų ir jų paaiškinimo kreiptis pas Pardavimų ir GTS vadovą Povilą Judickį - Pieninės g. 2, Raseiniai, tel.(8 428) 51951; (8 610) 32404; 8 faksas: 8 428 54150; elektroninis paštas : povilas@raseiniustlt .

Alternatyvūs pasiūlymai : Alternatyvūs pasiūlymai nebus svarstomi ir vertinami.

Sutarties sudarymas: Su parinktu tiekėju bus sudaroma pirkimo sutartis.

Pasiūlymo galiojimo užtikrinimas: Pasiūlymo galiojimo užtikrinimas nereikalaujama.

Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas Povilas Judickis

daugiau >>>

2011-07-25 Šilumos kainos nuo rugpjūčio 1 d.

1. Šilumos kainų kintamųjų dedamųjų dydžiai (be PVM):

Tg nš kd = Tpt kd – 7,68 ct/kWh;

Tpr kd – 4,31 ct/kWh;

Tpt – 15.13 ct/kWh.

2. Galutinės šilumos kainos:

2.1. Šilumos, patiektos iki pastato šilumos įvado, kai šiluma tiekiama iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų , vienanarė kaina – 20.22ct/kWh (be PVM);

2.2. Šilumos, patiektos iki pastato šilumos įvado, kai šiluma tiekiama iš šilumos tiekėjui priklausančių individualių šilumos punktų ,vienanarė kaina - 20.49ct/kWh (be PVM):

2.3. Šilumos pardavimo vartotojams kaina (be PVM): 5,94 Lt per mėnesį vienam vartotojui, daugiabučių namų gyventojams – 0,75 ct/kWh arba pasirinktinai 5,94 Lt per mėnesį.

2.4. Vienanarė šilumos kaina daugiabučių namų gyventojams, kai šiluma tiekiama iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų , (su 9 proc. PVM) - 22.86 ct/kWh.

2.5. Vienanarė šilumos kaina daugiabučių namų gyventojams, kai šiluma tiekiama iš šilumos tiekėjui priklausančių individualių šilumos punktų , (su 9 proc. PVM) – 23.15 ct/kWh.

3. Karšto vandens kainos, apskaičiuotos pagal 2011 m. liepos 8 d. KK nutarimą Nr. O3-171:

3.1. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų – 18.40 Lt/m³ be PVM.

3.2. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas iš šilumos tiekėjuipriklausančių individualių šilumos punktų, - 19.01 Lt/m³ be PVM.

3.3. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiams daugiabučių namų gyventojams iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų(su 9 % PVM) – 20.06 Lt/m³ ;

3.4. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas daugiabučių namų gyventojams iš šilumos tiekėjui priklausančių individualių šilumos punktų(su 9 % PVM) – 20.72Lt/m³ ;

3.5. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas kitiems vartotojams iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų(su 21 % PVM) – 22.26 Lt/m³ ;

3.6. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas kitiems vartotojams iš šilumos tiekėjui priklausančių individualių šilumos punktų(su 21 % PVM) – 23.00 Lt/m³ .

daugiau >>>

2011-06-25 Šilumos kainos nuo liepos 1 d.

1. Šilumos kainų kintamųjų dedamųjų dydžiai (be PVM):

Tg nš kd = Tpt kd – 7,68 ct/kWh;

Tpr kd – 4,31 ct/kWh;

Tpt – 15.13 ct/kWh.

2. Galutinės šilumos kainos:

2.1. Šilumos, patiektos iki pastato šilumos įvado, kai šiluma tiekiama iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų, vienanarė kaina – 20.22ct/kWh (be PVM).

2.2. Šilumos, patiektos iki pastato šilumos įvado, kai šiluma tiekiama iš šilumos tiekėjui priklausančių individualių šilumos punktų,vienanarė kaina - 20.49ct/kWh (be PVM).

2.3. Šilumos pardavimo vartotojams kaina (be PVM): 5,94 Lt per mėnesį vienam vartotojui, daugiabučių namų gyventojams – 0,75 ct/kWh arba pasirinktinai 5,94 Lt per mėnesį.

2.4. Vienanarė šilumos kaina daugiabučių namų gyventojams, kai šiluma tiekiama iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų, (su 9 proc. PVM) -22.86 ct/kWh.

2.5. Vienanarė šilumos kaina daugiabučių namų gyventojams, kai šiluma tiekiama iš šilumos tiekėjui priklausančių individualių šilumos punktų, (su 9 proc. PVM) – 23.15 ct/kWh.

2.7. Vienanarė šilumos kaina, taikoma kitiems vartotojams (su 21 proc. PVM): šilumos, patiektos iki pastatų šilumos įvadų, kai šiluma tiekiama iš šilumos tiekėjui priklausančių individualių šilumos punktų, - 24.79 ct/kWh ir šilumos pardavimo kainą 7,19 Lt per mėnesį vienam vartotojui.

3. Karšto vandens kainos:

3.1. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų – 18.05 Lt/m³ be PVM.

3.2. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas iš šilumos tiekėjuipriklausančių individualių šilumos punktų, - 18.21 Lt/m³ be PVM.

3.3. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiams daugiabučių namų gyventojams iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų(su 9 % PVM) – 19.68 Lt/m³.

3.4. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas daugiabučių namų gyventojams iš šilumos tiekėjui priklausančių individualių šilumos punktų(su 9 % PVM) – 19.85 Lt/m³.

3.5. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas kitiems vartotojams iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų(su 21 % PVM) – 21.84 Lt/m³.

3.6. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas kitiems vartotojams iš šilumos tiekėjui priklausančių individualių šilumos punktų(su 21 % PVM) – 22.03 Lt/m³.

daugiau >>>

2011-06-22 Pakvietimas dėl malkinės medienos, medžio atraižų ir pjuvenų pirkimo

Perkančioji organizacija: UAB "Raseinių šilumos tinklai"

Adresas, telefonas, faksas, elektroninis paštas: Pieninės g. 2, Raseiniai, tel.:8 428 51951; faksas: 8 428 54150; elektroninis paštas : povilas@raseiniustlt

Pirkimo objektas: UAB „Raseinių šilumos tinklai“ ketina pirkti: malkinę medieną - juodalksnį – 932 m³, medžio atraižas – 20 m³ ir pjuvenas - 550 m³. PASTABA – pasiūlymus teikti kikvienai kuro rūšiai atskirai.

Pristatymo adresas: Pristatoma pagal išanksto suderintą grafiką adresais – M. Jurgaičio a. 6, Šiluva, Raseinių r.; Žaiginio Pranciškaus Šivickio pagrindinė mokykla; Šėtupio g. 61, Girkalnis, Raseinių r.; Dainavos g. 8A, Nemakščiai, raseinių r. ir Rimkiškių k., Raseinių r.

Pasiūlymai galioja: 90 dienų po vokų atplėšimo.

Pasiūlymų pateikimo vieta, data ir laikas: Pateikiant pasiūlymą užpildyti konkurso Priedą Nr 1. Pasiūlymas turi būti atsiustas arba pateiktas užklijuotame voke adresu Pieninės g. 2, Raseiniai , UAB "Raseinių šilumos tinklai" iki 2011 m. liepos 4 d. Dėl malkinės medienos 10 val. 00 min.; dėl medžio atraižų 10 val. 15 min. ir dėl pjuvenų 10 val. 30 min. Ant voko turi būti užrašytas Pirkimo organizacijos pavadinimas, adresas, pirkimo pavadinimas, tiekėjo pavadinimas ir adresas. Ant voko taip pat turi būti užrašas „Neatplėšti iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos“. Vokas su pasiūlymu grąžinamas jį atsiuntusiam tiekėjui, jeigu pasiūlymas pateiktas neužklijuotame voke.

Pasiūlymo vertinimas: Mažiausia kaina Lt.

Pasiūlymo pateikimo kalba: Lietuvių.

Pirkimo dokumentai: Dėl pirkimo sąlygų ir jų paaiškinimo kreiptis - Pieninės g. 2, Raseiniai, tel.(8 428) 51951; (8 610) 32404; 8 faksas: 8 428 54150; elektroninis paštas : povilas@raseiniustlt .

Alternatyvūs pasiūlymai : Alternatyvūs pasiūlymai nebus svarstomi ir vertinami.

Sutarties sudarymas: Su parinktu tiekėju bus sudaroma pirkimo sutartis.

Pasiūlymo galiojimo užtikrinimas: Pasiūlymo galiojimo užtikrinimas nereikalaujama.

Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas Povilas Judickis

daugiau >>>

2011-05-25 Šilumos kainos nuo birželio 1 d.

1. Šilumos kainų kintamųjų dedamųjų dydžiai (be PVM):

Tg nš kd = Tpt kd – 7,68 ct/kWh;

Tpr kd – 4,31 ct/kWh;

Tpt – 15.13 ct/kWh.

2. Galutinės šilumos kainos:

2.1. Šilumos, patiektos iki pastato šilumos įvado, kai šiluma tiekiama iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų, vienanarė kaina – 20.22ct/kWh (be PVM).

2.2. Šilumos, patiektos iki pastato šilumos įvado, kai šiluma tiekiama iš šilumos tiekėjui priklausančių individualių šilumos punktų,vienanarė kaina - 20.49ct/kWh (be PVM).

2.3. Šilumos pardavimo vartotojams kaina (be PVM): 5,94 Lt per mėnesį vienam vartotojui, daugiabučių namų gyventojams – 0,75 ct/kWh arba pasirinktinai 5,94 Lt per mėnesį.

2.4. Vienanarė šilumos kaina daugiabučių namų gyventojams, kai šiluma tiekiama iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų, (su 9 proc. PVM) -22.86 ct/kWh.

2.5. Vienanarė šilumos kaina daugiabučių namų gyventojams, kai šiluma tiekiama iš šilumos tiekėjui priklausančių individualių šilumos punktų, (su 9 proc. PVM) – 23.15 ct/kWh.

3. Karšto vandens kainos:

3.1. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų – 18.05 Lt/m³ be PVM.

3.2. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas iš šilumos tiekėjuipriklausančių individualių šilumos punktų, - 18.21 Lt/m³ be PVM.

3.3. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiams daugiabučių namų gyventojams iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų(su 9 % PVM) – 19.68 Lt/m³.

3.4. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas daugiabučių namų gyventojams iš šilumos tiekėjui priklausančių individualių šilumos punktų(su 9 % PVM) – 19.85 Lt/m³.

3.5. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas kitiems vartotojams iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų(su 21 % PVM) – 21.84 Lt/m³.

3.6. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas kitiems vartotojams iš šilumos tiekėjui priklausančių individualių šilumos punktų(su 21 % PVM) – 22.03 Lt/m³.

daugiau >>>

2011-05-10 Mokėjimų už šilumą analizė daugiabučiuose namuose 2011 m. balandžio mėn.

Mokėjimų už šilumą analizė Raseinių, Ariogalos ir Viduklės daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose už 2011 m. balandžio mėn.

daugiau >>>

2011-04-29 Šilumos kaina nuo gegužės 1d. nesikeičia

1. Šilumos kainų kintamųjų dedamųjų dydžiai (be PVM):

Tg nš kd = Tpt kd – 7,68 ct/kWh;

Tpr kd – 4,31 ct/kWh;

Tpt – 15.13 ct/kWh.

2. Galutinės šilumos kainos:

2.1. Šilumos, patiektos iki pastato šilumos įvado, kai šiluma tiekiama iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų, vienanarė kaina – 20.22ct/kWh (be PVM).

2.2. Šilumos, patiektos iki pastato šilumos įvado, kai šiluma tiekiama iš šilumos tiekėjui priklausančių individualių šilumos punktų,vienanarė kaina - 20.49ct/kWh (be PVM).

2.3. Šilumos pardavimo vartotojams kaina (be PVM): 5,94 Lt per mėnesį vienam vartotojui, daugiabučių namų gyventojams – 0,75 ct/kWh arba pasirinktinai 5,94 Lt per mėnesį.

2.4. Vienanarė šilumos kaina daugiabučių namų gyventojams, kai šiluma tiekiama iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų, (su 9 proc. PVM) -22.86 ct/kWh.

2.5. Vienanarė šilumos kaina daugiabučių namų gyventojams, kai šiluma tiekiama iš šilumos tiekėjui priklausančių individualių šilumos punktų, (su 9 proc. PVM) – 23.15 ct/kWh.

3. Karšto vandens kainos:

3.1. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų – 18.05 Lt/m³ be PVM.

3.2. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas iš šilumos tiekėjuipriklausančių individualių šilumos punktų, - 18.21 Lt/m³ be PVM.

3.3. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiams daugiabučių namų gyventojams iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų(su 9 % PVM) – 19.68 Lt/m³.

3.4. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas daugiabučių namų gyventojams iš šilumos tiekėjui priklausančių individualių šilumos punktų(su 9 % PVM) – 19.85 Lt/m³.

3.5. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas kitiems vartotojams iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų(su 21 % PVM) – 21.84 Lt/m³.

3.6. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas kitiems vartotojams iš šilumos tiekėjui priklausančių individualių šilumos punktų(su 21 % PVM) – 22.03 Lt/m³.

daugiau >>>

2011-04-26 Gyventojų dėmesiui

Pasibaigus šildymo sezonui, gyventojai pradeda remontuoti šildymo sistemas, todėl norėtume priminti kad bet koks šildymo ar karšto vandens tiekimo sistemos rekonstravimas, radiatorių ar karšto vandens šildytuvų keitimas turi būti suderinti su šilumos tinklais. Norint pasikeisti šildymo elementus, visų pirmą reikia turėti projektą. Todėl ne veltui yra sukurta šilumos sistemų projektų rengimo tvarka. Ji padeda išlaikyti pusiausvyrą daugiabučiame name - tik šilumos sistemas rekonstravus vadovaujantis suderintais projektais, bus garantuotas tolygus namo šildymas.

Tuo tarpu šildymo prietaisus be suderinto projekto įsirengę gyventojai ne tik sunaudoja daugiau šilumos už kaimynus ir verčia juos šalti. Jie taip pat šildosi tų kaimynų sąskaita - mat sąskaitas už šildymą energetikai pateikia vadovaudamiesi įvadinių skaitiklių parodymais, manydami, kad visas namas šildomas vienodai.

Savavaliavimų pasitaiko įvairių – nuo didesnių radiatorių įrengimo iki jų skaičiaus didinimo, o būna net tokių atvejų, kai gyventojai vonioje gyvatuko tiekiamą šilumos energiją savavališkai „įdarbina“ vonios grindims šildyti. Tokiu atveju iš kaimynų čiaupų bėgantis vanduo nebūna toks karštas kaip turėtų , o srovė būna žymiai silpnesnė.

Taigi, mieli gyventojai, būkime geranoriški, bendromis jėgomis subalansuokime sistemas. Tik hidrauliškai subalansavę šildymo sistemas gyvensime šilčiau ir mokėsime pigiau.

daugiau >>>

2011-04-11 Mokėjimų už šilumą analizė daugiabučiuose namuose 2011 m. kovo mėn.

Mokėjimų už šilumą analizė Raseinių, Ariogalos ir Viduklės daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose už 2011 m. kovo mėn.

daugiau >>>

2011-03-09 Mokėjimų už šilumą analizė daugiabučiuose namuose 2011 m. vasario mėn.

Mokėjimų už šilumą analizė Raseinių, Ariogalos ir Viduklės daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose už 2011 m. vasario mėn.

daugiau >>>

2011-03-04 Šilumininkai reikalauja ištirti priešrinkiminius kaltinimus įmonėms

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) dar šią savaitę kreipsis į atsakingas Lietuvos institucijas su reikalavimu pradėti tyrimą dėl kaltinimų, kurių šilumos tiekimo įmonės sulaukė savivaldybių tarybų rinkimų metu.

„Priešrinkiminiu laikotarpiu šilumos tiekėjai sulaukė įvairiausių kaltinimų dėl esą nesąžiningai vykdomos apskaitos, neskaidrių mokesčių ir kitų nebūtų nusikaltimų. Iš atsakingų institucijų reikalaujame pradėti tyrimą ir nepalikti šių klausimų neatsakytų“, - teigė LŠTA prezidentas Vytautas Stasiūnas.

Šilumos ūkio srityje dirba per 5 tūkst. žmonių, kurių veikla priešrinkiminiu laikotarpiu buvo nepelnytai apdrėbta purvu. „Šią šaltą žiemą šilumininkai dirba sunkiai ir neskaičiuodami darbo valandų. Jie nenusipelno būti be jokio pagrindo kaltinami“, - įsitikinęs V. Stasiūnas.

Anot jo, kaip tapo įprasta, daugiausia kliuvo didžiausiam šalies šilumos ūkiui Vilniuje, tačiau gyventojų akyse buvo pažeminta praktiškai visų Lietuvos šilumos tiekėjų įmonių dalykinė reputacija. „Pasibaigus rinkimams, privalu oficialiai ištirti visus kaltinimus, mestus šilumą tiekiančioms įmonėms“, - teigė V. Stasiūnas.

LŠTA kreipimasis pasieks LR Vyriausybę, Energetikos ministeriją, Teisingumo ministeriją, Aplinkos apsaugos ministeriją, Generalinę prokuratūrą, Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), LR Valstybės kontrolę, Valstybinę energetikos inspekciją, Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją (VKEKK), Lietuvos metrologijos inspekciją, Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą.

Savo ruožtu, sostinę šildanti „Vilniaus energija“, siekdama išsklaidyti dviprasmiškus vertinimus, kovo 2 dieną kreipėsi į Metrologijos tarnybą su paraiška dėl duomenų, perduodamų iš Vilniaus šilumos punktų, proceso patikros.

Vasario 23 dieną „Vilniaus energija“ taip pat informavo, kad laukia atsakingų institucijų nurodymų, nuo kada, kokia tvarka ir kokioms organizacijoms ar daugiabučių namų įgaliotiniams bendrovė turėtų perduoti šilumos punktų valdymo funkciją.

daugiau >>>

2011-02-25 Šilumos kaina nuo kovo 1 d. lieka ta pati

1. Šilumos kainų kintamųjų dedamųjų dydžiai (be PVM):

Tg nš kd = Tpt kd – 7,68 ct/kWh;

Tpr kd – 4,31 ct/kWh;

Tpt – 15.13 ct/kWh.

2. Galutinės šilumos kainos:

2.1. Šilumos, patiektos iki pastato šilumos įvado, kai šiluma tiekiama iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų, vienanarė kaina – 20.22ct/kWh (be PVM).

2.2. Šilumos, patiektos iki pastato šilumos įvado, kai šiluma tiekiama iš šilumos tiekėjui priklausančių individualių šilumos punktų,vienanarė kaina - 20.49ct/kWh (be PVM).

2.3. Šilumos pardavimo vartotojams kaina (be PVM): 5,94 Lt per mėnesį vienam vartotojui, daugiabučių namų gyventojams – 0,75 ct/kWh arba pasirinktinai 5,94 Lt per mėnesį.

2.4. Vienanarė šilumos kaina daugiabučių namų gyventojams, kai šiluma tiekiama iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų, (su 9 proc. PVM) -22.86 ct/kWh.

2.5. Vienanarė šilumos kaina daugiabučių namų gyventojams, kai šiluma tiekiama iš šilumos tiekėjui priklausančių individualių šilumos punktų, (su 9 proc. PVM) – 23.15 ct/kWh.

3. Karšto vandens kainos:

3.1. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų – 18.05 Lt/m³ be PVM.

3.2. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas iš šilumos tiekėjuipriklausančių individualių šilumos punktų, - 18.21 Lt/m³ be PVM.

3.3. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiams daugiabučių namų gyventojams iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų(su 9 % PVM) – 19.68 Lt/m³.

3.4. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas daugiabučių namų gyventojams iš šilumos tiekėjui priklausančių individualių šilumos punktų(su 9 % PVM) – 19.85 Lt/m³.

3.5. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas kitiems vartotojams iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų(su 21 % PVM) – 21.84 Lt/m³.

3.6. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas kitiems vartotojams iš šilumos tiekėjui priklausančių individualių šilumos punktų(su 21 % PVM) – 22.03 Lt/m³.

daugiau >>>

2011-02-17 Lietuvos valstybės dienos minėjimas

Vasario 16-ąją Raseinių kultūros centro salėje buvo pagerbti nusipelnę rajono žmonės. Tarp pagerbtųjų du UAB "Raseinių šilumos tinklai" darbuotojai: Daiva Staršelskienė ir Stasys Kucinas. Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga Raseinių rajono savivaldybės meras Dainius Šadauskis jiems įteikė padėkos raštus.

daugiau >>>

2011-02-10 Mokėjimų už šilumą analizė daugiabučiuose namuose 2011 m. sausio mėn.

Mokėjimų už šilumą analizė Raseinių, Ariogalos ir Viduklės daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose už 2011 m. sausio mėn.

daugiau >>>

2011-01-25 Šilumos kaina nuo vasario 1 d. nesikeičia

1. Šilumos kainų kintamųjų dedamųjų dydžiai (be PVM):

Tg nš kd = Tpt kd – 7,68 ct/kWh;

Tpr kd – 4,31 ct/kWh;

Tpt – 15.13 ct/kWh.

2. Galutinės šilumos kainos:

2.1. Šilumos, patiektos iki pastato šilumos įvado, kai šiluma tiekiama iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų, vienanarė kaina – 20.22ct/kWh (be PVM).

2.2. Šilumos, patiektos iki pastato šilumos įvado, kai šiluma tiekiama iš šilumos tiekėjui priklausančių individualių šilumos punktų,vienanarė kaina - 20.49ct/kWh (be PVM).

2.3. Šilumos pardavimo vartotojams kaina (be PVM): 5,94 Lt per mėnesį vienam vartotojui, daugiabučių namų gyventojams – 0,75 ct/kWh arba pasirinktinai 5,94 Lt per mėnesį.

2.4. Vienanarė šilumos kaina daugiabučių namų gyventojams, kai šiluma tiekiama iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų, (su 9 proc. PVM) -22.86 ct/kWh.

2.5. Vienanarė šilumos kaina daugiabučių namų gyventojams, kai šiluma tiekiama iš šilumos tiekėjui priklausančių individualių šilumos punktų, (su 9 proc. PVM) – 23.15 ct/kWh.

3. Karšto vandens kainos:

3.1. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų – 18.05 Lt/m³ be PVM.

3.2. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas iš šilumos tiekėjuipriklausančių individualių šilumos punktų, - 18.21 Lt/m³ be PVM.

3.3. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiams daugiabučių namų gyventojams iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų(su 9 % PVM) – 19.68 Lt/m³.

3.4. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas daugiabučių namų gyventojams iš šilumos tiekėjui priklausančių individualių šilumos punktų(su 9 % PVM) – 19.85 Lt/m³.

3.5. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas kitiems vartotojams iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų(su 21 % PVM) – 21.84 Lt/m³.

3.6. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas kitiems vartotojams iš šilumos tiekėjui priklausančių individualių šilumos punktų(su 21 % PVM) – 22.03 Lt/m³.

daugiau >>>

2011-01-19 Susitikimas su Ariogalos gyventojais

Prasidėjusi žiema su gruodžio mėnesio šalčiais padidino gyventojų mokesčius už būsto šildymą. Nesunku pastebėti, kas lėmė mokesčių padidėjimą. Pirmiausia – tai žema vidutinė oro temperatūra. Kuo ji žemesnė, tuo daugiau šilumos suvartojama būstui šildyti. Šilumos kiekio suvartojimas priklauso ir nuo namo būklės, šildymo sistemos atitikimo projektui, šios sistemos modernizavimo lygio, taip pat ir nuo pačių butų savininkų noro palaikyti tam tikrą patalpų ir tiekiamo karšto vandens temperatūrą.

Šiais ir kitais šilumos bei karšto vandens tiekimo klausimais šių metų sausio 18 d. Ariogaloje įvyko susitikimas su gyventojais. Susitikime dalyvavo UAB „Raseinių šilumos tinklai“ direktorius Stanislovas Bartkus, savivaldybės administracijos direktorius Liudas Kavaliauskas, seimo narys Remigijus Ačas ir Ariogalos seniūnijos atstovai.

daugiau >>>

2011-01-14 Gruodžio mėnesio šildymo kainos

Vidutinį gruodį Lietuvoje oro temperatūra svyruoja apie 2–4 °C šalčio. Vidutinė 2010 metų gruodžio mėnesio oro temperatūra Raseiniuose buvo -7,8°C šalčio, t.y. beveik daugiau kaip 11 laipsnių žemesnė nei vidutinė lapkričio mėnesio temperatūra (+3,6°C) ir 5 laipsniais žemesnė nei 2009 metų gruodį (2009 m. gruodžio vidutinė mėnesio oro temperatūra buvo -3°C šalčio) ir 7,6 laipsniais žemesnė nei 2008 metų gruodį (2008 m.gruodžio vidutinė mėnesio oro temperatūra buvo -0,2°C šalčio).
Vidutinė 2010 m. gruodžio mėnesio šildymo kaina 1 m² ploto sušildyti (su PVM) Raseiniuose - 6,50 Lt/m²; Ariogaloje - 6,60 Lt/m²; Viduklėje – 7,40 Lt/m², kai lapkričio mėnesio vidutinė šildymo kaina Raseiniuose buvo 3,93 Lt/m² ; Ariogaloje – 3,63 Lt/m²; Viduklėje – 4,16 Lt/m² .
Mažiausiai už šildymą Raseiniuose mokės daugiabučiai namai: Pieninės g. 5A – 4,15 Lt/m²; Algirdo g. 27 – 4,24 Lt/m²; Vytauto Didžiojo g. 43 – 4,36 Lt/m²; Ateities g. 19 – 4,58 Lt/m².

daugiau >>>

2011-01-10 Mokėjimų už šilumą analizė daugiabučiuose namuose 2010 m. gruodžio mėn.

Mokėjimų už šilumą analizė Raseinių, Ariogalos ir Viduklės daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose už 2010 m. gruodžio mėn.

daugiau >>>

2011-01-05 Šilumos kainos nuo sausio 1 d.

1. Šilumos kainų kintamųjų dedamųjų dydžiai (be PVM):

Tg nš kd = Tpt kd – 7,68 ct/kWh;

Tpr kd – 4,31 ct/kWh;

Tpt – 15.13 ct/kWh.

2. Galutinės šilumos kainos:

2.1. Šilumos, patiektos iki pastato šilumos įvado, kai šiluma tiekiama iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų, vienanarė kaina – 20.22ct/kWh (be PVM).

2.2. Šilumos, patiektos iki pastato šilumos įvado, kai šiluma tiekiama iš šilumos tiekėjui priklausančių individualių šilumos punktų,vienanarė kaina - 20.49ct/kWh (be PVM).

2.3. Šilumos pardavimo vartotojams kaina (be PVM): 5,94 Lt per mėnesį vienam vartotojui, daugiabučių namų gyventojams – 0,75 ct/kWh arba pasirinktinai 5,94 Lt per mėnesį.

2.4. Vienanarė šilumos kaina daugiabučių namų gyventojams, kai šiluma tiekiama iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų, (su 9 proc. PVM) -22.86 ct/kWh.

2.5. Vienanarė šilumos kaina daugiabučių namų gyventojams, kai šiluma tiekiama iš šilumos tiekėjui priklausančių individualių šilumos punktų, (su 9 proc. PVM) – 23.15 ct/kWh.

3. Karšto vandens kainos:

3.1. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų – 18.05 Lt/m³ be PVM.

3.2. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas iš šilumos tiekėjuipriklausančių individualių šilumos punktų, - 18.21 Lt/m³ be PVM.

3.3. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiams daugiabučių namų gyventojams iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų(su 9 % PVM) – 19.68 Lt/m³.

3.4. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas daugiabučių namų gyventojams iš šilumos tiekėjui priklausančių individualių šilumos punktų(su 9 % PVM) – 19.85 Lt/m³.

3.5. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas kitiems vartotojams iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų(su 21 % PVM) – 21.84 Lt/m³.

3.6. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas kitiems vartotojams iš šilumos tiekėjui priklausančių individualių šilumos punktų(su 21 % PVM) – 22.03 Lt/m³.

daugiau >>>

2010-12-15 Mokėjimų už šilumą analizė daugiabučiuose namuose 2010 m. lapkričio mėn.

Mokėjimų už šilumą analizė Raseinių, Ariogalos ir Viduklės daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose už 2010 m. lapkričio mėn.

Raseiniai

Ariogala ir Viduklė

daugiau >>>

2010-11-25 Šilumos kainos nuo gruodžio 1 d.

1. Šilumos kainų kintamųjų dedamųjų dydžiai (be PVM):

Tg nš kd = Tpt kd – 7,68 ct/kWh;

Tpr kd – 4,31 ct/kWh;

Tpt – 15.13 ct/kWh.

2. Galutinės šilumos kainos:

2.1. Šilumos, patiektos iki pastato šilumos įvado, kai šiluma tiekiama iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų, vienanarė kaina – 20.22ct/kWh (be PVM).

2.2. Šilumos, patiektos iki pastato šilumos įvado, kai šiluma tiekiama iš šilumos tiekėjui priklausančių individualių šilumos punktų,vienanarė kaina - 20.49ct/kWh (be PVM).

2.3. Šilumos pardavimo vartotojams kaina (be PVM): 5,94 Lt per mėnesį vienam vartotojui, daugiabučių namų gyventojams – 0,75 ct/kWh arba pasirinktinai 5,94 Lt per mėnesį.

2.4. Vienanarė šilumos kaina daugiabučių namų gyventojams, kai šiluma tiekiama iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų, (su 9 proc. PVM) -22.86 ct/kWh.

2.5. Vienanarė šilumos kaina daugiabučių namų gyventojams, kai šiluma tiekiama iš šilumos tiekėjui priklausančių individualių šilumos punktų, (su 9 proc. PVM) – 23.15 ct/kWh.

3. Karšto vandens kainos:

3.1. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų – 18.05 Lt/m³ be PVM.

3.2. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas iš šilumos tiekėjuipriklausančių individualių šilumos punktų, - 18.21 Lt/m³ be PVM.

3.3. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiams daugiabučių namų gyventojams iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų(su 9 % PVM) – 19.68 Lt/m³.

3.4. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas daugiabučių namų gyventojams iš šilumos tiekėjui priklausančių individualių šilumos punktų(su 9 % PVM) – 19.85 Lt/m³.

3.5. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas kitiems vartotojams iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų(su 21 % PVM) – 21.84 Lt/m³.

3.6. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas kitiems vartotojams iš šilumos tiekėjui priklausančių individualių šilumos punktų(su 21 % PVM) – 22.03 Lt/m³.

daugiau >>>

2010-11-23 Gerb. šilumos vartotojai!

Meteorologinės tarnybos. prognozuoja orų atšalimą. Naktimis įsivyraus neigiamos temperatūros. Toks temperatūrinis režimas didina riziką šilumos tiekimo patikimumui. Todėl prašome daugiabučių namų gyventojus užsandarinti pusrūsius, per kuriuos eina vamzdynai, uždaryti duris į laiptines ir pusrūsius. Taip pat stebėti vamzdynų būklę, o pastebėjus nutekėjimus, vamzdynų izoliacijos pažeidimus, operatyviai skambinti į avarinę tarnybą tel. 52 756 - Raseinių m., tel. 50 204 - Ariogalos m., ir 77 524 - Viduklės m. bet kuriuo paros metu.

daugiau >>>

2010-11-18 Dėl atskiro buto atsijungimo nuo daugiabučio namo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos

Lietuvos energetikos konsultantų asociacija parengė konsultacinę-analitinę pažymą „DĖL ATSKIRO BUTO ATSIJUNGIMO NUO DAUGIABUČIO NAMO CENTRALIZUOTO ŠILUMOS TIEKIMO SISTEMOS“.

Skaityti:

daugiau >>>

2010-11-12 Susitikimas su Raseinių miesto šilumos vartotojais

Informuojame, jog š.m. lapkričio 18 d. (ketvirtadienį) 18 val. savivaldybės Didžiojoje salėje vyks UAB „Raseinių šilumos tinklai“ darbuotojų susitikimas su šilumos vartotojais. Darbotvarkėje naujų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių aptarimas.

daugiau >>>

2010-11-05 Pasidalijimas darbo patirtimi

Kauno miesto tarybos Miesto ūkio ir energetikos komitetas bei savivaldybės administracijos vadovai ieško būdu, kaip sumažinti sąnaudas tiekiamai šilumos energijai, kaip pereiti prie nauju energijos tiekimo būdu. Vyriausybės nutarimuose akcentuojama, kad būtina pereiti prie biokuru kūrenamu katilinių.

Kaune, Petrašiūnuose, rengiamasi statyti naujas katilines, todėl jos turėtų būti kūrenamos biokuru. Šio kuro tiekėjų Lietuvoje yra pakankamai.

Raseinių miestui šiluma tiekiama iš biokuru kūrenamos modernios katilinės, todėl Miesto ūkio komiteto pirmininkas Gediminas Žukauskas, komiteto nariai Arvydas Padegimas, Vytautas Povilonis ir Energetikos skyriaus vedėjas Pranas Urbanavičius spalio pabaigoje lankėsi Raseiniuose ir domėjos biokuru kūrenamos katilinės privalumais.

Raseiniai pagal mokesčio dydį yra 17 vietoje iš 45 Lietuvoje. Tiesa, kai būna patys didžiausi šalčiai, reikia kūrenti mazutu. Biokuras Europos šalyse 30 proc. pigesnis už dujas. Tokia biokuro technologija yra pažangi, ji gali būti pritaikoma būsimose Kauno jėgainėse.

daugiau >>>

2010-11-03 Įsigaliojo naujos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės

Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 nuo š.m. lapkričio 1 d. įsigaliojo naujos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės.

daugiau >>>

2010-10-25 Šilumos kainos nuo lapkričio 1 d.

1. Šilumos kainų kintamųjų dedamųjų dydžiai (be PVM):

Tg nš kd = Tpt kd – 7,68 ct/kWh;

Tpr kd – 4,31 ct/kWh;

Tpt – 15.13 ct/kWh.

2. Galutinės šilumos kainos:

2.1. Šilumos, patiektos iki pastato šilumos įvado, kai šiluma tiekiama iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų, vienanarė kaina – 20.22ct/kWh (be PVM).

2.2. Šilumos, patiektos iki pastato šilumos įvado, kai šiluma tiekiama iš šilumos tiekėjui priklausančių individualių šilumos punktų,vienanarė kaina - 20.49ct/kWh (be PVM).

2.3. Šilumos pardavimo vartotojams kaina (be PVM): 5,94 Lt per mėnesį vienam vartotojui, daugiabučių namų gyventojams – 0,75 ct/kWh arba pasirinktinai 5,94 Lt per mėnesį.

2.4. Vienanarė šilumos kaina daugiabučių namų gyventojams, kai šiluma tiekiama iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų, (su 9 proc. PVM) -22.86 ct/kWh.

2.5. Vienanarė šilumos kaina daugiabučių namų gyventojams, kai šiluma tiekiama iš šilumos tiekėjui priklausančių individualių šilumos punktų, (su 9 proc. PVM) – 23.15 ct/kWh.

3. Karšto vandens kainos:

3.1. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų – 18.05 Lt/m3 be PVM.

3.2. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas iš šilumos tiekėjuipriklausančių individualių šilumos punktų, - 18.21 Lt/m3 be PVM.

3.3. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiams daugiabučių namų gyventojams iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų(su 9 % PVM) – 19.68 Lt/m3.

3.4. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas daugiabučių namų gyventojams iš šilumos tiekėjui priklausančių individualių šilumos punktų(su 9 % PVM) – 19.85 Lt/m3.

3.5. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas kitiems vartotojams iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų(su 21 % PVM) – 21.84 Lt/m3.

3.6. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas kitiems vartotojams iš šilumos tiekėjui priklausančių individualių šilumos punktų(su 21 % PVM) – 22.03 Lt/m3.

daugiau >>>

2010-10-08 Šildymo sezono pradžia

2010-2011 m. šildymo sezono pradžia - spalio 11d., pirmadienis.

daugiau >>>

2010-10-01 Karšto vandens vartotojų dėmesiui

Atliekant projekto „Raseinių rajono centralizuoto šilumos tiekimo tinklų modernizavimas diegiant šiuolaikines technologijas“ darbus, Ariogaloje, atjungus Verdėlupio kvartalo trasą, planuojamas karšto vandens tiekimo nutraukimas nuo š.m. spalio 4 iki spalio 9 dienos.

Tuo laikotarpiu, kol nebus tiekiamas karštas vanduo rekomenduojame užsukti buto įvadinį karšto vandens ventilį, kad už šaltą vandenį nereikėtų mokėti kaip už karštą.

Vykdant šilumos trasų rekonstrukcijos darbus galimi karšto vandens tiekimo sutrikimai.

Atsiprašome vartotojus už laikinus nepatogumus.

daugiau >>>

2010-09-27 Šilumos kainos, taikomos nuo spalio mėn. 1 d.

1. Šilumos kainų kintamųjų dedamųjų dydžiai (be PVM):

Tg nš kd = Tpt kd – 7,68 ct/kWh;

Tpr kd – 4,31 ct/kWh;

Tpt – 15.13 ct/kWh.

2. Galutinės šilumos kainos:

2.1. Šilumos, patiektos iki pastato šilumos įvado, kai šiluma tiekiama iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų, vienanarė kaina – 20.22ct/kWh (be PVM).

2.2. Šilumos, patiektos iki pastato šilumos įvado, kai šiluma tiekiama iš šilumos tiekėjui priklausančių individualių šilumos punktų,vienanarė kaina - 20.49ct/kWh (be PVM).

2.3. Šilumos pardavimo vartotojams kaina (be PVM): 5,94 Lt per mėnesį vienam vartotojui, daugiabučių namų gyventojams – 0,75 ct/kWh arba pasirinktinai 5,94 Lt per mėnesį.

2.4. Vienanarė šilumos kaina daugiabučių namų gyventojams, kai šiluma tiekiama iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų, (su 9 proc. PVM) -22.86 ct/kWh.

2.5. Vienanarė šilumos kaina daugiabučių namų gyventojams, kai šiluma tiekiama iš šilumos tiekėjui priklausančių individualių šilumos punktų, (su 9 proc. PVM) – 23.15 ct/kWh.

3. Karšto vandens kainos:

3.1. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų – 18.05 Lt/m3 be PVM.

3.2. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas iš šilumos tiekėjuipriklausančių individualių šilumos punktų, - 18.21 Lt/m3 be PVM.

3.3. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiams daugiabučių namų gyventojams iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų(su 9 % PVM) – 19.68 Lt/m3.

3.4. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas daugiabučių namų gyventojams iš šilumos tiekėjui priklausančių individualių šilumos punktų(su 9 % PVM) – 19.85 Lt/m3.

3.5. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas kitiems vartotojams iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų(su 21 % PVM) – 21.84 Lt/m3.

3.6. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas kitiems vartotojams iš šilumos tiekėjui priklausančių individualių šilumos punktų(su 21 % PVM) – 22.03 Lt/m3.

daugiau >>>

2010-08-24 2010-07-20 Šilumos kainos, kurios bus taikomos nuo 2010 m. rugsėjo 1 dienos

1. Šilumos kainų kintamųjų dedamųjų dydžiai (be PVM):

Tg nš kd = Tpt kd – 7,68 ct/kWh;

Tpr kd – 4,31 ct/kWh;

Tpt – 15.13 ct/kWh.

2. Galutinės šilumos kainos:

2.1. Šilumos, patiektos iki pastato šilumos įvado, kai šiluma tiekiama iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų, vienanarė kaina – 20.22ct/kWh (be PVM).

2.2. Šilumos, patiektos iki pastato šilumos įvado, kai šiluma tiekiama iš šilumos tiekėjui priklausančių individualių šilumos punktų,vienanarė kaina - 20.49ct/kWh (be PVM).

2.3. Šilumos pardavimo vartotojams kaina (be PVM): 5,94 Lt per mėnesį vienam vartotojui, daugiabučių namų gyventojams – 0,75 ct/kWh arba pasirinktinai 5,94 Lt per mėnesį.

2.4. Vienanarė šilumos kaina daugiabučių namų gyventojams, kai šiluma tiekiama iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų, (su 9 proc. PVM) -22.86 ct/kWh.

2.5. Vienanarė šilumos kaina daugiabučių namų gyventojams, kai šiluma tiekiama iš šilumos tiekėjui priklausančių individualių šilumos punktų, (su 9 proc. PVM) – 23.15 ct/kWh.

3. Karšto vandens kainos:

3.1. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų – 18.05 Lt/m3 be PVM.

3.2. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas iš šilumos tiekėjuipriklausančių individualių šilumos punktų, - 18.21 Lt/m3 be PVM.

3.3. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiams daugiabučių namų gyventojams iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų(su 9 % PVM) – 19.68 Lt/m3.

3.4. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas daugiabučių namų gyventojams iš šilumos tiekėjui priklausančių individualių šilumos punktų(su 9 % PVM) – 19.85 Lt/m3.

3.5. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas kitiems vartotojams iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų(su 21 % PVM) – 21.84 Lt/m3.

3.6. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas kitiems vartotojams iš šilumos tiekėjui priklausančių individualių šilumos punktų(su 21 % PVM) – 22.03 Lt/m3.

daugiau >>>

2010-08-12 Šilumos kainos Lietuvoje rugpjūčio mėnesį

Lietuvoje vidutinė centralizuotai teikiamos šilumos kilovatvalandės kaina per metus paaugo 1,9 proc.,palyginti su praėjusių metų rugpjūčio mėnesio kainomis. Įskaičiavus 4 proc. Punktais išaugusį pridėtinės vertės mokestį, šilumos kilovatvalandės kainos augimas siekia 5,9 proc. Brangiausiai šiluma rugpjūtį kainuoja Druskininkuose – 32,79 ct; Prienuose – 32,78 ct; Trakuose – 31,83 ct; Joniškyje – 30,98 ct; Akmenėje – 29,72 ct. Pigiausiai šiluma rugpjūtį kainuoja – Tauragėje – 17,67 ct; Ignalinoje – 18,02 ct; Molėtuose – 18,07 ct; Utenoje – 18,55 ct; Varėnoje – 20,80 ct.

Šilumos kaina Raseiniuose nedidėjo nuo 2009 m. lapkričio 1 d. ir yra 22,86 ct/kWh.

daugiau >>>

2010-07-20 Šilumos kainos, kurios bus taikomos nuo 2010 m. rugpjūčio 1 dienos

1. Šilumos kainų kintamųjų dedamųjų dydžiai (be PVM):

Tg nš kd = Tpt kd – 7,68 ct/kWh;

Tpr kd – 4,31 ct/kWh;

Tpt – 15.13 ct/kWh.

2. Galutinės šilumos kainos:

2.1. Šilumos, patiektos iki pastato šilumos įvado, kai šiluma tiekiama iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų, vienanarė kaina – 20.22ct/kWh (be PVM).

2.2. Šilumos, patiektos iki pastato šilumos įvado, kai šiluma tiekiama iš šilumos tiekėjui priklausančių individualių šilumos punktų,vienanarė kaina - 20.49ct/kWh (be PVM).

2.3. Šilumos pardavimo vartotojams kaina (be PVM): 5,94 Lt per mėnesį vienam vartotojui, daugiabučių namų gyventojams – 0,75 ct/kWh arba pasirinktinai 5,94 Lt per mėnesį.

2.4. Vienanarė šilumos kaina daugiabučių namų gyventojams, kai šiluma tiekiama iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų, (su 9 proc. PVM) -22.86 ct/kWh.

2.5. Vienanarė šilumos kaina daugiabučių namų gyventojams, kai šiluma tiekiama iš šilumos tiekėjui priklausančių individualių šilumos punktų, (su 9 proc. PVM) – 23.15 ct/kWh.

3. Karšto vandens kainos:

3.1. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų – 18.05 Lt/m³ be PVM.

3.2. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas iš šilumos tiekėjuipriklausančių individualių šilumos punktų, - 18.21 Lt/m³ be PVM.

3.3. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiams daugiabučių namų gyventojams iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų(su 9 % PVM) – 19.68 Lt/m³.

3.4. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas daugiabučių namų gyventojams iš šilumos tiekėjui priklausančių individualių šilumos punktų(su 9 % PVM) – 19.85 Lt/m³.

3.5. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas kitiems vartotojams iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų(su 21 % PVM) – 21.84 Lt/m³.

3.6. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas kitiems vartotojams iš šilumos tiekėjui priklausančių individualių šilumos punktų(su 21 % PVM) – 22.03 Lt/m³.

daugiau >>>

2010-06-14 XIII - ji energetikų šeimų spartakiada Šventojoje

Penktadienio pavakarę energetikų profesinių sąjungų nariai su šeimomis būrėsi į tradicinę Energetikų šeimų spartakiadą Šventojoje.

Spartakiados atidarymas vyko šeštadienio rytą, ir visą savaitgalį iki sekmadienio popietės sporto ir aktyvaus poilsio mėgėjai iš 25 šalies energetikos įmonių - ne tik suaugę, bet ir vaikai - savo jėgas galėjo išbandyti įvairiose komandinėse ir nekomandinėse rungtyse: megakamuolio, šeimų kliūtinio bėgimo, virvės traukimo, tinklinio, rąsto pjovimo, smiginio, šaškių, žūklės, o taip pat ir specialiose rungtyse vaikams: kvadrato, bėgimo pagal amžiaus grupes, bėgimo "batais".

Šeštadienio vakare norintys linksmai praleisti laiką spartakiados dalyviai galėjo dalyvauti tradicinėje vakaronėje, kurioje skambėjo gyva muzika.

Varžybų nugalėtojai, kaip ir kasmet, buvo apdovanoti specialiais Lietuvos energetikos darbuotojų profesinių sąjungų federacijos medaliais, taurėmis ir prizais.

Žiūrėti video:

daugiau >>>

2010-06-09 Spaudos konferencija

2010-06-08 dieną UAB „Raseinių šilumos tinklai“ įvyko spaudos konferencija. Joje „Raseinių krašto televizija“, laikraščių „Alio, Raseiniai“ ir „Naujas rytas“ žurnalistai bei savivaldybės ryšiams su visuomene atstovas buvo informuoti apie įmonės teikiamas paslaugas, paslaugų kainų politiką, problemas bei perspektyvas. Įmonės direktorius Stanislovas Bartkus išsamiai papasakojo apie įmonės veiklą - kokios buvo ir yra problemos, kokie keliai numatyti joms spręsti, bei atsakė į pateiktus klausimus.

daugiau >>>

2010-05-17 Susitikimai su gyventojais

Mero susitikimų su gyventojais metu dalyvaus ir UAB „Raseinių šilumos tinklai“ darbuotojai, kurie atsakys į Jūsų klausimus šilumos gamybos ir tiekimo tema:

gegužės mėn. 18 d. 16.00 val. Ariogalos m. seniūnijoje - P.Judickis;

gegužės mėn. 19 d. 17.00 val. Raseinių m. Savivaldybės salėje - St.Bartkus;

gegužės mėn. 20 d. 16.00 val. Viduklės seniūnijoje - P.Judickis.

daugiau >>>

2010-05-10 Lietuvos Energetikų dienos minėjimas

Š.m. balandžio 16 d. Lietuvos energetikai tradiciškai paminėjo savo profesinę šventę - Lietuvos Energetikų dieną (balandžio 17 d.), kuri buvo patvirtinta LR ūkio ministro 2003 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 4-32 m. Ši diena yra ypatinga tuo, kad 1892 metais balandžio 17 d., Rietave pirmą kartą buvo pradėta naudoti elektra.

Renginio metu buvo pagerbti ir apdovanoti iškiliausi šalies energetikai, išsiskiriantys savo iniciatyva, kūrybiškumu, sugebėjimu efektyviai dirbti, sąžiningumu ir pasišventimu savo profesijai. Apdovanotųjų tarpe ir mūsų įmonės darbuotojai: Alvydas Petroševičius, Vytautas Bunikis, Feliksas Pocius, Zita Kauneckienė, Eugenijus Kveselys - apdovanoti Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos Tarybos Padėkos raštais.

daugiau >>>

2010-05-07 Komisija priėmė sprendimus dėl mokėjimų už „gyvatuką“

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pakeitė rekomenduojamų ir kitų su Komisija suderintų šilumos paskirstymo metodų nuostatas, reglamentuojančias vartotojams priskiriamos šilumos kiekį cirkuliacijai („gyvatukui“).

Pagal priimtus pakeitimus šiluma, priskirta cirkuliacijai, negalės būti didesnė už nustatytą normatyvą, kuris priklauso nuo daugiabučio namo karšto vandens tiekimo sistemos. Daugelyje daugiabučių yra dvivamzdė sistema, kurios normatyvas - 160 kWh per mėn.

Minėti metodų pakeitimai taikytini namams, kurių gyventojai karšto vandens tiekėju pasirinko šilumos tiekėją. Jeigu name nebus sutvarkyta karšto vandens apskaita, gyventojams priskiriamas šilumos kiekis cirkuliacijai turėtų būti mažesnis arba lygus nustatytam normatyvui.

daugiau >>>

2010-05-06 Vartotojų dėmesiui!

Informuojame, kad nuo š. m. liepos 1 d. UAB „Raseinių šilumos tinklai“, adresu Pieninės g. 2, Raseiniai, naikinama kasa, mokesčiai nebus priimami. Mokesčius už šilumą ir kaštą vandenį galima sumokėti SĮ „Raseinių butų ūkis“, „Perlas“ terminaluose, Raseinių pašte, AB banke „Swedbank“, AB banke SNORAS, AB DnB NORD banke, AB Ūkio banke, UAB Medicinos banke, Raseinių kredito unijoje.

daugiau >>>

2010-04-25 Šilumos kainos, kurios bus taikomos nuo 2010 m. gegužės 1 dienos

1. Šilumos kainų kintamųjų dedamųjų dydžiai (be PVM):

Tg nš kd = Tpt kd – 7,68 ct/kWh;

Tpr kd – 4,31 ct/kWh;

Tpt – 15.13 ct/kWh.

2. Galutinės šilumos kainos:

2.1. Šilumos, patiektos iki pastato šilumos įvado, kai šiluma tiekiama iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų, vienanarė kaina – 20.22ct/kWh (be PVM).

2.2. Šilumos, patiektos iki pastato šilumos įvado, kai šiluma tiekiama iš šilumos tiekėjui priklausančių individualių šilumos punktų,vienanarė kaina - 20.49ct/kWh (be PVM).

2.3. Šilumos pardavimo vartotojams kaina (be PVM): 5,94 Lt per mėnesį vienam vartotojui, daugiabučių namų gyventojams – 0,75 ct/kWh arba pasirinktinai 5,94 Lt per mėnesį.

2.4. Vienanarė šilumos kaina daugiabučių namų gyventojams, kai šiluma tiekiama iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų, (su 9 proc. PVM) -22.86 ct/kWh.

2.5. Vienanarė šilumos kaina daugiabučių namų gyventojams, kai šiluma tiekiama iš šilumos tiekėjui priklausančių individualių šilumos punktų, (su 9 proc. PVM) – 23.15 ct/kWh.

3. Karšto vandens kainos:

3.1. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų – 18.05 Lt/m³ be PVM.

3.2. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas iš šilumos tiekėjuipriklausančių individualių šilumos punktų, - 18.21 Lt/m³ be PVM.

3.3. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiams daugiabučių namų gyventojams iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų(su 9 % PVM) – 19.68 Lt/m³.

3.4. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas daugiabučių namų gyventojams iš šilumos tiekėjui priklausančių individualių šilumos punktų(su 9 % PVM) – 19.85 Lt/m³.

3.5. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas kitiems vartotojams iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų(su 21 % PVM) – 21.84 Lt/m³.

3.6. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas kitiems vartotojams iš šilumos tiekėjui priklausančių individualių šilumos punktų(su 21 % PVM) – 22.03 Lt/m³.

daugiau >>>

2010-04-12 Dėl 2009-2010 metų šildymo sezono pabaigos

RASEINIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS

DIREKTORIUS

ĮSAKYMAS

DĖL 2009-2010 METŲ ŠILDYMO SEZONO PABAIGOS

2010 m. balandžio 12 d. Nr.(5.3)A₁-294

Raseiniai

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 „Dėl šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 1-14; 2009, Nr. 152-6840) patvirtintų šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 28 punktu:

1. N u s t a t a u 2009-2010 metų šildymo sezono pabaigą – 2010 m. balandžio 14 d.

Nutraukti centralizuotos šilumos tiekimą patalpų šildymui iš UAB „Raseinių šilumos tinklai“ šilumos šaltinių, šilumos tiekimą patalpų šildymui ir karšto vandens ruošimui visoms rajono Savivaldybės įstaigoms iš vietinių šilumos šaltinių. Šilumos vartotojai, nusprendę vėliau baigti savo pastatų šildymą, savo teises gali įgyvendinti vadovaudamiesi šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 31, 32 punktu.

daugiau >>>

2010-04-09 Vidutinė kovo mėnesio temperatūra

Pirmoje kovo mėnesio pusėje išsilaikė žiemiški orai. Nuo kovo 19 d. paros vidutinė oro temperatūra tapo teigiama. Šiltasis laikotarpis prasidėjo beveik vidutiniais daugiamečiais terminais. Mėnesio vidutinė oro temperatūra (-0,5°C šalčio) buvo 4°C aukštesnė nei vidutinė vasario mėnesio paros temperatūra ir beveik laipsniu žemesnė nei praeitų metų kovo mėnesio vidutinė paros temperatūra.

daugiau >>>

2010-04-09 Šilumos suvartojimo analizė Raseinių, Ariogalos ir Viduklės daugiabučiuose per 2010 m. kovo mėn.

*Pastatų grupės pagal šilumos suvartojimą*	Nr.	Adresas	Butų sk.	Staty-bos metai	Suvartotas šilumos energijos kiekis				Namo plotas	Apmokestinta šilumos energija šildymui gyventojams MWh	Butų plotas	Šilumos suvartojimas šildymui	Šilumos kaina gyventojams	Šildymo kaina 1 m² ploto šildyti (su PVM)
			Butų sk.	Staty-bos metai	Iš viso MWh	t.sk. karštam vandeniui ruošti MWh	t.sk karšto vandens temp. palaikymui MWh	t.sk. patalpų šildymui MWh	Namo plotas	Apmokestinta šilumos energija šildymui gyventojams MWh	Butų plotas	Šilumos suvartojimas šildymui	Šilumos kaina gyventojams	Šildymo kaina 1 m² ploto šildyti (su PVM)
			vnt.	metai	MWh	MWh	MWh	MWh	m²	MWh	m²	MWh/m²	Lt/MWh	Lt/m²
II. Daugiabučiai suvartojantys mažai arba vidutiniškai šilumos (naujos statybos ir kiti kažkiek taupantys šilumą namai)	1	Algirdo 25	16	1991	21,5	1,6	2,6	17,3	1070,0	17,3	1070,0	0,01617	212,40	3,74
	2	Algirdo 27	39	1992	37,1	6,1	6,2	24,8	2279,7	24,8	2279,7	0,01088	212,40	2,52
	3	Algirdo 29	35	1993	55,9	2,9	5,6	47,4	2275,2	47,4	2275,2	0,02083	212,40	4,82
	4	Rytų 2	28	1998	34,7	1,8	4,4	28,5	1228,2	28,5	1228,2	0,02320	212,40	5,37
	5	Rytų 4	20	1997	26,4	2,2	3,2	21,0	1186,4	21,0	1186,4	0,01770	212,40	4,10
	6	Ateities 19	40	1998	32,5	2,8	6,4	23,3	2183,7	22,8	2133,8	0,01069	209,70	2,44
	7	Vytauto Didžiojo 41	40	1986	45,9	5,5	6,4	34,0	2246,4	34,0	2246,4	0,01514	212,40	3,50
	8	Vytauto Didžiojo 31	40	1980	47,5	3,5	6,4	37,6	2313,6	37,6	2313,6	0,01625	212,40	3,76
III. Daugiabučiai suvartojantys daug šilumos (senos statybos nerenovuoti namai)	1	Dubysos 3	10	1968	17,4	0,7	1,6	15,1	662,1	15,1	662,1	0,02281	212,40	5,28
	2	Dubysos 1	40	1975	57,7	2,8	6,4	48,5	2260,9	48,5	2260,9	0,02145	212,40	4,97
	3	Dubysos 16	50	1969	68,5	4,3	7,9	56,3	2573,1	56,3	2573,1	0,02188	212,40	5,07
	4	Dariaus ir Girėno 28	40	1980	59,9	3,5	6,4	50,0	2208,8	50,0	2208,8	0,02264	212,40	5,24
	5	Vaižganto 5A	50	1978	66,7	4,3	8,0	54,4	2609,2	54,4	2609,1	0,02085	212,40	4,83
	6	Jaunimo 14	28	1969	24,1	2,2	0,3	21,6	912,1	21,6	917,1	0,02355	212,40	5,45
	7	Stonų 3	50	1973	65,7	3,1	7,8	54,8	2510,3	54,8	2510,3	0,02183	212,40	5,05
	8	Dariaus ir Girėno 23	20	1979	32,1	1,5	3,1	27,5	1073,9	27,5	1073,9	0,02561	212,40	5,93
IV. Daugiaubučiai suvartojantys labai daug šilumos (senos statybos, labai prastos šiluminės izoliacijos namai)	1	V.Kudirkos 9	12	1960	20,3	0,7	1,9	17,7	531,5	16,3	488,5	0,03337	212,40	7,73
	2	V.Kudirkos 11	12	1963	15,7	1,0	1,7	13,0	533,9	13,0	533,9	0,02435	212,40	5,64
	3	Dominikonų 4	8	1959	8,8	0,0	0,0	8,8	303,8	7,4	256,9	0,02880	212,40	6,67
	4	Vaižganto 1	12	1962	16,6	0,6	1,8	14,2	538,0	11,9	451,7	0,02634	212,40	6,10
	5	Muziejaus 6	34	1964	31,8	2,6	0,2	29,0	1101,8	29,0	1101,8	0,02632	212,40	6,09
	6	Jaunimo 12	8	1962	12,7	0,6	1,3	10,8	349,3	9,4	305,8	0,03074	212,40	7,12
	7	Dariaus ir Girėno 26	6	iki1960	9,3	0,4	1,0	7,9	252,5	7,9	252,5	0,03129	212,40	7,24
	8	Vytauto Didžiojo 3	9	iki1960	10,0	0,0	0,0	10,0	255,1	10,0	255,1	0,03920	212,40	9,08

daugiau >>>

2010-03-24 Šilumos kainos, kurios bus taikomos nuo 2010 m. balandžio 1 dienos

1. Šilumos kainų kintamųjų dedamųjų dydžiai (be PVM):

Tg nš kd = Tpt kd – 7,68 ct/kWh;

Tpr kd – 4,31 ct/kWh;

Tpt – 15.13 ct/kWh.

2. Galutinės šilumos kainos:

2.1. Šilumos, patiektos iki pastato šilumos įvado, kai šiluma tiekiama iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų, vienanarė kaina – 20.22ct/kWh (be PVM).

2.2. Šilumos, patiektos iki pastato šilumos įvado, kai šiluma tiekiama iš šilumos tiekėjui priklausančių individualių šilumos punktų,vienanarė kaina - 20.49ct/kWh (be PVM).

2.3. Šilumos pardavimo vartotojams kaina (be PVM): 5,94 Lt per mėnesį vienam vartotojui, daugiabučių namų gyventojams – 0,75 ct/kWh arba pasirinktinai 5,94 Lt per mėnesį.

2.4. Vienanarė šilumos kaina daugiabučių namų gyventojams, kai šiluma tiekiama iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų, (su 9 proc. PVM) -22.86 ct/kWh.

2.5. Vienanarė šilumos kaina daugiabučių namų gyventojams, kai šiluma tiekiama iš šilumos tiekėjui priklausančių individualių šilumos punktų, (su 9 proc. PVM) – 23.15 ct/kWh.

3. Karšto vandens kainos:

3.1. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų – 18.05 Lt/m³ be PVM.

3.2. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas iš šilumos tiekėjuipriklausančių individualių šilumos punktų, - 18.21 Lt/m³ be PVM.

3.3. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiams daugiabučių namų gyventojams iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų(su 9 % PVM) – 19.68 Lt/m³.

3.4. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas daugiabučių namų gyventojams iš šilumos tiekėjui priklausančių individualių šilumos punktų(su 9 % PVM) – 19.85 Lt/m³.

3.5. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas kitiems vartotojams iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų(su 21 % PVM) – 21.84 Lt/m³.

3.6. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas kitiems vartotojams iš šilumos tiekėjui priklausančių individualių šilumos punktų(su 21 % PVM) – 22.03 Lt/m³.

daugiau >>>

2010-03-18 Šilumos suvartojimo analizė Raseinių, Ariogalos ir Viduklės daugiabučiuose per 2010 m. vasario mėn.

Baigėsi antras pagal šaltumą metuose mėnuo – vasaris. Beveik visą vasario mėnesį išsilaikė šalti žiemiški orai. Atšilo tik nuo vasario antrojo dešimtadienio pabaigos. Žemiausia vidutinė paros oro temperatūra buvo -12°C, aukščiausia pakilo iki +1,2°C. Mėnesio vidutinė paros oro temperatūra buvo -4,7°C. Tokia temperatūra buvo 5,9° aukštesnė už sausio mėnesio vidutinę paros temperatūrą ir 0,7° žemesnė už 2009 m. vasario mėnesio vidutinę paros temperatūrą..

Per šiltesnį vasarį buvo suvartota apie 20 proc. mažiau šilumos, lyginant su dideliais šalčiais pasižymėjusiu sausio mėnesiu.

Efektyviausiai vasarį Raseiniuose šilumą vartojo Algirdo g. 25 daugiabutis. Jo gyventojai 60 kv. metrų ploto buto šildymui suvartojo tik 1,1214 MWh ir mokės vos 260 litų. Sausį šio namo gyventojai buto šildymui suvartojo 1,6488 MWh ir mokėjo 382 litus.

Daugiausia Raseiniuose už 60 kv. metrų ploto buto šildymą vasario mėnesį mokės neefektyviai šilumą vartojančio Vytauto Didžiojo g. 3 namo gyventojai. Jie 60 kv. metrų ploto buto šildymui vasarį vidutiniškai suvartojo 2,5872 MWh už 599 litus, šaltesnį sausį suvartojo net 3,222 MWh ir sumokėjo 746 litus.

Nors šilumos kaina visiems raseiniškiams buvo vienoda, senos statybos namų gyventojai už šilumą vasarį mokės iki 2 kartų daugiau nei gyvenantieji efektyviai energiją vartojančiuose būstuose.

*Pastatų grupės pagal šilumos suvartojimą*	Nr.	Adresas	Butų sk.	Staty-bos metai	Suvartotas šilumos energijos kiekis				Namo plotas	Apmokestinta šilumos energija šildymui gyventojams MWh	Butų plotas	Šilumos suvartojimas šildymui	Šilumos kaina gyventojams	Šildymo kaina 1 m² ploto šildyti (su PVM)
			Butų sk.	Staty-bos metai	Iš viso MWh	t.sk. karštam vandeniui ruošti MWh	t.sk karšto vandens temp. palaikymui MWh	t.sk. patalpų šildymui MWh	Namo plotas	Apmokestinta šilumos energija šildymui gyventojams MWh	Butų plotas	Šilumos suvartojimas šildymui	Šilumos kaina gyventojams	Šildymo kaina 1 m² ploto šildyti (su PVM)
			vnt.	metai	MWh	MWh	MWh	MWh	m²	MWh	m²	MWh/m²	Lt/MWh	Lt/m²
I. Daugiabučiai suvartojantys mažai arba vidutiniškai šilumos (naujos statybos ir kiti kažkiek taupantys šilumą namai)	1	Algirdo 25	16	1991	25,0	2,4	2,6	20,0	1070,0	20,0	1070,0	0,01869	212,40	4,33
	2	Algirdo 27	39	1992	39,8	4,7	6,2	28,9	2279,7	28,9	2279,7	0,01268	212,40	2,93
	3	Algirdo 29	35	1993	59,2	2,8	5,6	50,8	2275,2	50,8	2275,2	0,02233	212,40	5,17
	4	Rytų 2	28	1998	38,4	2,0	4,4	32,0	1228,2	32,0	1228,2	0,02605	212,40	6,03
	5	Rytų 4	20	1997	28,4	1,8	3,2	23,4	1186,4	23,4	1186,4	0,01972	212,40	4,57
	6	Ateities 19	40	1998	48,8	3,5	6,4	38,9	2183,7	31,5	2133,8	0,01476	209,70	3,37
	7	Vytauto Didžiojo 41	40	1986	57,5	4,4	6,4	46,7	2246,4	46,7	2246,4	0,02079	212,40	4,81
	8	Vytauto Didžiojo 31	40	1980	57,4	3,8	6,4	47,2	2313,6	47,2	2313,6	0,02040	212,40	4,72
II. Daugiabučiai suvartojantys daug šilumos (senos statybos nerenovuoti namai)	1	Dubysos 3	10	1968	20,7	0,7	1,6	18,4	662,1	18,4	662,1	0,02779	212,40	6,43
	2	Dubysos 1	40	1975	68,2	2,7	6,4	59,1	2260,9	59,1	2260,9	0,02614	212,40	6,05
	3	Dubysos 16	50	1969	78,2	3,2	7,9	67,1	2573,1	67,2	2573,1	0,02612	212,40	6,05
	4	Dariaus ir Girėno 28	40	1980	70,9	4,3	6,4	60,2	2208,8	60,2	2208,8	0,02725	212,40	6,31
	5	Vaižganto 5A	50	1978	79,5	4,8	8,0	66,7	2609,2	66,7	2609,1	0,02556	212,40	5,92
	6	Jaunimo 14	28	1969	24,4	1,7	0,3	22,4	912,1	22,4	917,1	0,02442	212,40	5,65
	7	Stonų 3	50	1973	74,7	2,8	7,8	64,1	2510,3	64,1	2510,3	0,02553	212,40	5,91
	8	Dariaus ir Girėno 23	20	1979	36,5	1,8	3,1	31,6	1073,9	31,6	1073,9	0,02943	212,40	6,81
III. Daugiaubučiai suvartojantys labai daug šilumos (senos statybos, labai prastos šiluminės izoliacijos namai)	1	V.Kudirkos 9	12	1960	22,4	0,8	1,9	19,7	531,5	18,1	488,5	0,03705	212,40	8,58
	2	V.Kudirkos 11	12	1963	18,2	0,9	1,7	15,6	533,9	15,6	533,9	0,02922	212,40	6,76
	3	Dominikonų 4	8	1959	10,8	0,0	0,0	10,8	303,8	9,2	256,9	0,03581	212,40	8,29
	4	Vaižganto 1	12	1962	22,6	0,5	1,8	20,3	538,0	17,1	451,7	0,03786	212,40	8,76
	5	Muziejaus 6	34	1964	37,6	1,4	0,2	36,0	1101,8	36,0	1101,8	0,03267	212,40	7,56
	6	Jaunimo 12	8	1962	14,7	0,5	1,3	12,9	349,3	11,3	305,8	0,03695	212,40	8,56
	7	Dariaus ir Girėno 26	6	iki1960	10,1	0,3	1,0	8,8	252,5	8,8	252,5	0,03485	212,40	8,07
	8	Vytauto Didžiojo 3	9	iki1960	11,0	0,0	0,0	11,0	255,1	11,0	255,1	0,04312	212,40	9,98

daugiau >>>

2010-03-04 Vidutinė vasario mėnesio temperatūra

Beveik visą vasario mėnesį išsilaikė šalti žiemiški orai. Atšilo tik nuo vasario antrojo dešimtadienio pabaigos. Žemiausia vasario mėnesio vidutinė paros oro temperatūra buvo -12°C, aukščiausia pakilo iki +1,2°C. Mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo -4,7°C.

daugiau >>>

2010-02-26 Šilumos kainos, kurios bus taikomos nuo 2010 m. kovo 1 dienos

1. Šilumos kainų kintamųjų dedamųjų dydžiai (be PVM):

Tg nš kd = Tpt kd – 7,68 ct/kWh;

Tpr kd – 4,31 ct/kWh;

Tpt – 15.13 ct/kWh.

2. Galutinės šilumos kainos:

2.1. Šilumos, patiektos iki pastato šilumos įvado, kai šiluma tiekiama iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų, vienanarė kaina – 20.22ct/kWh (be PVM).

2.2. Šilumos, patiektos iki pastato šilumos įvado, kai šiluma tiekiama iš šilumos tiekėjui priklausančių individualių šilumos punktų,vienanarė kaina - 20.49ct/kWh (be PVM).

2.3. Šilumos pardavimo vartotojams kaina (be PVM): 5,94 Lt per mėnesį vienam vartotojui, daugiabučių namų gyventojams – 0,75 ct/kWh arba pasirinktinai 5,94 Lt per mėnesį.

2.4. Vienanarė šilumos kaina daugiabučių namų gyventojams, kai šiluma tiekiama iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų, (su 9 proc. PVM) -22.86 ct/kWh.

2.5. Vienanarė šilumos kaina daugiabučių namų gyventojams, kai šiluma tiekiama iš šilumos tiekėjui priklausančių individualių šilumos punktų, (su 9 proc. PVM) – 23.15 ct/kWh.

3. Karšto vandens kainas:

3.1. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų – 18.05 Lt/m³ be PVM.

3.2. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas iš šilumos tiekėjuipriklausančių individualių šilumos punktų, - 18.21 Lt/m³ be PVM.

3.3. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiams daugiabučių namų gyventojams iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų(su 9 % PVM) – 19.68 Lt/m³.

3.4. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas daugiabučių namų gyventojams iš šilumos tiekėjui priklausančių individualių šilumos punktų(su 9 % PVM) – 19.85 Lt/m³.

3.5. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas kitiems vartotojams iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų(su 21 % PVM) – 21.84 Lt/m³.

3.6. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas kitiems vartotojams iš šilumos tiekėjui priklausančių individualių šilumos punktų(su 21 % PVM) – 22.03 Lt/m³.

daugiau >>>

2010-02-18 Šilumos suvartojimas Lietuvos daugiabučiuose 2010 m. sausio mėn.

Mokėjimai už šildymą Lietuvoje sausio mėnesį už sąlyginio 60 kvadratinių metrų ploto butą svyravo nuo 201 Lt. iki 1156 Lt.

Analizė apie šilumos suvartojimą daugiabučiuose Lietuvoje per 2010 m. sausio mėn.

Šilumos suvartojimas skirtinguose Lietuvos miestuose.pdf (spausti)

Šilumos suvartojimas 2010 m. sausio mėn.pdf (spausti)

daugiau >>>

2010-02-11 Šilumos suvartojimo analizė Raseinių, Ariogalos ir Viduklės daugiabučiuose per 2010 m. sausio mėn.

Nors visiems kiekvieno miesto padalinio gyventojams nustatoma vienoda šilumos kaina, išlaidos šilumos energijai skiriasi - už šilumą mokama tiek, kiek jos suvartojama. Mokėjimai už šilumą priklauso ne tik nuo lauko temperatūros, bet ir nuo daugiabučio gyvenamojo namo būklės: jei namai nesandarūs, energijos apšildymui sunaudojama daugiau, taigi ir mokėjimai už šilumą didesni. Senos statybos daugiabučių namų gyventojai už šilumą yra priversti mokėti kelis kartus daugiau nei naujuose, šilumą taupančiuose daugiabučiuose.

2010 m. sausio mėnesį, palyginus su 2009 m. sausio mėnesiu, šilumos energijos suvartojimas padidėjo 20% ir 25%, lyginant su 2009 metų gruodžio mėnesiu.

Senos statybos, labai prastos šiluminės izoliacijos namai sausio mėnesį suvartoję daugiausiai šiluminės energijos Raseiniuose: Vytauto Didžiojo g. 3 suvartojo 53,747 kWh/m²; Vytauto Didžiojo g. 9 – 50,353 kWh/m²; V.Kudirkos g. 9 – 48,917 kWh/m²; Jaunimo g. 12 – 45,936 kWh/m²; Ariogaloje: Žemaičių g. 20 – 40,748 kWh/m²; Žemaičių g. 18 – 38,254 kWh/m²; Viduklėje: Ataugos g. 38 – 44,571 kWh/m²; Ataugos g. 3 – 44,443 kWh/m².

Senos statybos nerenovuoti daugiabučiai namai, suvartoję vidutiniškai šilumos Raseiniuose: Turgaus g. 30 suvartojo 30,846 kwh/m²; Algirdo g. 29 – 29,455 kWh/m²; Pieninės g. 5 – 30,807 kWh/m²; Vaižganto 11a – 28,611 kWh/m²; Ariogaloje: Melioratorių g. 1 – 33,064 kWh/m²; Verdėlupio g. 12 (3 korpusas) – 31,932 kWh/m²; Melioratorių g. 5 (1 korpusas) – 31,635 kWh/m²; Viduklėje: Ataugos g. 39 – 37,130 kWh/m²; Gamyklos g, 1 a – 33,256 kWh/m².

Daugiabučiai suvartoję mažiausiai šilumos Raseiniuose: Vytauto Didžiojo g. 31 suvartojo 23,310 kWh/m²; Algirdo g. 27 – 22,252 kWh/m²; Vytauto Didžiojo g. 43 – 20,914 kWh/m²; Ateities g. 19 – 19,272 kWh/m²; Ariogaloje: Melioratorių g. 6 (2 korpusas) – 28,506 kWh/m²; Melioratorių g. 7 (2 korpusas) - 25,870 kWh/m²; Verdėlupio g. 14 (2 korpusas) – 28,141 kWh/m²; Viduklėje: Gamyklos g. 1 – 31,587 kWh/m²; Gamyklos g. 1b – 28,696 kWh/m².

Vidutiniškai sausio mėnesį Raseiniuose 1 m² suvartota 30,943 kWh šilumos ir vidutinė 1 m² kaina - 7,16 Lt; Ariogaloje vidutiniškai 1 m² suvartota 32,053 kWh ir 1 m² vidutinė kaina – 7,42 Lt; Viduklėje vidutiniškai 1 m² suvartota 33,54 kWh ir 1 m² vidutinė kaina – 7,76 Lt.

Tipinio dviejų kambarių buto (plotas - 50 m²) suma už šildymą Raseiniuose – 358 Lt; Ariogaloje – 371 Lt; Viduklėje – 388 Lt.

daugiau >>>

2010-02-04 Vidutinė sausio mėnesio temperatūra

Sausis - šalčiausias žiemos mėnuo. Visą mėnesį aukščiausia oro temperatūra išliko neigiama. Raseinių meteorologijos stotis informuoja: mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo -10,6°C šalčio (apie 5° žemesnė nei vidutinė daugiametė). 2009 m. sausio vidutinė mėnesio oro temperatūra buvo -3,4 °C šalčio.

daugiau >>>

2010-02-03 Šilumos tiekimo bendrovių šilumos kainos, su 9 proc. PVM

Eil.Nr	Šilumos tiekimo bendrovių šilumos kainos, su 9 proc. PVM	ct/kWh
1	"Pakruojo šiluma"	30,28
2	"Akmenės energija"	29,74
3	"Prienų energija" Trakų padalinys	29,44
4	"Prienų energija"	29,30
5	"Litesko" fil. "Marijampolės šiluma" Kazlų Rūdoje	28,73
6	"Joniškio energija"	28,67
7	"Litesko" fil. "Druskininkų šiluma"	28,53
9	"Anykščių šiluma"	27,75
9	"Litesko" fil. "Vilkaviškio šiluma"	27,39
10	"Šalčininkų šilumos tinklai"	27,17
11	"Litesko" fil. "Alytaus energija"	27,03
12	"Litesko" fil. "Palangos šiluma"	26,38
13	"Litesko" fil. "Marijampolės šiluma" Sargėnuose	26,32
14	"Šakių šilumos tinklai"	26,29
15	"Litesko" fil. "Telšių šiluma"	25,98
16	"Litesko" fil. "Marijampolės šiluma"	25,83
17	"Miesto energija"	25,51
19	"Litesko" fil. "Biržų šiluma"	25,30
21	"Lazdijų šiluma"	24,83
22	"Jonavos šilumos tinklai"	24,73
23	"Skuodo šiluma"	24,39
24	"Kauno energija"	24,08
25	"Litesko" fil. "Kelmės šiluma"	23,38
26	"Radviliškio šiluma"	23,17
27	"Raseinių šilumos tinklai"	23,15
28	"Kaišiadorių šiluma"	22,73
29	"Plungės šilumos tinklai"	22,68
30	"Šilutės šilumos tinklai"	22,66
31	"Mažeikių šilumos tinklai"	22,12
32	"Kretingos šilumos tinklai"	22,07
33	"Vilniaus energija"	21,91
34	"Šiaulių energija"	21,71
35	"Birštono šiluma"	21,30
36	"Širvintų šiluma"	21,25
37	"Klaipėdos energija"	21,02
39	"Švenčionių energija"	20,96
40	"Varėnos šiluma"	20,80
41	"Panevežio energija"	20,38
43	"Šilalės šilumos tinklai"	20,35
44	"Visagino energija"	18,75
45	"Ignalinos šilumos tinklai"	18,46
46	"Tauragės šilumos tinklai"	18,46
47	"Molėtų šiluma"	17,85
48	"Utenos šilumos tinklai"	17,46

daugiau >>>

2010-01-28 Šilumos kainos, kurios bus taikomos nuo 2010 m. vasario 1 dienos

1. Šilumos kainų kintamųjų dedamųjų dydžiai (be PVM):

Tg nš kd = Tpt kd – 7,68 ct/kWh;

Tpr kd – 4,31 ct/kWh;

Tpt – 15.13 ct/kWh.

2. Galutinės šilumos kainos:

2.1. Šilumos, patiektos iki pastato šilumos įvado, kai šiluma tiekiama iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų, vienanarė kaina – 20.22ct/kWh (be PVM).

2.2. Šilumos, patiektos iki pastato šilumos įvado, kai šiluma tiekiama iš šilumos tiekėjui priklausančių individualių šilumos punktų,vienanarė kaina - 20.49ct/kWh (be PVM).

2.3. Šilumos pardavimo vartotojams kaina (be PVM): 5,94 Lt per mėnesį vienam vartotojui, daugiabučių namų gyventojams – 0,75 ct/kWh arba pasirinktinai 5,94 Lt per mėnesį.

2.4. Vienanarė šilumos kaina daugiabučių namų gyventojams, kai šiluma tiekiama iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų, (su 9 proc. PVM) -22.86 ct/kWh.

2.5. Vienanarė šilumos kaina daugiabučių namų gyventojams, kai šiluma tiekiama iš šilumos tiekėjui priklausančių individualių šilumos punktų, (su 9 proc. PVM) – 23.15 ct/kWh.

3. Karšto vandens kainas:

3.1. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų – 18.05 Lt/m³ be PVM.

3.2. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas iš šilumos tiekėjuipriklausančių individualių šilumos punktų, - 18.21 Lt/m³ be PVM.

3.3. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiams daugiabučių namų gyventojams iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų(su 9 % PVM) – 19.68 Lt/m³.

3.4. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas daugiabučių namų gyventojams iš šilumos tiekėjui priklausančių individualių šilumos punktų(su 9 % PVM) – 19.85 Lt/m³.

3.5. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas kitiems vartotojams iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų(su 21 % PVM) – 21.84 Lt/m³.

3.6. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas kitiems vartotojams iš šilumos tiekėjui priklausančių individualių šilumos punktų(su 21 % PVM) – 22.03 Lt/m³.

daugiau >>>

2010-01-18 Daugiausiai ir mažiausiai šiluminės energijos suvartoję karšto vandens tiekimo sistemos temperatūros palaikymui daugiabučiai namai Raseiniuose 2009 m. gruodžio mėnesį

Mokėjimų už šilumą analizė daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose (2009 m. gruodžio mėn)
*Pastatų grupės pagal šilumos suvartojimą*	Nr.	Adresas	Butų sk.	Staty-bos metai	Suvartotas šilumos energijos kiekis				Namo plotas	Apmokestinta šilumos energija šildymui gyventojams MWh	Butų plotas	Šilumos suvartojimas šildymui	Šilumos kaina gyventojams	Šildymo kaina 1 m² ploto šildyti (su PVM)
			Butų sk.	Staty-bos metai	Iš viso MWh	t.sk. karštam vandeniui ruošti MWh	t.sk karšto vandens temp. palaikymui MWh	t.sk. patalpų šildymui MWh	Namo plotas	Apmokestinta šilumos energija šildymui gyventojams MWh	Butų plotas	Šilumos suvartojimas šildymui	Šilumos kaina gyventojams	Šildymo kaina 1 m² ploto šildyti (su PVM)
			vnt.	metai	MWh	MWh	MWh	MWh	m²	MWh	m²	MWh/m²	Lt/MWh	Lt/m²
II. Daugiabučiai suvartojantys mažai arba vidutiniškai šilumos (naujos statybos ir kiti kažkiek taupantys šilumą namai)	1	Algirdo 25	16	1991	24,5	2,1	2,6	19,8	1070,0	19,8	1070,0	0,01850	212,40	4,28
	2	Algirdo 27	39	1992	44,3	4,6	6,2	33,5	2279,7	33,5	2279,7	0,01469	212,40	3,40
	3	Algirdo 29	35	1993	61,8	3,7	5,6	52,5	2275,2	52,5	2275,2	0,02307	212,40	5,34
	4	Rytų 2	28	1998	33,4	1,8	4,4	27,2	1228,2	27,2	1228,2	0,02215	212,40	5,13
	5	Rytų 4	20	1997	26,7	1,5	3,2	22,0	1186,4	22,0	1186,4	0,01854	212,40	4,29
	6	Rytų 6	21	1998	28,8	2,7	3,4	22,7	1178,3	22,7	1178,3	0,01927	209,70	4,40
	7	Vytauto Didžiojo 41	40	1986	42,6	4,6	6,4	31,6	2246,4	31,6	2246,4	0,01407	212,40	3,26
	8	Vytauto Didžiojo 31	40	1980	51,7	3,7	6,4	41,6	2313,6	41,6	2313,6	0,01798	212,40	4,16
III. Daugiabučiai suvartojantys daug šilumos (senos statybos nerenovuoti namai)	1	Dubysos 3	10	1968	19,2	0,8	1,6	16,8	662,1	16,8	662,1	0,02537	212,40	5,87
	2	Dubysos 1	40	1975	62,9	2,6	6,4	53,9	2260,9	53,9	2260,9	0,02384	212,40	5,52
	3	Dubysos 16	50	1969	73,5	4,1	7,9	61,5	2573,1	61,5	2573,1	0,02390	212,40	5,53
	4	Dariaus ir Girėno 28	40	1980	61,0	4,1	6,4	50,5	2208,8	50,5	2208,8	0,02286	212,40	5,29
	5	Vaižganto 5A	50	1978	74,4	5,3	8,0	61,1	2609,2	61,1	2609,1	0,02342	212,40	5,42
	6	Jaunimo 14	28	1969	24,4	2,0	0,3	22,1	912,1	22,1	917,1	0,02410	212,40	5,58
	7	Stonų 3	50	1973	70,2	3,1	7,8	59,3	2510,3	59,3	2510,3	0,02362	212,40	5,47
	8	Dariaus ir Girėno 23	20	1979	34,0	1,8	3,1	29,1	1073,9	29,1	1073,9	0,02710	212,40	6,27
IV. Daugiaubučiai suvartojantys labai daug šilumos (senos statybos, labai prastos šiluminės izoliacijos namai)	1	V.Kudirkos 9	12	1960	21,0	1,0	1,9	18,1	531,5	16,7	488,5	0,03419	212,40	7,91
	2	V.Kudirkos 11	12	1963	17,0	1,2	1,7	14,1	533,9	14,1	533,9	0,02641	212,40	6,11
	3	Dominikonų 4	8	1959	10,5	0,0	0,0	10,5	303,8	8,8	256,9	0,03425	212,40	7,93
	4	Vaižganto 1	12	1962	18,0	0,5	1,8	15,7	538,0	13,2	451,7	0,02922	212,40	6,77
	5	Muziejaus 6	34	1964	34,4	2,0	0,2	32,2	1101,8	32,2	1101,8	0,02922	212,40	6,77
	6	Jaunimo 12	8	1962	13,7	1,1	1,3	11,3	349,3	9,9	305,8	0,03238	212,40	7,50
	7	Dariaus ir Girėno 26	6	iki1960	8,9	0,3	1,0	7,6	252,5	7,6	252,5	0,03010	212,40	6,97
	8	Vytauto Didžiojo 3	9	iki1960	9,7	0,0	0,0	9,7	255,1	9,7	255,1	0,03802	212,40	8,80

daugiau >>>

2010-01-04 Vidutinė gruodžio mėnesio oro temperatūra

Vidutinį gruodį Lietuvoje oro temperatūra svyruoja apie 2–4 °C šalčio. Raseinių meteorologijos stotis informuoja: vidutinė gruodžio mėnesio oro temperatūra buvo -3,0°C šalčio, t.y. beveik 3 laipsniais žemesnė nei praeitų metų gruodį (2008 m. gruodžio vidutinė mėnesio oro temperatūra buvo -0,2 °C šalčio) ir 6,5 laipsniais žemesnė nei šių metų lapkritį (2009 m.lapkričio vidutinė mėnesio oro temperatūra buvo 3,5 °C šilumos).

daugiau >>>

2009-12-31 Informacija dėl apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pasirinkimo

Pagal Šilumos ūkio įstatymo 2 str. 2 dalį, galimi trys apsirūpinimo karštu vandeniu būdai:

centralizuotai paruošto karšto vandens pirkimas iš karšto vandens tiekėjo (su geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainomis); (taikomas šiuo metu)
šilumos karštam vandeniui pirkimas iš šilumos tiekėjo UAB „Raseinių šilumos tinklai“, o geriamo vandens karštam vandeniui ruošti pirkimas iš geriamo vandens tiekėjo UAB „Raseinių vandenys“ .
individualus karšto vandens ruošimas jo vartojimo vietoje – bute (kai naudojamos dujos, elektra)

Buitiniai karšto vandens vartotojai ne vėliau kaip iki 2010 m. balandžio 1 d. turės priimti sprendimą ir ne vėliau kaip iki 2010 m. gegužės 1 d. apie priimtą sprendimą raštu informuoja šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėją.

Gyventojams nepasirinkus karšto vandens tiekėjo nuo 2010 metų gegužės 1 d. karšto vandens tiekėju taps šilumos tiekėjas.

DĖL APSIRŪPINIMO KARŠTU VANDENIU BŪDO PASIRINKIMO JŪSŲ DAUGIABUČIO NAMO SAVININKŲ SPRENDIMUI PRIIMTI (SUSIRINKIMUI AR BALSAVIMUI RAŠTU ORGANIZUOTI), PRAŠOME KREIPTIS Į SAVO NAMO BENDRIJĄ, JUNGTINĖS VEIKLOS SUTARTIES DALYVIŲ ĮGALIOTĄ ASMENĮ ARBA SAVIVALDYBĖS PASKIRTĄ ADMINISTRATORIŲ.

daugiau >>>

2009-12-24 Nuoširdžiai linkime Jums linksmų Šv. Kalėdų, laimingų ir sėkmingų Naujųjų metų!

daugiau >>>

2009-12-23 Šilumos kainos, kurios bus taikomos nuo 2010 m. sausio 1 dienos

1. Šilumos kainų kintamųjų dedamųjų dydžiai (be PVM).

Tg nš kd = Tpt kd – 7,68 ct/kWh;

Tpr kd – 4,31 ct/kWh;

Tpt – 15.13 ct/kWh.

2. Galutinės šilumos kainos.

2.1. Šilumos, patiektos iki pastato šilumos įvado, kai šiluma tiekiama iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų , vienanarę kainą – 20.22ct/kWh (be PVM);

2.2. Šilumos, patiektos iki pastato šilumos įvado, kai šiluma tiekiama iš šilumos tiekėjui priklausančių individualių šilumos punktų ,vienanarę kainą - 20.49ct/kWh (be PVM):

2.3. Šilumos pardavimo vartotojams kainą (be PVM): 5,94 Lt per mėnesį vienam vartotojui, daugiabučių namų gyventojams – 0,75 ct/kWh arba pasirinktinai 5,94 Lt per mėnesį.

2.4. Vienanarę šilumos kainą daugiabučių namų gyventojams, kai šiluma tiekiama iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų , (su 9 proc. PVM) -22.86 ct/kWh.

2.5. Vienanarę šilumos kainą daugiabučių namų gyventojams, kai šiluma tiekiama iš šilumos tiekėjui priklausančių individualių šilumos punktų , (su 9 proc. PVM) – 23.15 ct/kWh.

2.6. Vienanarę šilumos kainą , taikomą kitiems vartotojams (su 21 proc. PVM): šilumos, patiektos iki pastatų šilumos įvadų, kai šiluma tiekiama iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų , - 24.47 ct/kWh ir šilumos pardavimo kainą 7,19 Lt per mėnesį vienam vartotojui.

2.7. Vienanarę šilumos kainą, taikomą kitiems vartotojams (su 21 proc. PVM): šilumos, patiektos iki pastatų šilumos įvadų, kai šiluma tiekiama iš šilumos tiekėjui priklausančių individualių šilumos punktų, - 24.79 ct/kWh ir šilumos pardavimo kainą 7,19 Lt per mėnesį vienam vartotojui.

3. Karšto vandens kainos.

3.1. Karšto vandens kainą, kai karštas vanduo tiekiamas iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų – 18.05 Lt/m³ be PVM.

3.2. Karšto vandens kainą, kai karštas vanduo tiekiamas iš šilumos tiekėjuipriklausančių individualių šilumos punktų, - 18.21 Lt/m³ be PVM.

3.3. Karšto vandens kainą, kai karštas vanduo tiekiams daugiabučių namų gyventojams iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų(su 9 % PVM) – 19.68 Lt/m³ ;

3.4. Karšto vandens kainą, kai karštas vanduo tiekiamas daugiabučių namų gyventojams iš šilumos tiekėjui priklausančių individualių šilumos punktų(su 9 % PVM) – 19.85 Lt/m³ ;

3.5. Karšto vandens kainą, kai karštas vanduo tiekiamas kitiems vartotojams iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų(su 21 % PVM) – 21.84 Lt/m³ ;

3.6. Karšto vandens kainą, kai karštas vanduo tiekiamas kitiems vartotojams iš šilumos tiekėjui priklausančių individualių šilumos punktų(su 21 % PVM) – 22.03 Lt/m³.

daugiau >>>

2009-12-21 2008 ir 2009 m. lapkričio mėn. šilumos kainų palyginimas

Pastatų grupės pagal šilumos suvartojimą

2008m. lapkričio mėn. Šilumos kaina su 5% PVM - 24,85 ct./kWh. Išlaidos 60 m² buto šildumui vidutiniškai per mėn. Lt.

2009m. lapkričio mėn. Šilumos kaina su 9% PVM - 23,15 ct./kWh. Išlaidos 60 m² buto šildumui vidutiniškai per mėn. Lt.

Skirtumas

Lt.

Skirtumas

%

II. Daugiabučiai suvartojantys mažai arba vidutiniškai šilumos (naujos statybos ir kiti kažkiek taupantys šilumą namai)

192

173

+19

9.9

III. Daugiabučiai suvartojantys daug šilumos (senos statybos nerenovuoti namai)

244

219

+25

10.2

IV. Daugiaubučiai suvartojantys labai daug šilumos (senos statybos, labai prastos šiluminės izoliacijos namai)

346

311

+35

10.1

1. 2008m. lapkričio mėn.- Kai karštas vanduo tiekiamas iš individualių šilumokaičių per šilumos tiekėjui priklausančius šilumos punktus (su geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo kainomis) – 19,62 Lt/m³(su 5 proc. PVM);

2. 2009m. lapkričio mėn.- Kai karštas vanduo tiekiamas iš individualių šilumokaičių per šilumos tiekėjui priklausančius šilumos punktus (su geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo kainomis) – 19,85 Lt/m³(su 9 proc. PVM);

Karšto vandens kaina 2009m. lapkričio mėn. padidėjo 1,17%

3. Nuo 2009m. spalio 1 d. karšto vandens pardavimo kaina vienam butui – 2,18 Lt. be PVM. Ankstesne karšto vandens pardavimo kaina buvo 3,40 Lt. be PVM.

daugiau >>>

2009-12-17 Daugiausiai ir mažiausiai šiluminės energijos suvartoję karšto vandens tiekimo sistemos temperatūros palaikymui daugiabučiai namai Raseiniuose 2009 m. lapkričio mėnesį

Vidutinė lauko oro temperatūra 2009 m. lapkričio mėn.:3,5°C
*Pastatų grupės pagal šilumos suvartojimą*	Nr.	Adresas	Butų sk.	Staty-bos metai	Suvartotas šilumos energijos kiekis				Namo plotas	Apmokestinta šilumos energija šildymui gyventojams MWh	Butų plotas	Šilumos suvartojimas šildymui	Šilumos kaina gyventojams	Šildymo kaina 1 m² ploto šildyti (su PVM)
			Butų sk.	Staty-bos metai	Iš viso MWh	t.sk. karštam vandeniui ruošti MWh	t.sk karšto vandens temp. palaikymui MWh	t.sk. patalpų šildymui MWh	Namo plotas	Apmokestinta šilumos energija šildymui gyventojams MWh	Butų plotas	Šilumos suvartojimas šildymui	Šilumos kaina gyventojams	Šildymo kaina 1 m² ploto šildyti (su PVM)
			vnt.	metai	MWh	MWh	MWh	MWh	m²	MWh	m²	MWh/m²	Lt/MWh	Lt/m²
II. Daugiabučiai suvartojantys mažai arba vidutiniškai šilumos (naujos statybos ir kiti kažkiek taupantys šilumą namai)	1	Algirdo 25	16	1991	19,7	2,1	2,6	15,0	1070,0	15,0	1070,0	0,01402	212,40	3,25
	2	Algirdo 27	39	1992	33,2	5,4	6,2	21,6	2279,7	21,6	2279,7	0,00947	212,40	2,19
	3	Algirdo 29	35	1993	38,3	3,7	5,6	29,0	2275,2	29,0	2275,2	0,01275	212,40	2,95
	4	Rytų 2	28	1998	28,5	1,8	4,4	22,3	1228,2	22,3	1228,2	0,01816	212,40	4,20
	5	Rytų 4	20	1997	20,5	1,6	3,2	15,7	1186,4	15,7	1186,4	0,01323	212,40	3,06
	6	Rytų 6	21	1998	23,5	2,1	3,4	18,0	1178,3	18,0	1178,3	0,01528	209,70	3,49
	7	Vytauto Didžiojo 41	40	1986	36,3	4,5	6,4	25,4	2246,4	25,4	2246,4	0,01131	212,40	2,62
	8	Vytauto Didžiojo 31	40	1980	46,1	3,6	6,4	36,1	2313,6	36,1	2313,6	0,01560	212,40	3,61
III. Daugiabučiai suvartojantys daug šilumos (senos statybos nerenovuoti namai)	1	Dubysos 3	10	1968	13,6	2,7	1,6	9,3	662,1	9,3	662,1	0,01405	212,40	3,25
	2	Dubysos 1	40	1975	45,3	3,5	6,4	35,4	2260,9	35,4	2260,9	0,01566	212,40	3,62
	3	Dubysos 16	50	1969	54,4	3,5	7,9	43,0	2573,1	43,0	2573,1	0,01671	212,40	3,87
	4	Dariaus ir Girėno 28	40	1980	43,1	3,5	6,4	33,2	2208,8	33,2	2208,8	0,01503	212,40	3,48
	5	Vaižganto 5A	50	1978	53,6	4,8	8,0	40,8	2609,2	40,8	2609,1	0,01564	212,40	3,62
	6	Jaunimo 14	28	1969	21,4	1,8	0,3	19,3	912,1	19,3	917,1	0,02104	212,40	4,87
	7	Stonų 3	50	1973	52,9	3,1	7,8	42,0	2510,3	42,0	2510,3	0,01673	212,40	3,87
	8	Dariaus ir Girėno 23	20	1979	24,4	1,6	3,1	19,7	1073,9	19,7	1073,9	0,01834	212,40	4,25
IV. Daugiaubučiai suvartojantys labai daug šilumos (senos statybos, labai prastos šiluminės izoliacijos namai)	1	V.Kudirkos 9	12	1960	17,1	0,5	1,9	14,7	531,5	13,5	488,5	0,02764	212,40	6,40
	2	V.Kudirkos 11	12	1963	13,7	0,9	1,7	11,1	533,9	11,1	533,9	0,02079	212,40	4,81
	3	Dominikonų 4	8	1959	8,1	0,0	0,0	8,1	303,8	6,9	256,9	0,02686	212,40	6,22
	4	Vaižganto 1	12	1962	14,0	0,5	1,8	11,7	538,0	9,9	451,7	0,02192	212,40	5,07
	5	Muziejaus 6	34	1964	26,8	2,0	0,2	24,6	1101,8	24,6	1101,8	0,02233	212,40	5,17
	6	Jaunimo 12	8	1962	9,7	0,6	1,3	7,8	349,3	6,8	305,8	0,02224	212,40	5,15
	7	Dariaus ir Girėno 26	6	iki1960	6,9	0,9	1,0	5,0	252,5	5,0	252,5	0,01980	212,40	4,58
	8	Vytauto Didžiojo 3	9	iki1960	6,8	0,0	0,0	6,8	255,1	6,8	255,1	0,02666	212,40	6,17

daugiau >>>

2009-12-09 Gerb. šilumos vartotojai!

Meteorologinės tarnybos nuo š.m. gruodžio 12 d. prognozuoja orų atšalimą. Įsivyraus neigiamos temperatūros ir dieną, ir naktį, o gruodžio 18 – 21 dienomis temperatūra gali pasiekti net -16°C. Toks temperatūrinis režimas didina riziką šilumos tiekimo patikimumui. Todėl prašome daugiabučių namų gyventojus užsandarinti pusrūsius, per kuriuos eina vamzdynai, uždaryti duris į laiptines ir pusrūsius. Taip pat stebėti vamzdynų būklę, o pastebėjus nutekėjimus, vamzdynų izoliacijos pažeidimus, operatyviai skambinti į avarinę tarnybą tel. 52 756 - Raseinių m., tel. 50 204 - Ariogalos m., ir 77 524 - Viduklės m. bet kuriuo paros metu.

daugiau >>>

2009-12-04 Vidutinė lapkričio mėnesio oro temperatūra

Raseinių meteorologijos stotis informuoja: vidutinė lapkričio mėnesio oro temperatūra buvo 3,5°C šilumos; 1,6 m gylio grunto temperatūra buvo 8,8 °C šilumos.

daugiau >>>

2009-11-26 Pasirašyta projekto „Raseinių rajono centralizuoto šilumos tiekimo tinklų modernizavimas diegiant šiuolaikines technologijas“ finansavimo ir administravimo sutartis

Š.m. lapkričio 25 d. Ūkio ministerijoje buvo pasirašyta projekto pagal Lietuvos 2007 – 2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir Ekonomikos augimo veiksmų programos priemonę „Šilumos tiekimo sistemos modernizavimas ir plėtra“ „Raseinių rajono centralizuoto šilumos tiekimo tinklų modernizavimas diegiant šiuolaikines technologijas“ finansavimo ir administravimo sutartis.

Sutartį pasirašė Lietuvos Respublikos ūkio viceministras Arnoldas Burkovskis, viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros direktorius Saulius Jakštas ir uždarosios akcinės bendrovės „Raseinių šilumos tinklai“ direktorius Stanislovas Bartkus.

Per 2010 – 2011 metus bus pakeista 5000 metrų magistralinių ir kvartalinių šiluminių trasų vamzdynų su efektyvia izoliacija. Projekto įgyvendinimas – centralizuoto šildymo tinklų modernizavimas leis padidinti šilumos tiekimo efektyvumą. Projekto metu bus įdiegta monitoringo sistema slėgio perkričiams ir temperatūrai stebėti, kuri leis užtikrinti vamzdynų būklės stebėseną bei identifikuoti izoliacijos pažeidimus.

daugiau >>>

2009-11-16 Mokėjimų už šilumą analizė daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose 2009 m. spalio mėn.

Vidutinė lauko oro temperatūra 2009 m. spalio mėn:					4,5	⁰C
Mažiausiai ir daugiausiai sunaudoję šiluminės energijos vienam m²daugiabučiai namai
*Pastatų grupės pagal šilumos suvartojimą*	Nr.	Adresas	Butų sk.	Staty-bos metai	Suvartotas šilumos energijos kiekis				Namo plotas	Apmokestinta šilumos energija šildymui gyventojams MWh	Butų plotas	Šilumos suvartojimas šildymui	Šilumos kaina gyventojams	Šildymo kaina 1 m² ploto šildyti (su PVM)
			Butų sk.	Staty-bos metai	Iš viso MWh	t.sk. karštam vandeniui ruošti MWh	t.sk karšto vandens temp. palaikymui MWh	t.sk. patalpų šildymui MWh	Namo plotas	Apmokestinta šilumos energija šildymui gyventojams MWh	Butų plotas	Šilumos suvartojimas šildymui	Šilumos kaina gyventojams	Šildymo kaina 1 m² ploto šildyti (su PVM)
			vnt.	metai	MWh	MWh	MWh	MWh	m²	MWh	m²	MWh/m²	Lt/MWh	Lt/m²
II. Daugiabučiai suvartojantys mažai arba vidutiniškai šilumos (naujos statybos ir kiti kažkiek taupantys šilumą namai)	1	Algirdo 25	16	1991	13,4	1,4	2,6	9,4	1070,0	9,4	1070,0	0,00878	200,20	1,92
	2	Algirdo 27	39	1992	26,5	4,8	6,2	15,5	2279,7	15,5	2279,7	0,00680	200,20	1,48
	3	Algirdo 29	35	1993	30,6	3,4	5,6	21,6	2275,2	21,6	2275,2	0,00949	200,20	2,07
	4	Rytų 2	28	1998	19,6	1,7	4,4	13,5	1228,2	13,5	1228,2	0,01099	200,20	2,40
	5	Rytų 4	20	1997	13,9	2,9	3,2	7,8	1186,4	7,8	1186,4	0,00657	200,20	1,43
	6	Rytų 6	21	1998	16,9	2,8	3,4	10,7	1178,3	10,7	1178,3	0,00908	197,50	1,95
	7	Vytauto Didžiojo 41	40	1986	27,4	4,2	6,4	16,8	2246,4	16,8	2246,4	0,00748	200,20	1,63
	8	Vytauto Didžiojo 31	40	1980	30,2	3,4	6,4	20,4	2313,6	20,4	2313,6	0,00882	200,20	1,92
III. Daugiabučiai suvartojantys daug šilumos (senos statybos nerenovuoti namai)	1	Dubysos 3	10	1968	9,6	1,1	1,6	6,9	662,1	6,9	662,1	0,01042	200,20	2,27
	2	Dubysos 1	40	1975	30,8	1,9	6,4	22,5	2260,9	22,5	2260,9	0,00995	200,20	2,17
	3	Dubysos 16	50	1969	38,6	3,4	7,9	27,3	2573,1	27,3	2573,1	0,01061	200,20	2,32
	4	Dariaus ir Girėno 28	40	1980	28,8	3,2	6,4	19,2	2208,8	19,2	2208,8	0,00869	200,20	1,90
	5	Vaižganto 5A	50	1978	37,0	3,9	8,0	25,1	2609,2	25,1	2609,1	0,00962	200,20	2,10
	6	Jaunimo 14	28	1969	11,5	1,7	0,3	9,5	912,1	9,5	917,1	0,01036	200,20	2,26
	7	Stonų 3	50	1973	34,5	3,7	7,8	23,0	2510,3	23,0	2510,3	0,00916	200,20	2,00
	8	Dariaus ir Girėno 23	20	1979	15,4	1,9	3,1	10,4	1073,9	10,4	1073,9	0,00968	200,20	2,11
IV. Daugiaubučiai suvartojantys labai daug šilumos (senos statybos, labai prastos šiluminės izoliacijos namai)	1	V.Kudirkos 9	12	1960	20,2	9,2	1,9	9,1	531,5	8,3	488,5	0,01699	200,20	3,71
	2	V.Kudirkos 11	12	1963	8,8	1,0	1,7	6,1	533,9	6,1	533,9	0,01143	200,20	2,49
	3	Dominikonų 4	8	1959	4,6	0,0	0,0	4,6	303,8	3,9	256,9	0,01518	200,20	3,31
	4	Vaižganto 1	12	1962	9,6	0,5	1,8	7,3	538,0	6,2	451,7	0,01373	200,20	3,00
	5	Muziejaus 6	34	1964	17,4	2,8	0,2	14,4	1101,8	14,4	1101,8	0,01307	200,20	2,85
	6	Jaunimo 12	8	1962	4,6	0,5	1,3	2,8	349,3	2,3	305,8	0,00752	200,20	1,64
	7	Dariaus ir Girėno 26	6	iki1960	4,6	0,3	1,0	3,3	252,5	3,3	252,5	0,01307	200,20	2,85
	8	Vytauto Didžiojo 3	9	iki1960	3,6	0,0	0,0	3,6	255,1	3,6	255,1	0,01411	200,20	3,08

daugiau >>>

2009-11-14 Raseinių krašto televizijos laida „Tiesioginis eteris“

Lapkričio 13 d. UAB „Raseinių šilumos tinklai“ direktorius Stanislovas Bartkus, pardavimų ir gamybinio techninio skyriaus vadovas Povilas Judickis ir ekonomistė Aldona Rimkūnienė dalyvavo Raseinių krašto televizijos laidoje„Tiesioginis eteris“.

Laidoje nagrinėtos 2009/2010 metų šildymo sezono aktualijos, atsakyti žiūrovų klausimai.

daugiau >>>

2009-10-20 Naujos šilumos kainos, kurios bus taikomos nuo 2009 m. lapkričio 1 dienos

Nuo 2009 m. lapkričio 1 dienos:

1. Šilumos kainų kintamųjų dedamųjų dydžiai (be PVM):

Tg nš kd = Tpt kd – 7,68 ct/kWh;

Tpr kd – 4,31 ct/kWh;

Tpt – 15,13 ct/kWh;

čia Tg nš kd – šilumos gamybos savo šaltinyje vienanarės kainos kintamoji dedamoji; Tpr kd – šilumos perdavimo (iki pastato šilumos įvado) vienanarės kainos kintamoji dedamoji; Tpt – patiektos į tinklą šilumos gamybos vienanarės kainos kintamoji dedamoji.

2. Galutinės šilumos kainos:

2.1. Šilumos, patiektos iki pastato šilumos įvado, kai šiluma tiekiama iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų , vienanarė kaina – 20,22 ct/kWh (be PVM);

2.2. Šilumos, patiektos iki pastato šilumos įvado, kai šiluma tiekiama iš šilumos tiekėjui priklausančių individualių šilumos punktų ,vienanarė kaina - 20,49 ct/kWh (be PVM):

2.3. Šilumos pardavimo vartotojams kaina (be PVM): 5,94 Lt per mėnesį vienam vartotojui, daugiabučių namų gyventojams – 0,75 ct/kWh arba pasirinktinai 5,94 Lt per mėnesį.

2.4. Vienanarė šilumos kaina daugiabučių namų gyventojams, kai šiluma tiekiama iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų , (su 9 proc. PVM) -22,86 ct/kWh.

2.5. Vienanarė šilumos kaina daugiabučių namų gyventojams, kai šiluma tiekiama iš šilumos tiekėjui priklausančių individualių šilumos punktų , (su 9 proc. PVM) - 23,15 ct/kWh.

2.6. Vienanarė šilumos kaina , taikomą kitiems vartotojams (su 21 proc. PVM): šilumos, patiektos iki pastatų šilumos įvadų, kai šiluma tiekiama iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų , kaina 2,47 ct/kWh ir šilumos pardavimo kaina 7,19 Lt per mėnesį vienam vartotojui.

2.7. Vienanarė šilumos kaina, taikomą kitiems vartotojams (su 21 proc. PVM): šilumos, patiektos iki pastatų šilumos įvadų, kai šiluma tiekiama iš šilumos tiekėjui priklausančių individualių šilumos punktų, kaina 24,79 ct/kWh ir šilumos pardavimo kaina 7,19 Lt per mėnesį vienam vartotojui.

3. Karšto vandens kainos:

3.1. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų – 18,05 Lt/m³ be PVM.

3.2. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas iš šilumos tiekėjuipriklausančių individualių šilumos punktų, - 18,21 Lt/m³ be PVM.

3.3. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiams daugiabučių namų gyventojams iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų(su 9 % PVM) – 19,67 Lt/m³ ;

3.4. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas daugiabučių namų gyventojams iš šilumos tiekėjui priklausančių individualių šilumos punktų(su 9 % PVM) – 19,85 Lt/m³ ;

3.5. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas kitiems vartotojams iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų(su 21 % PVM) – 21,84 Lt/m³ ;

3.6. Karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas kitiems vartotojams iš šilumos tiekėjui priklausančių individualių šilumos punktų(su 21 % PVM) – 22,03 Lt/m³ .

daugiau >>>

2009-10-16 Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijos priimtas nutarimas

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija nutarimu nuo 2009-10-01 nustatė gyventojams sekančią diferencijuotą šilumos kainą (su 9 % PVM):

- kai šiluma tiekiama iš gyventojams (šilumos vartotojams) priklausančių individualių šilumos punktų – 21,53 ct/kWh (su 9 % PVM);

- kai šiluma tiekiama iš tiekėjui priklausančių grupinių ar individualių šilumos punktų - 21,82 ct/kWh;

bei diferencijuotą karšto vandens kainą (su 9 % PVM):

^-kai karštas vanduo tiekiamas iš gyventojams (šilumos vartotojams) priklausančių individualių šilumos punktų – 18,92 Lt/m³;

- kai karštas vanduo tiekiamas iš tiekėjui priklausančių individualių šilumos punktų - 19,10 Lt/m³.

daugiau >>>

2009-10-14 Daugiausiai ir mažiausiai šiluminės energijos suvartoję karšto vandens tiekimo sistemos temperatūros palaikymui daugiabučiai namai Raseiniuose ir Ariogaloje 2009 m. rugsėjo mėnesį

Eil. Nr.	Adresas	Butų sk.	Paskaičiuota kWh butui
Raseiniai
1.	Turgaus 18	12	36,583
2.	Vaižganto 16	30	77,333
3.	Dubysos 14	47	83,172
4.	Algirdo 27	39	96,026
5.	Turgaus 30	19	99,513
6.	Vaižganto 22-2	27	102,630
7.	Vaižganto 20B	40	110,204
8.	Rytų 6	21	240,619
9.	Dubysos 3	10	240,900
10.	Jaunimo 19	45	243,034
11.	V.Kudirkos 11	22	243,787
12.	V.Grybo 11	21	250,018
13.	V.Kudirkos 9	12	250,000
14.	Maironio 10	8	250,000
Ariogala
1.	Melioratorių 5-I	20	71,650
2.	Verdėlupio 11-II	16	89,500
3.	Melioratorių 7-II	20	89,539
4.	Melioratorių 3-II	20	114,150
5.	Melioratorių 8-II	19	250,000
6.	Verdėlupio 11-I	16	250,000
7.	Verdėlupio 15-II	30	250,000
8.	Verdėlupio 10-II	22	250,000

daugiau >>>

2009-10-07 Dėl 2009-2010 metų šildymo sezono pradžios

Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. (5.3)A₁-728 nuo š.m. spalio 8 d.leidžiama pradėti 2009 – 2010 metų šildymo sezoną UAB „Raseinių šilumos tinklai“, UAB „Izobara“ ir visoms Savivaldybės įstaigoms teikiančioms šilumą iš vietinių šildymo šaltinių.

daugiau >>>

2009-09-25 Pranešimas apie šilumos kainų kintamųjų dedamųjų dydžius ir galutines šilumos kainas

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo 22 str. 2, 3 dalimis, UAB „Raseinių šilumos tinklai“ informuoja, kad Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. (1.2)TS-324 „Dėl šilumos kainų dedamųjų nustatymo“ nustačius UAB „Raseinių šilumos tinklai“ centralizuotai tiekiamos šilumos kainos dedamąsias, atsižvelgiant į atitinkamo laikotarpio kuro ir perkamos šilumos kainas, nuo 2009 m. spalio 1 dienos taikomi tokie šilumos kainų kintamųjų dedamųjų dydžiai (be PVM):

Tg nš kd – 7,45 ct/kWh;

Tpt kd – 7,45 ct/kWh;

Tpr kd – 4,06 ct/kWh;

Tpt – 14,16 ct/kWh.

Nuo 2009 m. spalio 1 dienos taikomos tokios galutinės šilumos kainos:

1. Šilumos, patiektos iki pastato šilumos įvado, kai šiluma teikiama iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų, kainos (be PVM):

1.1. vienanarė: 19,00 ct/kWh;

1.2. dvinarė: 68,96 Lt/kWh pastovioji dalis (už suvartotos šilumos srauto vidutinę galią) ir 10,77 ct/kWh kintamoji dalis (už suvartotą šilumos kiekį).

2. Šilumos, patiektos iki pastato šilumos įvado, kai šiluma tiekiama iš šilumos tiekėjui priklausančių individualių šilumos punktų, kainos (be PVM):

2.1. vienanarė: 19,27 ct/kWh;

2.2. dvinarė: 70,88 Lt/kWh pastovioji dalis (už suvartotos šilumos srauto vidutinę galią) ir 10,77 ct/kWh kintamoji dalis (už suvartotą šilumos kiekį).

3. Šilumos pardavimo vartotojams kaina (be PVM): 5,94 Lt per mėnesį vienam vartotojui, daugiabučių namų gyventojams – 0,75 ct/kWh arba pasirinktinai 5,94 Lt per mėnesį.

4. Vienanarės šilumos kainos daugiabučių namų gyventojams, kai šiluma teikiama iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų, be PVM- 19,75 ct/kWh; su 9 proc. PVM - 21,53 ct/kWh.

5. Vienanarės šilumos kainos daugiabučių namų gyventojams, kai šiluma tiekiama iš šilumos tiekėjui priklausančių individualių šilumos punktų, be PVM- 20,02 ct/kWh; su 9 proc. PVM - 21,82 ct/kWh.

6. Vienanarės šilumos kainos, taikomos kitiems vartotojams: šilumos, patiektos iki pastatų šilumos įvadų, kai šiluma teikiama iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų, kaina be PVM – 19,00 ct/kWh; su 21 proc. PVM - 22,99 ct/kWh ir šilumos pardavimo kaina be PVM – 5,94 Lt; su 21proc. PVM - 7,19 Lt per mėnesį vienam vartotojui.

7. Vienanarės šilumos kainos, taikomos kitiems vartotojams: šilumos, patiektos iki pastatų šilumos įvadų, kai šiluma tiekiama iš šilumos tiekėjui priklausančių individualių šilumos punktų, kaina be PVM – 19,27 ct/kWh; su 21 proc. PVM - 23,32 ct/kWh ir šilumos pardavimo kaina be PVM – 5,94 Lt; su 21proc. PVM - 7,19 Lt per mėnesį vienam vartotojui.

daugiau >>>

2009-09-24 Savivaldybės tarybos sprendimas dėl šilumos kainų dedmųjų

Raseinių rajono savivaldybės taryba 2009 m. rugsėjo 24 d.priėmė sprendimą Nr. (1.2)TS-324 „Dėl šilumos kainų dedamųjų nustatymo“.

daugiau >>>

2009-09-14 Daugiausiai ir mažiausiai šiluminės energijos suvartoję karšto vandens tiekimo sistemos temperatūros palaikymui daugiabučiai namai Raseiniuose ir Ariogaloje 2009 m. rugpjūčio mėnesį

Eil. Nr.	Adresas	Butų sk.	Paskaičiuota kWh butui
Raseiniai
1.	Vaižganto 16	30	70,900
2.	V.Grybo 4	40	83,041
3.	Vaižganto 20b	40	85,106
4.	Turgaus 22	12	98,633
5.	Dubysos 14	47	102,204
6.	Vaižganto 6	45	108,717
7.	Dariaus ir Girėno 28	40	112,875
8.	Vaižganto 3	12	191,565
9.	Rytų 2	28	196,696
10.	Algirdo 25	16	205,474
11.	V.Kudirkos 3	24	209,325
12.	Jaunimo 15A	45	218,078
13.	Rytų 4	20	234,000
14.	V.Kudirkos 9	12	245,083
Ariogala
1.	Verdėlupio 11 II	16	73,813
2.	Melioratorių 3 II	20	101,350
3.	Melioratorių 7 II	20	103,810
4.	Melioratorių 5 I	20	107,200
5.	Verdėlupio 15 Ii	10	249,993
6.-7.-8.	Melioratorių 8 II	19	250,000
6.-7.-8.	Verdėlupio 19 I	30	250,000
6.-7.-8.	Verdėlupio 10II	22	250,000

daugiau >>>

2009-08-28 Parama projekto įgyvendinimui

Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos Energetikos projektų atrankos komitetas 2009-07-29 nutarė skirti UAB „Raseinių šilumos tinklai“ projekto „Raseinių rajono centralizuoto šilumos tiekimo tinklų modernizavimas diegiant šiuolaikines technologijas“ Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-01-010 įgyvendinimui skirti 3 654 694 Lt. Paramos lyginamoji dalis 50 %.

daugiau >>>

2009-08-14 Daugiausiai ir mažiausiai šiluminės energijos suvartoję karšto vandens tiekimo sistemos temperatūros palaikymui daugiabučiai namai Raseiniuose ir Ariogaloje 2009 m. liepos mėnesį

Eil.

Nr.

Adresas

Butų

sk.

Paskaičiuota

kWh butui

Raseiniai

1.

Vaižganto 16

30

81,633

2.

Vaižganto 25

50

101,100

3.

Algirdo 29

35

104,229

4.

Dubysos 14

47

105,860

5.

Turgaus 16

12

105,917

6.

Dar.ir Girėno 28

40

107,950

7.

Turgaus 29

13

196,912

8.

Jaunimo 19

45

197,124

9.

Vaižganto 6

45

197,308

10.

Dubysos 3

10

199,100

11.

V.Kudirkos 3

24

207,459

12.

Rytų 6

21

228,667

13.

Jaunimo 15A

45

247,656

14.

Maironio 10

8

287,412

Ariogala

1.

Melioratorių 3-II

20

22,381

2.

Verdėlupio 11-II

16

24,812

3.

Melioratorių 5-I

20

31,700

4.

Melioratorių 3-I

20

44,800

5.

Verdėlupio 10-II

22

116,545

6.

Melioratorių 1

36

117,444

7.

Melioratorių 8-II

19

120,649

8.

Verdėlupio 15-II

10

148,000

daugiau >>>

2009-08-12 VKEKK nutarimas dėl šilumos ir karšto vandens kainų pasikeitus PVM

VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA

NUTARIMAS

DĖL ŠILUMOS IR KARŠTO VANDENS KAINŲ PASIKEITUS PVM

2009 m. liepos 31 d. Nr. O3-113

Vilnius

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau vadinama – Komisija), įsigaliojus Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2, 58, 91 ir 125¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-782(2) bei Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-930(2), n u t a r i a:

22. Iš dalies pakeisti 2008 m. rugpjūčio 29 d. Komisijos nutarimo Nr. O3-111 „Dėl šilumos ir karšto vandens kainų vienašališko nustatymo uždarajai akcinei bendrovei „Raseinių šilumos tinklai“ (Inf. pr., 2008, Nr. 67-911) 5, 6, 7 ir 8 punktus išdėstant juos taip:

„5. vienanares šilumos kainas, taikomas daugiabučių namų gyventojams:

5.1. kai šilumos kaina nediferencijuota pagal šilumos punktų nuosavybę – 25,75 ct/kWh (su 9 proc. PVM);

5.2. kaišilumos kaina diferencijuota pagal šilumos punktų nuosavybę ir šiluma tiekiama iš individualių vartotojams priklausančių šilumos punktų – 25,54 ct už kWh (su 9 proc. PVM);

5.3. kai šilumos kaina diferencijuota pagal šilumos punktų nuosavybę ir šiluma tiekiama iš individualių šilumos tiekėjui priklausančių šilumos punktų – 25,80 ct už kWh (su 9 proc. PVM);

6. šilumos kainas, taikomas kitiems vartotojams:

6.1.šilumos, patiektos iki gyvenamųjų namų ir kitų pastatų šilumos įvadų (punktų) nediferencijuotą pagal šilumos punktų nuosavybę kainą, taikoma kitiems vartotojams –
27,72 ct/kWh (su 21 proc. PVM), šilumos pardavimo kainą – 6,79 Lt per mėnesį vienam vartotojui (su 21 proc. PVM);

6.2. šilumos, patiektos iki gyvenamųjų namų ir kitų pastatų šilumos įvadų (punktų), diferencijuotą pagal šilumos punktų nuosavybę kainą, taikomą kitiems vartotojams, kaišiluma tiekiama iš individualių vartotojams priklausančių šilumos punktų – 27,49 ct už kWh (su 21 proc. PVM), šilumos pardavimo kainą – 6,79 Lt per mėnesį vienam vartotojui (su 21 proc. PVM);

6.3. šilumos, patiektos iki gyvenamųjų namų ir kitų pastatų šilumos įvadų (punktų), diferencijuotą pagal šilumos punktų nuosavybę kainą, taikomą kitiems vartotojams, kaišiluma tiekiama iš individualių šilumos tiekėjui priklausančių šilumos punktų – 27,78 ct už kWh (su 21 proc. PVM), šilumos pardavimo kainą – 6,79 Lt per mėnesį vienam vartotojui (su 21 proc. PVM);

7. karšto vandens kainas, taikomas daugiabučių namų gyventojams:

7.1. kai karštas vanduo tiekiamas iš individualių šilumokaičių per vartotojams priklausančius šilumos punktus (su geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo kainomis) ir šilumos kaina– 20,24 Lt/m³(su 9 proc. PVM);

7.2. kai karštas vanduo tiekiamas iš individualių šilumokaičių per šilumos tiekėjui priklausančius šilumos punktus (su geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo kainomis) –
20,37 Lt/m³(su 9 proc. PVM);

8. karšto vandens kainas, taikomas kitiems vartotojams:

8.1. kai karštas vanduo tiekiamas iš individualių šilumokaičių per vartotojams priklausančius šilumos punktus (su geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo kainomis) –
22,47 Lt/m³(su 21 proc. PVM);"

daugiau >>>

2009-08-11 UAB „Raseinių šilumos tinklai“ informuoja

Seimas priėmė Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo pataisas. Įstatymo pataisomis nuo 2009 m. rugsėjo 1d. paliekamas lengvatinis 9 proc. PVM tarifas šildymui. Lengvatinis PVM šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą), į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui karštam vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti bus taikomas iki 2010 metų rugpjūčio 31 d.

daugiau >>>

2009-07-29 Šiluminės energijos suvartojimo karšto vandens tiekimo sistemos temperatūros palaikymui daugiabučių namų butuose Raseiniuose m. ir Ariogaloje analizė

Ne šildymo sezono metu (gegužės – rugsėjo mėnesiais) visa į pastatą patiekta šiluma suvartojama tik karšto vandens ruošimui bei jo temperatūros palaikymui. Tad vasarą, iš viso suvartoto šilumos kiekio atėmus šilumą, reikalingą karštam vandeniui pagaminti, išaiškėja realus konkrečiame daugiabučiame name, šilumos kiekis suvartojamas karšto vandens temperatūros palaikymui („gyvatukui“). Turimais duomenimis iki 1995 m. pastatytuose „senuose“ ir nemodernizuotuose daugiabučiuose namuose su senomis vidaus karšto vandens sistemomis šis kiekis daugumoje atvejų yra didesnis nei Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytas normatyvas (160 kWh/butui per mėn.). Žiemą ši perteklinė šiluma nepradingsta – ji tampa papildoma šiluma namo šildymui, o vasarą padidina („gyvatuko“) mokestį.

2009 m. gegužės ir birželio mėnesiais mažiausiai ir daugiausiai šiluminės energijos karšto vandens sistemos temperatūros palaikymui suvartoję daugiabučiai namai

2009 m. gegužės mėn.

Eil. Nr.	Adresas	Butų sk.	Šilumos k.v. temperatūros palaikymui kiekis 1 butui (kWh/mėn.) (gyvatukas)
Raseiniai
1.	Turgaus 22	12	100,417
2.	Vaižganto 16	30	110,733
3.	Turgaus 20	12	131,083
4.	Dubysos 1	40	168,528
5.	V.Grybo 18	20	168,700
6.	V.Kudirkos 11	22	204,402
7.	Dubysos 3	10	208,300
8.	Rytų 2	28	227,893
9.	V.Grybo 11	21	229,033
10.	V.Kudirkos 9	12	232,167
11.	Jaunimo 19	45	239,416
Ariogala
1.	Melioratorių 3-II	20	121,700
2.	Verdėlupio 11-II	16	172,188
3.	Verdėlupio 13-II	10	176,200
4.	Melioratorių 7-I	20	261,400
5.	Melioratorių 8-II	19	264,750
6.	Melioratorių 1	36	266,222
7.	Verdėlupio 12-I	16	282,906
8.	Verdėlupio 19-II	20	285,775

2009 m. birželio mėn.

Eil. Nr.	Adresas	Butų sk.	Šilumos k.v. temperatūros palaikymui kiekis 1 butui (kWh/mėn.) (gyvatukas)
Raseiniai
1.	Stonų 2	40	145,575
2.	Algirdo 25	16	152,238
3.	Dar.ir Girėno 28	40	152,773
4.	Dubysos 1	40	154,673
5.	Dubysos 16	50	172,081
6.	Rytų 2	28	230,782
7.	Dubysos 3	10	236,801
8.	Jaunimo 12	8	242,508
9.	V.Kudirkos 9	12	248,000
10.	V.Kudirkos 3	24	250,619
11.	Jaunimo 19	45	254,360
12.	Turgaus 22	12	259,333
13.	V.Grybo 11	21	260,417
14.	Dar.ir Girėno 26	6	281,999
Ariogala
1.	Verdėlupio 11-II	16	153,875
2.	Verdėlupio 12-II	22	154,241
3.	Melioratorių 7-II	20	172,975
4.	Verdėlupio 15-I	16	231,063
5.	Melioratorių 7-I	20	238,450
6.	Melioratorių 5-II	20	251,830
7.	Verdėlupio 10-I	24	257,304
8.	Verdėlupio 10-II	22	268,273

daugiau >>>

2009-06-08 Visi keliai vedė į Šventąją

Savaitgalį Šventojoje vyko Lietuvos energetikos darbuotojų profesinių sąjungų federacijos (LEDPSF) šeimų spartakiada. Renginiui nesutrukdė net šaltas oras. Jame dalyvavo keli tūkstančiai energetikų ir jų šeimos narių.

Spartakiada prasidėjo ankstų šeštadienio rytą. Čia jėgas išmėgino žvejybos mėgėjai. Visą dieną vykusias varžybas vainikavo svarsčio kilnojimas, pasibaigęs 8 val. vakaro, o vėliau norintieji galėjo šėlti diskotekoje.

Sekmadienį vykusias varžybas po pietų baigė uždarymas su apdovanojimų įteikimu.

Iš viso energetikos darbuotojai su savo šeimų nariais galėjo varžytis bent 20 rimtų ir linksmesnių sporto šakų.

Įmonės darbuotojai iškovojo medalius trijose rungtyse: vaikų bėgime, vandens dviračių varžybose ir virvės traukime.

daugiau >>>

2009-06-03 Karšto vandes vartotojams

Ruošdamiesi 2009 – 2010 m. šildymo sezonui UAB “Raseinių šilumos tinklai” atliks Raseinių miesto šilumos tinklų remonto ir hidraulinių bandimų darbus, todėl galimi karšto vandens tiekimo sutrikimai. Dėl tikslesnės atliekamų darbų datos gyventojai bus informuoti atskirai.

Atsiprašome už nepatogumus.

daugiau >>>

2009-06-01 ARIOGALOS M. KARŠTO VANDENS VARTOTOJŲ DĖMESIUI

Dėl planinių Ariogalos m. katilinės bei šilumos tinklų remontų nuo 2009 m. birželio mėn. 29 d. iki liepos mėn. 13 d. nebus tiekiama šilumos energija karšto vandens ruošimui.

Primename daugiabučių namų gyventojams, kad per šį laikotarpį gali atlikti savo buto šildymo bei karšto vandens įrenginių (radiatorių, „gyvatukų“) remontus. Prieš tai turi suderinti su Ariogalos katilinės meistru V.Bunikiu, tel. (8 428) 50 204; mob.tel. 8 687 72 917.

Planuojama atlikti šildymo sistemų praplovimus ir hidraulinius bandymus. Apie planuojamų darbų pradžią bus pranešta atskirai.

Atsiprašome už nepatogumus.

daugiau >>>

2009-04-22 Keisis šilumos kiekio paskirstymo tvarka

UAB „Raseinių šilumos tinklai“ informuoja daugiabučių namų butų ir kitų negyvenamų patalpų savininkus, kad Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo (Žin., 2003, Nr 51-2254, 2007, Nr. 130-5259) 12 straipsnio 2 dalimi „kai pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis nustatomas pagal atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis ir paskirstomas ( išdalijamas) vartotojams, kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti metodus, nustačius kokia visų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui“.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2005 gegužės 5 d. nutarimu Nr. 03-19 patvirtino rekomenduojamą šilumos paskirstymo metodą Nr.4 (Žin., 2005, Nr. 60-2158), kuris taikomas pastatuose su individualiais karšto vandens šilumokaičiais ir kai per ataskaitinį laikotarpį suvartotas šilumos kiekis nustatomas pagal pastato šilumos tinklų įvade įrengto šilumos apskaitos prietaiso rodmenis, o butuose suvartotas karšto vandens kiekis nustatomas karšto vandens skaitikliais arba pagal karšto vandens suvartojimo normas. Šis šilumos skirstymo metodas atitinka šiuo metu UAB „Raseinių šilumos tinklai“ taikomą šilumos paskirstymo būdą gyvenamuose namuose.

Ne šildymo sezono metu esant name karšto vandens tiekimo sistemai, kiekviename daugiabučiame name suvartotą šilumos energiją fiksuoja šilumos apskaitos prietaisas, įrengtas namo šilumos punkte. Gyventojai mokės už šiuo prietaisu fiksuotą šilumos kiekį kuris bus paskirstomas taip: iš viso name sunaudoto šilumos kiekio atėmus karštam vandeniui ruošti sunaudotą šilumos kiekį, likęs paskirstomas karšto vandens temperatūrai palaikyti tai yra šiluma kuri , prarandama vamzdynuose, karštam vandeniui cirkuliuojant iš šilumos punkto iki kiekvieno buto ir gyvatukuose. Ne šildymo sezono metu mokestis už karšto vandens temperatūros palaikymą kiekvieną mėnesį bus skirtingas. Jo dydis priklausys nuo ruošiamo karšto vandens temperatūros,nuo karšto vandens vamzdynų izoliacijos kokybės ir teisingai deklaruoto sunaudoto butuose karšto vandens kiekio. Prašome, daugiabučių namų gyventojus, karšto vandens kiekį deklaruoti pagal praėjusio mėnesio paskutinės dienos rodmenis.

Pvz.: šilumos skaitiklis užfiksavo 10 000 kWh, name 40 butų, namo gyventojai sunaudojo (deklaravo) 60 m³ karšto vandens, 51 kWh/m³ – vieno m³ vandens pašildymo norma, 22,96 ct/kWh – šilumos kaina. Mokestis už karšto vandens cirkuliaciją vienam butui su rankšluosčių džiovintuvu skaičiuojamas taip: (10 000 kWh - (60 m³x 51 kWh/m³)) : 40 butų = 173,5 x 22,96 ct/kWh = 39,84 Lt/butui (be PVM).

Pagal iki šiol galiojusią tvarką ne šildymo sezono metu karšto vandens temperatūrai palaikyti buvo taikomi vidutiniai šilumos sąnaudų normatyvai 160 kWh. butui per mėnesį, kai bute įrengta dvivamzdė karšto vandens tiekimo cirkuliacinė sistema su vonios šildytuvu, 80 kWh. butui per mėnesį, kai bute įrengta dvivamzdė karšto vandens tiekimo cirkuliacinė sistema be vonios šildytuvu ir 10 kWh. butui per mėnesį, kai karšto vandens tiekimo cirkuliacinė sistema įrengta tik daugiabučio namo rūsyje.

Šildymo sezono metu gyventojai mokės taip: šilumos kiekis šildymui skaičiuojamas iš įvade šilumos apskaitos prietaiso išmatuoto šilumos kiekio atimant šilumos kiekį šalto geriamojo vandens pašildymui bei cirkuliacijai.

Pvz.: Šildymo sezono metu šilumos skaitiklis užfiksavo 60 000 kWh, name 40 butų, namo gyventojai sunaudojo (deklaravo) 60 m³ karšto vandens, 51 kWh/m³ – vieno m³ vandens pašildymo norma, 160 kWh. - vidutinis šilumos sąnaudų normatyvas karšto vandens temperatūrai palaikyti. Šilumos kiekis šildymui skaičiuojamas: 60 m³x 51 kWh/m³= 3060 kWh., 160 kWh. x 40 butų = 6400 kWh., 60 000 kWh – (3060 kWh. + 6400 kWh.) = 50540 kWh.

daugiau >>>

2009-04-10 2008 - 2009 metų šildymo sezono pabaiga

Vadovaujantis Raseinių rajono Savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. (5.3)A₁-251 nuo 2009 m. balandžio 10 d. baigiamas 2008 - 2009 metų šildymo sezonas.

daugiau >>>

2009-04-09 Kovo mėnesio temperatūra

Lietuvos hidrometeorogijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Raseinių meteorologijos stoties duomenis vidutinė 2009 m. kovo mėnesio temperatūra Raseinių m. buvo 0,3°C šilumos, t.y. 4,3°C aukštesnė už 2009 m. vasario mėnesio temperatūrą (-4,0°C šalčio) ir 1,6°C žemesnė už 2008 m. kovo mėnesio temperatūrą (1,9°C šilumos).

Balandžio mėnesio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje numatoma iki 2°C aukštesnė už vidutinę daugiametę (vidutinė daugiametė +5,4°C).

daugiau >>>

2009-04-09 Mokėjimų už šilumą analizė daugiabučiuose namuose 2009 m. kovo mėn

Mažiausiai ir daugiausiai sunaudoję šiluminės energijos vienam m² daugiabučiai namai

Raseiniai

Vidutinė mėnesinė lauko oro temperatūra + 0,2⁰C.
Vidutiniškai Raseinių mieste sunaudota 20,076 kWh/m².

	Statybos	Suvartota	Šilumos	Šildymo	Išlaidos 60 m²
Adresas	metai	šildymui	kaina	kaina	buto šildymui
		kWh/m²	Lt/kWh su PVM	Lt/m² su PVM	Lt per mėn.
Algirdo 27	1992	11,664	0,2485	2,90	174,00
Vytauto Didžiojo 31	1980	14,498	0,2485	3,60	216,00
Algirdo 25	1991	14,920	0,2485	3,71	222,60
Dubysos 14	1969	24,525	0,2485	6,09	365,40
V.Grybo 18	1985	25,971	0,2485	6,45	387,00
Dariaus ir Girėno 26	1935	27,729	0,2485	6,89	413,40
Maironio 10	1961	32,392	0,2485	8,05	483,00
Vytauto Didžiojo 3	1921	32,886	0,2485	8,17	490,20
Vytauto Didžiojo 9	1955	34,193	0,2485	8,50	510,00

Ariogala

Vidutinė mėnesinė lauko oro temperatūra -0,1⁰C.
Vidutiniškai Ariogalos mstl. sunaudota 18,790 kWh/m².

	Statybos	Suvartota	Šilumos	Šildymo	Išlaidos 60 m²
Adresas	metai	šildymui	kaina	kaina	buto šildymui
		kWh/m²	Lt/kWh su PVM	Lt/m² su PVM	Lt per mėn.
Verdėlupio 14-II	1986	14,746	0,2485	3,66	219,60
Verdėlupio 1-I	1982	15,176	0,2485	3,77	226,20
Melioratorių 6-II	1974	15,780	0,2485	3,92	235,20
Verdėlupio 19-I	1988	22,181	0,2485	5,51	330,60
Melioratorių 1	1968	22,746	0,2485	5,65	339,00
Žemaičių 20	1964	24,832	0,2485	6,17	370,20

Viduklė

Vidutinė mėnesinė lauko oro temperatūra + 0,2⁰C.
Vidutiniškai Viduklės mstl. sunaudota 22,697 kWh/m².

	Statybos	Suvartota	Šilumos	Šildymo	Išlaidos 60 m²
Adresas	metai	šildymui	kaina	kaina	buto šildymui
		kWh/m²	Lt/kWh su PVM	Lt/m² su PVM	Lt per mėn.
Gamyklos 1B	1989	18,754	0,2460	4,61	276,60
Gamyklos 1	1967	20,641	0,2460	5,08	304,80
Gamyklos 1A	1980	23,325	0,2460	5,74	344,40
Gamyklos 2	1987	27,874	0,2460	6,86	411,60
Ataugos 38	1986	28,182	0,2460	6,93	415,80
Ataugos 3	1978	29,708	0,2460	7,31	438,60

daugiau >>>

2009-04-02 Informacija dėl šildymo sezono pabaigos

Šildymo sezonas baigiamas kai tris paras iš eilės vidutinė lauko oro temperatūra yra aukštesnė už +10° C.

Šilumos vartotojai (t. sk. ir daugiabučių namų gyventojai), vadovaujantis Įstatymo ir Taisyklių nuostatomis, turi teisę nuspręsti patys dėl savo pastatų šildymo pabaigos nepažeidžiant nustatytų higienos normų (Lietuvos higienos normos HN 42:2004 „Gyvenamųjų ir viešojo naudojimo pastatų mikroklimatas” Žin., 2004, Nr. 105-3911) reikalavimų, išskyrus savivaldybių institucijų nustatytų įstaigų pastatus, kuriems šildymo sezono pabaiga nustatoma savivaldybių institucijų sprendimais.

<...>

Įstatymo 13 straipsnis. Šilumos tiekimo sezoniškumas

1. Šilumos vartotojai turi teisę nuspręsti dėl savo pastatų šildymo pradžios ir pabaigos nepažeidžiant nustatytų higienos normų, išskyrus , kurioms šildymo sezono pradžia ir pabaiga nustatoma savivaldybių institucijų sprendimais.

2. Jeigu šilumos vartotojai, turintys teisę nuspręsti dėl savo pastatų šildymo pradžios ir pabaigos, nusprendė pradėti arba baigti savo pastatų šildymą kitu laiku, negu savivaldybių institucijų nustatyta šildymo sezono pradžia ar pabaiga, jie apie savo sprendimą ūkio ministro patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatyta tvarka praneša šilumos tiekėjui, o šis ne vėliau kaip per 2 darbo dienas sprendimą įgyvendina.

3. Šildymo sezono laikotarpiu šilumnešis privalo būti tiekiamas daugiabučio namo butams ir kitoms patalpoms šildyti.Butai ir kitos patalpos daugiabučiame name privalo būti šildomi, jeigu tam neprieštarauja dauguma to namo butų savininkų, neturinčių įsiskolinimų šilumos tiekėjui.

<...>

daugiau >>>

2009-03-30 Mokėjimų už šilumą kai kuriuose Lietuvos miestuose (2009 m. vasario mėn.)

Analizė apie šilumos suvartojimą daugiabučiuose per 2009 m. vasario mėn.

Šilumos suvartojimas 2009 m. vasario mėn.pdf(55.78 KB)

daugiau >>>

2009-03-23 Kodėl reikia mokėti už bendrojo naudojimo patalpas?

Vartotojai vis rūpestingiau skaičiuoja savo išlaidas ir atidžiau analizuoja gaunamas sąskaitas. Todėl kiekvienas „nežinia už ką“ priskaičiuotas litas kelia jų susierzinimą ar nepasitikėjimą. Ypač gyventojai nepatenkinti mokesčiais už šilumą. Jiems atrodo, kad sumos nepagrįstai didelės, kad jie permoka už gaunamas paslaugas. Sulaukiama skundų dėl mokesčio už bendrojo naudojimo patalpų šildymą. Kodėl kartais mokėjimas už bendrųjų patalpų šildymą yra gerokai didesnis nei už butą?

Taigi ar būtina šildyti bendrojo naudojimo patalpas?
Gyventojai, nusprendę nešildyti laiptinių, rūsių ar koridorių, gali pakenkti savo būstui. Esant dideliems temperatūrų skirtumams tarp gyventojų butų ir laiptinių ar koridorių, nuo susidariusios drėgmės ims pelyti ar skilinėti sienos, trupėti dažai. Vadinasi, nesaugodami, neprižiūrėdami bendro turto, pakenksim ir savajam. Kitas niuansas – nešildant laiptinių, tenka daugiau šilumos sunaudoti buto šildymui. Juk visiems žinoma tiesa, kad jei buto ar namo išorėje temperatūra yra žema, tai tenka sunaudoti daugiau šilumos energijos norint pasiekti komfortišką temperatūrą buto ar namo viduje. Tad įvertinus pliusus ir minusus, reikėtų ieškoti sprendimo, kaip šilumos bendrojo naudojimo patalpoms sunaudoti kuo mažiau, t. y. užsandarinti langus, nepalikti neuždarytų durų, izoliuoti atvirus vamzdžius rūsiuose, kur ir prarandama dalis šilumos.

Naujųjų daugiabučių gyventojai susiduria su šiek tiek kitokia problema. Dalis žmonių, įsigiję butus, kuriuose yra moderni apskaitos sistema, neketina juose gyventi, tad iki minimumo prisukdami buto šildymą, tikisi mažiau mokėti už buto išlaikymą. Bet gavę sąskaitą, sutrinka, kad jų taupymas – perniek, nes tenka daug mokėti už bendrų patalpų šildymą. Tačiau galėtų būti nepatenkinti ir tokio minimaliai besišildančiojo kaimynai, nes jiems tenka sunaudoti daugiau šilumos energijos tam, kad jų bute būtų +18-19 0 C. O nešildomo buto radiatoriai nuo užšalimo apsaugomi iš kaimynų ir bendrų patalpų ateinančia šiluma. Jeigu name yra daug tokių butų, kuriuose beveik užsuktas šildymas, tai bendro naudojimo patalpoms šildyti sunaudojama daugiau šilumos. Fizikoje galioja taisyklė, kad esant temperatūrų skirtumui patalpose, šiluma eis ten, kur oro temperatūra žemesnė. Vadinasi, iš šiltai gyvenančio kaimyno buto, per sienas šiluma keliaus ten, kur vėsiau – į laiptinę, koridorių ar pas nesišildantį kaimyną. Tad įsigijusieji turtą, turėtų pagalvoti ir apie nerašytas bendrabūvio taisykles, nestokoti sąmoningumo ir geranoriškumo. Išlaikyti bendrą turtą, ir ypač jo negadinti, bendrasavininkius įpareigoja ir teisės aktai.

Dar vienas dažnai užduodamas klausimas - kodėl gyventojai, atsijungę nuo centralizuoto šildymo sistemos, turi mokėti už bendrai naudojamų patalpų šildymą? Paprastai jie būna apsišiltinę savo buto sienas, atlikę kitus darbus, gerinančius buto šilumos būklę, ir nemato reikalo mokėti už laiptinės šildymą, kur naudojama centralizuotai tiekiamo šiluma. Teisės dokumentuose, kuriuose išdėstyti šilumos priskyrimo bendrojo naudojimo patalpoms teisiniai pagrindai, teigiama, kad kiekvienas iš namo bendraturčių prisiima įsipareigojimus už laiptinės, rūsio, kitų patalpų išlaikymą ir saugojimą. Asmuo, priėmęs sprendimą turtą įsigyti viename ar kitame daugiabutyje, kartu prisiima ir atsakomybę už bendrą turtą. O kad laiptines reikia šildyti, jau aptarėme anksčiau, tik kodėl tiek daug? Jeigu visas daugiabutis namas turi vieną įvadinį skaitiklį, tai mokslininkų skaičiavimais, 10-20 proc. visos sunaudojamos šilumos tenka bendrojo naudojimo patalpoms šildyti. Jei tie skaičiai kelia abejonių, reikėtų namo bendrijai ar visiems jo gyventojams susitarus samdyti ekspertą, kuris atliktų energetinį auditą ir patikslintų šilumos kiekį, reikalingą laiptinių ir kitų bendrojo naudojimo patalpų šildymui. Yra ir kitas būdas tiksliai sužinoti, kiek reikia mokėti už bendrųjų patalpų šildymą. Tai butų individualių šilumos apskaitos prietaisų įrengimas. Tuomet iš įvadinio namo šilumos skaitiklio rodmenų atėmus butuose suvartotos šilumos kiekį, liktų šilumos kiekis, suvartotas bendrosioms reikmėms, kuris ir būtų padalintas visiems bendraturčiams. Pasitaikė atvejų, kai atlikus energetinį auditą, buvo nustatyta, jog prabangaus namo šilumos sąnaudos bendrojo naudojimo patalpų šildymui viršijo 30 proc. Deja, tai nėra pigus sprendimo būdas - įvertinus darbą ir paties skaitiklio kainą, suma butui viršytų 2000 litų.

Daugiabučių namų bendrijų kūrimas būtų pigesnis ir greitesnis būdas spręsti šilumos, elektros energijos, sunaudojamos bendriems reikalams, paskirstymo problemas. Bendrijos pirmininkas ar kitas paskirtas atsakingas asmuo prižiūrėtų, kad visi butų savininkai sąžiningai deklaruotų karšto vandens suvartojimą, likusi šilumos dalis būtų proporcingai padalinama butų ir laiptinių, kitų bendrų patalpų šildymui. Kaimynai, būdami bendrijos nariais, galėtų patys inicijuoti, kaip turėtų būti sprendžiamos problemos, kylančios dėl bendro turto naudojimo ir jo priežiūros. Nei Kainų komisija, nei savivaldybės institucijos ar šilumos, dujų, elektros tiekėjai neužtikrins racionalaus vartojimo, jei patys gyventojai nesirūpins kaip sumažinti išlaidas.

daugiau >>>

2009-03-10 Mokėjimų už šilumą analizė daugiabučiuose namuose 2009 m. vasario mėn.

Mažiausiai ir daugiausiai sunaudoję šiluminės energijos vienam m² daugiabučiai namai.

Raseiniai
Vidutinė mėnesinė lauko oro temperatūra -4,2⁰C.
Vidutiniškai Raseinių mieste sunaudota 21,569 kWh/m².

	Statybos	Suvartota	Šilumos	Šildymo	Išlaidos 60 m²
Adresas	metai	šildymui	kaina	kaina	buto šildymui
		kWh/m²	Lt/kWh su PVM	Lt/m² su PVM	Lt per mėn.
Algirdo 27	1992	13,312	0,2485	3,31	198,60
Vytauto Didžiojo 31	1980	15,583	0,2485	3,87	232,20
Vytauto Didžiojo 41	1986	15,743	0,2485	3,91	234,60
Dariaus ir Girėno 23	1979	25,399	0,2485	6,31	378,60
V.Grybo 18	1985	26,135	0,2485	6,49	389,40
Muziejaus 6	1964	27,788	0,2485	6,91	414,60
Maironio 10	1961	35,954	0,2485	8,93	535,80
Vytauto Didžiojo 3	1921	36,112	0,2485	8,97	538,20
Vytauto Didžiojo 9	1955	36,184	0,2485	8,99	539,40

Ariogala
Vidutinė mėnesinė lauko oro temperatūra -4,1⁰C.
Vidutiniškai Ariogalos mstl. sunaudota 22,566 kWh/m².

	Statybos	Suvartota	Šilumos	Šildymo	Išlaidos 60 m²
Adresas	metai	šildymui	kaina	kaina	buto šildymui
		kWh/m²	Lt/kWh su PVM	Lt/m² su PVM	Lt per mėn.
Verdėlupio 14-II	1986	17,930	0,2485	4,46	267,60
Verdėlupio 12-III	1984	19,265	0,2485	4,79	287,40
Verdėlupio 11-I	1982	19,402	0,2485	4,82	289,20
Verdėlupio 19-II	1988	25,800	0,2485	6,41	384,60
Melioratorių 1	1968	25,751	0,2485	6,4	384,00
Žemaičių 20	1964	31,680	0,2485	7,87	472,20

Viduklė
Vidutinė mėnesinė lauko oro temperatūra -4,2⁰C.
Vidutiniškai Viduklės mstl. sunaudota 25,491 kWh/m².

	Statybos	Suvartota	Šilumos	Šildymo	Išlaidos 60 m²
Adresas	metai	šildymui	kaina	kaina	buto šildymui
		kWh/m²	Lt/kWh su PVM	Lt/m² su PVM	Lt per mėn.
Gamyklos 1B	1989	21,120	0,2460	5,2	312,00
Gamyklos 1	1967	23,449	0,2460	5,77	346,20
Gamyklos 1A	1980	26,124	0,2460	6,43	385,80
Gamyklos 2	1987	31,200	0,2460	7,68	460,80
Ataugos 38	1986	31,560	0,2460	7,76	465,60
Ataugos 3	1978	33,594	0,2460	8,26	495,60

daugiau >>>

2009-03-02 Vasario mėnesio temperatūra

Lietuvos hidrometeorogijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Raseinių meteorologijos stoties duomenis vidutinė 2009 m. vasario mėnesio temperatūra Raseinių m. buvo -4,0°C šalčio, t.y. 0,6°C žemesnė už 2009 m. sausio mėnesio temperatūrą (-3,4°C šalčio) ir 5,7°C žemesnė už 2008 m. vasario mėnesio temperatūrą (1,7°C šilumos).

Kovo mėnesio vidutinė oro temperatūrą meteorologai Lietuvoje numato 2°C aukštesnę už vidutinę daugiametę (vidutinė daugiametė -0,7°C).

daugiau >>>

2009-02-17 2009 m. vasario 16 d. - Lietuvos valstybės atkūrimo diena

Vasario 16-ąją - Lietuvos valstybės atkūrimo dieną - buvo pagerbti nusipelnę rajono žmonės. Raseinių rajono kultūros centro salėje vyko iškilmingas Raseinių rajono savivaldybės tarybos posėdis, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti. Po iškilmingo savivaldybės tarybos posėdžio buvo pagerbti nusipelnę Raseinių rajono žmonės. Padėkos raštus teikė Savivaldybės meras Petras Vežbavičius, apdovanotuosius sveikino ir gėles dovanojo seniūnai. Tarp pagerbtųjų net trys UAB "Raseinių šilumos tinklai" darbuotojai: Ariogalos katilinės šaltkalvis – suvirintojas Juozas Karnišauskas, Ariogalos katilinės meistras Vytautas Bunikis bei Raseinių katilinės operatorius Petras Gaidjurgis.

daugiau >>>

2009-02-12 Šilumos ir karšto vandens vartotojų dėmesiui !

UAB „Raseinių šilumos tinklai“ administracija kviečia šilumos ir karšto vandens vartotojus į susitikimus:

Raseiniuose - vasario 17 d. 18 val. savivaldybės salėje;

Viduklėje - vasario 18 d. 16 val. seniūnijos salėje;

Ariogaloje - vasario 19 d. 18 val. kultūros namų salėje.

daugiau >>>

2009-02-12 Mokėjimų už šilumą analizė daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose (2009 m. sausio mėn)

Vidutinė lauko oro temperatūra 2009 m. sausio mėn: -3,4 °C

Pastatų grupės pagal šilumos suvartojimą

Nr.

Adresas

Butų sk.

Staty-bos metai

Suvartotas šilumos energijos kiekis

Namo
plotas

Apmokestinta šilumos energija šildymui gyventojams MWh

Butų
plotas

Šilumos
suvartojimas šildymui

Šilumos kaina gyventojams

Šildymo kaina 1 m² ploto šildyti (su PVM)

Iš viso
MWh

t.sk. karštam vandeniui ruošti
MWh

t.sk karšto vandens temp. palaikymui MWh

t.sk. patalpų šildymui MWh

vnt.

metai

MWh

MWh

MWh

MWh

m²

MWh

m²

MWh/m²

Lt/MWh

Lt/m²

II. Daugiabučiai suvartojantys mažai arba vidutiniškai šilumos (naujos statybos ir kiti kažkiek taupantys šilumą namai)

1

Algirdo 25

16

1991

27,1

2,2

2,6

22,3

1070,0

22,3

1070,0

0,02084

236,70

5,18

2

Algirdo 27

39

1992

44,4

5,0

6,2

33,2

2279,7

33,2

2279,7

0,01456

236,70

3,62

3

Algirdo 29

35

1993

52,2

3,1

5,6

43,5

2275,2

43,5

2275,2

0,01912

236,70

4,75

4

Rytų 2

28

1998

35,4

2,4

4,4

28,6

1228,2

28,6

1228,2

0,02329

236,70

5,79

5

Rytų 4

20

1997

29,3

2,3

3,2

23,8

1186,4

23,8

1186,4

0,02006

236,70

4,99

6

Rytų 6

21

1998

30,9

2,4

3,4

25,1

1178,3

25,1

1178,3

0,02130

234,30

5,24

7

Vytauto Didžiojo 41

40

1986

59,4

3,9

6,4

49,1

2246,4

49,1

2246,4

0,02186

236,70

5,43

8

Vytauto Didžiojo 31

40

1980

55,3

3,9

6,4

45,0

2313,6

45,0

2313,6

0,01945

236,70

4,83

III. Daugiabučiai suvartojantys daug šilumos (senos statybos nerenovuoti namai)

1

Dubysos 3

10

1968

21,5

1,3

1,6

18,6

662,1

18,6

662,1

0,02809

236,70

6,98

2

Dubysos 1

40

1975

71,7

2,3

6,4

63,0

2260,9

63,0

2260,9

0,02787

236,70

6,93

3

Dubysos 16

50

1969

76,6

3,5

7,9

65,2

2573,1

65,2

2573,1

0,02534

236,70

6,30

4

Dariaus ir Girėno 28

40

1980

64,0

3,0

6,4

54,6

2208,8

54,6

2208,8

0,02472

236,70

6,14

5

Vaižganto 5A

50

1978

80,0

3,9

8,0

68,1

2609,2

68,1

2609,1

0,02610

236,70

6,49

6

Jaunimo 14

28

1969

25,9

2,2

0,3

23,4

912,1

23,4

917,1

0,02552

236,70

6,34

7

Stonų 3

50

1973

71,4

3,1

7,8

60,5

2510,3

60,5

2510,3

0,02410

236,70

5,99

8

Dariaus ir Girėno 23

20

1979

36,1

2,0

3,1

31,0

1073,9

31,0

1073,9

0,02887

236,70

7,17

IV. Daugiaubučiai suvartojantys labai daug šilumos (senos statybos, labai prastos šiluminės izoliacijos namai)

1

V.Kudirkos 9

12

1960

23,1

0,7

1,9

20,5

531,5

18,9

488,5

0,03869

236,70

9,62

2

V.Kudirkos 11

12

1963

19,4

1,1

1,7

16,6

533,9

16,6

533,9

0,03109

236,70

7,73

3

Dominikonų 4

8

1959

12,0

0,0

0,0

12,0

303,8

10,1

256,9

0,03931

236,70

9,77

4

Vaižganto 1

12

1962

19,9

0,4

1,8

17,7

538,0

14,9

451,7

0,03299

236,70

8,20

5

Muziejaus 6

34

1964

39,7

1,7

0,2

37,8

1101,8

37,8

1101,8

0,03431

236,70

8,53

6

Jaunimo 12

8

1962

14,1

0,4

1,3

12,4

349,3

10,9

305,8

0,03565

236,70

8,86

7

Dariaus ir Girėno 26

6

iki1960

9,8

0,7

1,0

8,1

252,5

8,1

252,5

0,03208

236,70

7,97

8

Vytauto Didžiojo 3

9

iki1960

10,3

0,0

0,0

10,3

255,1

10,3

255,1

0,04038

236,70

10,03

daugiau >>>

2009-02-05 Karšto vandens vartotojų dėmesiui

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio ir metrologijos įstatymais UAB „Raseinių šilumos tinklai“ atlieka karšto vandens skaitiklių keitimą metrologiškai patikrintais.

Gyventojai planuojantys išvykti ilgesniam laikui ar negalintys darbo metu įleisti šilumos tinklų darbuotojus pakeisti karšto vandens skaitiklius, prašome pranešti Jums tinkamą laiką tel. 8 428 51951 arba Raseinių m.- 8 686 38025; Ariogalos m.- 8 682 21796. Jei iki 2009 m. balandžio 15 d. nebus sudarytos sąlygos pakeisti karšto vandens skaitiklius, tuomet už karštą vandenį bus skaičiuojami mokesčiai pagal normą.

daugiau >>>

2009-01-21 Mokėjimų už šilumą analizė daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose (2008 m. gruodžio mėn)

Vidutinė lauko oro temperatūra 2008 m. gruodžio mėn: 0,2 ^oC

Pastatų grupės pagal šilumos suvartojimą

Nr.

Adresas

Butų sk.

Staty-bos metai

Suvartotas šilumos energijos kiekis

Namo
plotas

Apmokestinta šilumos energija šildymui gyventojams MWh

Butų
plotas

Šilumos
suvartojimas šildymui

Šilumos kaina gyventojams

Šildymo kaina 1 m2 ploto šildyti (su PVM)

Iš viso
MWh

t.sk. karštam vandeniui ruošti
MWh

t.sk karšto vandens temp. palaikymui MWh

t.sk. patalpų šildymui MWh

vnt.

metai

MWh

MWh

MWh

MWh

m2

MWh

m2

MWh/m2

Lt/MWh

Lt/m2

II. Daugiabučiai suvartojantys mažai arba vidutiniškai šilumos (naujos statybos ir kiti kažkiek taupantys šilumą namai)

1

Algirdo 25

16

1991

25,6

2,2

2,6

20,8

1070,0

20,8

1070,0

0,01944

236,70

4,83

2

Algirdo 27

39

1992

40,1

3,7

6,2

30,2

2279,7

30,2

2279,7

0,01325

236,70

3,29

3

Algirdo 29

35

1993

43,2

3,6

5,6

34,0

2275,2

34,0

2275,2

0,01494

236,70

3,71

4

Rytų 2

28

1998

33,1

2,2

4,4

26,5

1228,2

26,5

1228,2

0,02158

236,70

5,36

5

Rytų 4

20

1997

27,1

1,8

3,2

22,1

1186,4

22,1

1186,4

0,01863

236,70

4,63

6

Rytų 6

21

1998

27,0

4,0

3,4

19,6

1178,3

19,6

1178,3

0,01663

234,30

4,09

7

Vytauto Didžiojo 41

40

1986

58,0

5,9

6,4

45,7

2246,4

45,7

2246,4

0,02034

236,70

5,06

8

Vytauto Didžiojo 31

40

1980

50,4

3,6

6,4

40,4

2313,6

40,4

2313,6

0,01746

236,70

4,34

III. Daugiabučiai suvartojantys daug šilumos (senos statybos nerenovuoti namai)

1

Dubysos 3

10

1968

23,0

0,8

1,6

20,6

662,1

20,6

662,1

0,03111

236,70

7,73

2

Dubysos 1

40

1975

60,1

2,7

6,4

51,0

2260,9

51,0

2260,9

0,02256

236,70

5,61

3

Dubysos 16

50

1969

66,6

3,0

7,9

55,7

2573,1

55,7

2573,1

0,02165

236,70

5,38

4

Dariaus ir Girėno 28

40

1980

55,6

3,6

6,4

45,6

2208,8

45,6

2208,8

0,02064

236,70

5,13

5

Vaižganto 5A

50

1978

68,4

4,5

8,0

55,9

2609,2

55,9

2609,2

0,02142

236,70

5,32

6

Jaunimo 14

28

1969

20,6

1,8

0,3

18,5

912,1

18,5

917,1

0,02017

236,70

5,01

7

Stonų 3

50

1973

67,1

3,0

7,8

56,3

2510,3

56,3

2510,3

0,02243

236,70

5,57

8

Dariaus ir Girėno 23

20

1979

31,3

1,8

3,1

26,4

1073,9

26,4

1073,9

0,02458

236,70

6,11

IV. Daugiaubučiai suvartojantys labai daug šilumos (senos statybos, labai prastos šiluminės izoliacijos namai)

1

V.Kudirko 9

12

1960

20,4

0,7

1,9

17,8

531,5

16,2

488,5

0,03316

236,70

8,24

2

V.Kudirkos 11

12

1963

16,4

1,0

1,7

13,7

533,9

13,7

533,9

0,02566

236,70

6,38

3

Dominikonų 4

8

1959

10,4

0,0

0,0

10,4

303,8

10,4

303,8

0,03423

236,70

8,51

4

Vaižganto 1

12

1962

17,8

0,5

1,8

15,5

538,0

13,1

452,0

0,02898

236,70

7,20

5

Muziejaus 6

34

1964

33,3

1,8

0,2

31,3

1101,8

31,3

1101,8

0,02841

236,70

7,06

6

Jaunimo 12

8

1962

13,3

0,4

1,3

11,6

349,3

10,2

305,8

0,03336

236,70

8,29

7

Dariaus ir Girėno 26

6

iki1960

8,8

0,4

1,0

7,4

252,5

7,4

252,5

0,02931

236,70

7,28

8

Vytauto Didžiojo 3

9

iki1960

9,5

0,0

0,0

9,5

255,1

9,5

255,1

0,03724

236,70

9,26

daugiau >>>

2009-01-13 Senuose butuose kone pusė šilumos iššvaistoma

daugiau >>>

2008-12-23 Susitikimas su rajono vadovais

Š.m. gruodžio 23 d. vyko UAB „Raseinių šilumos tinklai“ administracijos susitikimas su rajono savivaldybės vadovais. Atvyko meras Petras Vežbavičius, administracijos direktorius Darius Ulickas ir administracijos direktoriaus pavaduotojas bei įmonės valdybos pirmininkas Algirdas Gricius. Svečiai įdėmiai išklausė direktoriaus Stanislovo Bartkaus informaciją apie įmonės padėtį, esamas problemas, tolimesnės veiklos perspektyvas, investicijų politiką; domėjosi galimybėmis dėl šiluminės energijos kainų lygio mažinimo; įdiegtų technologijų panaudojimo efektyvumu.

daugiau >>>

2008-12-23

Gerb. šilumos vartotojai !

daugiau >>>

2008-11-19 Į šilumos taupymą investuoti neketina

Daugiau kaip du trečdaliai (69%) Lietuvos gyventojų net ir kylant šildymo kainoms neketina investuoti į priemones, padėsiančias taupyti šilumą. Tai rodo „Sostinės namų" ir „Viessmann" užsakymu rinkos analizės ir tyrimų bendrovės RAIT atlikto tyrimo duomenys. Siekdami taupyti 25% respondentų ketina keisti langus, duris, stiklinti balkoną ar su kaimynais šiltinti lauko sienas. Tik 1% gyventojų keis būstą j tokį, kuriame naudos taupesnį šildymo būdą, energijos šaltinį. Tyrimo duomenimis, šildymą mažiausiai ketina taupyti didmiesčių ir daugiabučių gyventojai. 60% apklaustųjų gyvena būstuose su centriniu šildymu. Kiek daugiau nei trečdalis gyventojų šildosi malkomis. Turėdami galimybę rinktis būstą su bet kuria galima šildymo sistema, žmonės mieliausiai rinktųsi centrinį šildymą ir šildymą malkomis.

daugiau >>>

2008-11-11 Ar dar ilgai švaistysim šilumą?

Naujausiame žurnalo "APS. Architektūra. Projektavimas. Statyba" numeryje (2008 3 (15) Ruduo) publikuojamas straipsnis, kuriame ypatingas dėmesys skiriamas opiausiai šių dienų problemai - kylančioms dujų ir šildymo kainoms. Kaip yra svarbu kylant dujų ir šildymo kainoms, lėtėjant šalies ekonomikai, pereiti prie daug pigesnių vietinių energijos išteklių - biokuro - naudojimo ir atnaujinti didžiulius šilumos nuostolius patiriančius senuosius daugiabučius.

Straipsnį skaitykite čia.

daugiau >>>

2008-10-30 Sukčių taikinyje – sąskaitų už šilumą bijantys gyventojai

Daugiabučių namų administratoriai ragina saugotis sukčių, atradusių naują būdą išvilioti pinigus iš gyventojų. Naudodamiesi didžiuosiuose miestuose prasidėjusiu šildymo sezonu, daugiabučiuose ėmė lankytis šilumos specialistais prisistatantys apgavikai, žadantys mažesnes sąskaitas.

Apie įtartinus asmenis pastatų prižiūrėtojams pranešė gyventojai. Pasak pranešimų, po daugiabučius namus vaikščiojantys asmenys įtikinėja galintys sureguliuoti šilumos punktą taip, kad šis tiektų mažiau šilumos energijos.

Už šią paslaugą prašoma užmokesčio, tačiau pateikti sąskaitą ar kvitą tariami specialistai atsisako. Pranešimai apie tokius atvejus atkeliavo iš susirūpinusių kauniečių, Biržų gyventojų, neatmetama, kad su mėginimais sukčiauti susidurta ir kituose miestuose.

„Gyventojams būtina žinoti, kad šilumos punktą reguliuoti gali tik administratoriaus paskirta atestuota įmonė. Už šilumos sistemų prižiūrėtojų darbą gyventojai atsiskaito kiekvieną mėnesį apmokėdami administratorių siunčiamas sąskaitas, todėl nė kalbos negali būti apie jokį papildomų pinigų rinkimą pasibeldus tiesiai į duris. Tokių pasiūlymų sulaukę gyventojai turėtų kreiptis tiesiai į teisėsaugos institucijas“, – perspėjo „City Service“ vykdantysis direktorius Lietuvai Vytautas Turonis.

Sulaukus panašių įtartinų pasiūlymų gyventojams taip pat reikėtų reikalauti apsilankiusio asmens pažymėjimo, įsidėmėti vardą, pavardę, įmonę, kurios atstovu šis asmuo prisistato. Tai padėtų nustatyti apgaule pinigus renkančių asmenų tapatybę.

Patartina įsidėmėti, kad teisės aktai administratorius ir šilumos sistemų prižiūrėtojus pirmiausia įpareigoja daugiabučiuose užtikrinti kokybišką šildymą, atitinkantį nustatytas higienos normas.

Tam prieštaraujantys pasiūlymai iš asmenų, prisistatančių šių įmonių arba energetikų atstovais, turėtų kelti pagrįstų abejonių.

daugiau >>>

2008-10-20 Prasidės šildymo sezonas

Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. (5.3)A₁-889 leidžiama nuo šių metų spalio 20 d. pradėti 2008-2009 metų šildymo sezoną UAB „Raseinių šilumos tinklai“, UAB „Izobara“ ir visoms Savivaldybės įstaigoms, tiekiančioms šilumą iš vietinių šilumos šaltinių.

daugiau >>>

2008-10-20 Būsto šildymo kompensacijos

Valstybė pasirengusi paremti ketvirtadaliu daugiau šeimų nei praėjusį sezoną. Praėjusio šildymo sezono metu būsto šildymo išlaidų kompensacijas gavo apie 100 tūkst. asmenų. Nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. padidinus valstybės remiamas pajamas (VRP) nuo 285 iki 350 Lt, teisę į būsto šildymo išlaidų kompensacijas papildomai įgijo apie 25 tūkst. gyventojų.

Apie kompensacijų už šildymą mokėjimo tvarką pasakoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Paramos šeimai skyriaus vedėja Svetlana Kulpina.

- Kokie kompensavimo tvarkos pokyčiai įvyko 2008–aisiais?

– Tobulinant piniginės socialinės paramos sistemą, patikslintos nuostatos dėl šeimos pajamų skaičiavimo. Į šeimos pajamas neįskaitomos:

• mokinių, kurie mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose (ar profesinio mokymo įstaigose), su darbo santykiais susijusios pajamos;

• slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinis priedas;

• išmoka vaikui, socialinė stipendija bei pagalbos pinigai.

Dėl to padidės piniginė socialinė parama nepasiturinčioms šeimoms, auginančioms vaikus, bei labiausiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms.

- Kaip apskaičiuojamas kompensacijos dydis?

– Šeima už būsto normatyvinio ploto šildymą moka ne daugiau kaip 20 proc. skirtumo tarp bendrų šeimos pajamų ir valstybės remiamų pajamų (po 1 VRP kiekvienam šeimos nariui), už karštą vandenį – 5 proc. šeimos pajamų, už šaltą vandenį – 2 proc. šeimos pajamų. Likusi mokesčių dalis kompensuojama. – Nepasiturinčiam gyventojui garantuojama parama kompensuojant už 38 m² būsto ploto šildymą, kiekvienam kitam šeimos nariui pridedant po 12 m², bei suvartotus 1,5 m³ karšto vandens ir 2 m³ šalto vandens per mėnesį.

- Kuriam laikotarpiui skiriamos kompensacijos?

– Paprastai 3 mėnesiams, tačiau ne daugiau kaip už 2 praėjusius iki prašymo-paraiškos pateikimo mėnesius. Po 3 mėnesių reikia kreiptis dėl tolesnio paramos skyrimo. Atsižvelgiant į šeimos sudėties kaitą, kompensacijos gali būti paskirtos trumpesniam arba ilgesniam nei 3 mėnesių laikui.

- Kur kreiptis norint išsiaiškinti, ar priklauso parama, ir kokius dokumentus pateikti?

– Dėl piniginės socialinės paramos skyrimo reikia kreiptis pagal deklaruotą gyvenamąją vietą į Socialinės paramos skyrių arba savo gyvenamosios vietos seniūniją.

Nustatytos formos prašyme–paraiškoje reikia nurodyti duomenis apie šeimą, jos narių veiklą, turimą turtą, gaunamas pajamas bei kitą paramai gauti būtiną informaciją. Be to, reikia pateikti pažymas apie šeimos narių pajamas (gautas per pastaruosius 3 mėn. arba mėnesį, nuo kurio skiriama parama), pagal aplinkybes ir kitus dokumentus (pvz., asmens dokumentus, vaiko gimimo liudijimą, pensininko ar neįgaliojo pažymėjimą, pažymas iš mokymo įstaigų, kai yra vyresnių nei 16 metų besimokančių vaikų ir pan.).

Sprendimą dėl kompensacijų teikimo priima savivaldybės administracija. Kompensacijas daugelyje savivaldybių apskaičiuoja šilumos tiekėjai. Kompensuojamą sumą savivaldybės perveda į šilumos tiekėjo atsiskaitomąją sąskaitą.

1 pavyzdys

Vienišas asmuo, gaunantis socialinę pašalpą

Vienišas bedarbis (įsiregistravęs darbo biržoje), neturintis kitų pajamų, gauna 315 Lt socialinę pašalpą (350 Lt x 0,9 =315Lt). Gyvena 36 m².

Normatyvai kompensacijoms apskaičiuoti: būsto naudingojo ploto – 38 m² ; karšto vandens – 1,5 m³; šalto vandens ir nuotekų – 2 m³.

Kai būsto 1 m² šildymo kaina lygi 6,3 Lt, už būsto šildymą reikėtų mokėti: 36 m² x 6,3 Lt/ m2 = 226,8 Lt.

Kompensacijų apskaičiavimas

Už būsto šildymą. Kompensuojamos visos būsto šildymo išlaidos (226,8 Lt), nes asmens pajamos (315 Lt) yra mažesnės už VRP vienam asmeniui (350 Lt).

Už karštą vandenį. 5 proc. asmens pajamų sudaro 315 Lt x 0,05 = 15,75 Lt, todėl už 1,5 m³ tektų mokėti 15,75 Lt, o likusi mokesčio dalis bus kompensuojama.

Už šaltą vandenį. 2 proc. asmens pajamų sudaro 315 Lt x 0,02 = 6,3 Lt, todėl už 2 m³ šalto vandens teks mokėti 6,3 Lt, o likusi mokesčio dalis bus kompensuojama.

2 pavyzdys

4 asmenų šeima – dirbantis tėvas gauna MMA, o nedirbanti motina augina du priešmokyklinio amžiaus vaikus.

Šeima gyvena 74 m² ploto bute; šeimos pajamos – 668,48 Lt.

Normatyvai kompensacijoms apskaičiuoti: būsto naudingojo ploto – 74 m2 (38 m² vienam asmeniui + po 12 m2 kiekvienam kitam šeimos nariui); karšto vandens – 6 m3; šalto vandens ir nuotekų – 8 m³.

Kai būsto 1 m² šildymo kaina lygi 6,3 Lt, už būsto šildymą šiai šeimai reikėtų mokėti 74 m² x 6,3 Lt = 466,2 Lt.

Kompensacijų apskaičiavimas

Už būsto šildymą. Kompensuojamos visos būsto šildymo išlaidos (466,2 Lt), nes šeimos pajamos (668,48 Lt) per mėnesį mažesnės už VRP šeimai dydį (350 Lt x 4 žm. = 1400 Lt).

Už karštą vandenį. 5 proc. šeimos pajamų sudaro 668,48 Lt x 0,05 = 33,42 Lt, todėl už 6 m³ karšto vandens šeimai teks mokėti 33,42 Lt, o likusi mokesčio dalis bus kompensuojama.

Už šaltą vandenį. 2 proc. šeimos pajamų sudaro 668,48 Lt x 0,02 = 13,37 Lt, todėl už 8 m³šalto vandens teks mokėti 13,37 Lt, likusi mokesčio dalis bus kompensuojama.

3 pavyzdys

2 pensininkų šeima – abu gauna valstybinio socialinio draudimo bazinę pensiją (po 360 Lt).

Šeima gyvena 50 m² ploto bute; šeimos pajamos – 720 Lt.

Normatyvai kompensacijoms apskaičiuoti: būsto naudingojo ploto – 50 m2 (38 m² vienam asmeniui + 12 m² kitam šeimos nariui); karšto vandens – 3 m³; šalto vandens ir nuotekų – 4 m³.

Kai būsto 1 m² šildymo kaina 6,3 Lt, už būsto šildymą reikėtų mokėti 50 m² x 6,3 Lt = 315 Lt.

Kompensacijų apskaičiavimas

Už būsto šildymą. 20 proc. skirtumo tarp šeimos pajamų ir VRP šeimai sudaro (720 Lt – (350 Lt x 2 žm.)) x 0,20 = 4 Lt. Šią sumą šeima už būsto šildymą turės mokėti pati. Likusi išlaidų dalis 315 Lt – 4 Lt = 311 Lt bus kompensuojama.

Už karštą vandenį. 5 proc. šeimos pajamų sudaro 720 Lt x 0,05 = 36 Lt, todėl už 3 m³ karšto vandens teks mokėti 36 Lt, o likusi mokesčio dalis bus kompensuojama.

Už šaltą vandenį. 2 proc. šeimos pajamų sudaro 720 Lt x 0,02 = 14,4 Lt, todėl už 4 m³ šalto vandens teks mokėti 14,4 Lt, o likusi mokesčio dalis bus kompensuojama.

4 pavyzdys

2 pensininkų šeima – abu gauna vidutinę valstybinio socialinio draudimo pensiją (po 830 Lt).

Šeima gyvena 50 m² ploto bute; šeimos pajamos – 1660 Lt.

Normatyvai kompensacijoms apskaičiuoti: būsto naudingojo ploto – 50 m2 (38 m² vienam asmeniui + 12 m2 kitam šeimos nariui); karšto vandens – 3 m³ ; šalto vandens ir nuotekų – 4 m³.

Kai būsto 1 m² šildymo kaina 6,3 Lt, už būsto šildymą reikėtų mokėti 50 m² x 6,3 Lt = 315 Lt.

Kompensacijų apskaičiavimas

Už būsto šildymą. 20 proc. skirtumo tarp šeimos pajamų ir VRP sudaro (1660 Lt – (350 Lt x 2 žm.) x 0,20 = 192 Lt. Šią sumą šeima už būsto šildymą turės mokėti pati. Likusi būsto šildymo išlaidų dalis 315 Lt – 192 Lt = 123 Lt bus kompensuojama.

Už karštą vandenį. 5 proc. šeimos pajamų sudaro 1660 Lt x 0,05 = 83 Lt, todėl už 3 m³ karšto vandens tektų mokėti 83 Lt, o likusi mokesčio dalis bus kompensuojama.

Už šaltą vandenį. 2 proc. šeimos pajamų sudaro 1660 Lt x 0,02 = 33,2 Lt, todėl už 4 m³ šalto vandens teks mokėti 33,2 Lt, o likusi mokesčio dalis bus kompensuojama.

„Valstiečių laikraštis“

2008 spalio mėn. 18 d.

daugiau >>>

2008-10-15 Raseinių rajono daugiabučių gyventojų žiniai

Artimiausiu metu prasidės šildymo sezonas. Kaip visada daug problemų iškyla pradėjus šildyti daugiabučius gyvenamuosius namus dėl vidaus šildymo sistemų nuorinimo. Kaip rodo ankstesnių metų patirtis, nemažai gyventojų, ypač gyvenančių paskutiniuose daugiabučio namo aukštuose yra išvykę ar negyvena, todėl mūsų darbuotojams sunku į juos patekti ir nuorinti šildymo sistemą. Tokių butų gyventojai ketinantys išvykti ilgesniam laikotarpiui, turėtu pasirūpinti galimybe nuorinti šildymo sistemą. Prašytume ir kitų gyventojų , kad padėtų nustatyti tokius atvejus ir išaiškinti tokių gyventojų buvimo vietą ar telefono numerį.

daugiau >>>

2008-10-10 Šildymo sezono pradžia ir pabaiga

Prasidedant šildymo sezonui ir siekiant išvengti nesklandumų, primename dėl šildymo sezono pradžią ir pabaigą reglamentuojančių teisės normų taikymo, apibrėžtų Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymo (toliau – įstatymas) 13 straipsnyje (V.Ž., 2007, Nr.130-5259) ir šiuo metu galiojančiose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse (toliau-taisyklės) (V.Ž., 2003, Nr. 70-3193; 2004, Nr. 115-4314; 2007, Nr. 68-2694).

Šildymo sezono pradžią ir pabaigą pasirenką patys šilumos vartotojai:
Visi šilumos vartotojai (t. sk. ir daugiabučių namų gyventojai), laikantis įstatymo 13 str. ir taisyklių 34, 36 ir 37 p. nuostatų bei įvykdžius 46, 47, 48 ir 49 p. reikalavimus, turi teisę nuspręsti dėl savo pastatų šildymo pradžios ar pabaigos nepažeidžiant nustatytų higienos normų, išskyrus savivaldybių institucijų nustatytas įstaigas, kurioms šildymo sezono pradžia ir pabaiga nustatoma savivaldybių institucijų sprendimais. Viena iš svarbiausių ir būtinų sąlygų pradėti šildymo sezoną - Pastato šilumos ūkio parengties aktas, kurio neturint be šilumos tiekėjo leidimo vartoti šilumą ir (ar) karštą vandenį draudžiama (taisyklių 48, 49 p.).
Šilumos vartotojai turi teisę pradėti ar baigti savo pastatų šildymą kitu laiku, negu savivaldybių institucijų skelbiama šildymo sezono pradžia ar pabaiga:
<...>
13 straipsnis. Šilumos tiekimo sezoniškumas
1. Šilumos vartotojai turi teisę nuspręsti dėl savo pastatų šildymo pradžios ir pabaigos nepažeidžiant nustatytų higienos normų, išskyrus savivaldybių institucijų nustatytas įstaigas, kurioms šildymo sezono pradžia ir pabaiga nustatoma savivaldybių institucijų sprendimais.
2. Jeigu šilumos vartotojai, turintys teisę nuspręsti dėl savo pastatų šildymo pradžios ir pabaigos, nusprendė pradėti arba baigti savo pastatų šildymą kitu laiku, negu savivaldybių institucijų nustatyta šildymo sezono pradžia ar pabaiga, jie apie savo sprendimą ūkio ministro patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatyta tvarka praneša šilumos tiekėjui, o šis ne vėliau kaip per 2 darbo dienas sprendimą įgyvendina.
3. Šildymo sezono laikotarpiu šilumnešis privalo būti tiekiamas daugiabučio namo butams ir kitoms patalpoms šildyti. Butai ir kitos patalpos daugiabučiame name privalo būti šildomi, jeigu tam neprieštarauja dauguma to namo butų savininkų, neturinčių įsiskolinimų šilumos tiekėjui.
<...>
Šildymo sezono pradžią ir pabaigą skelbia savivaldybės:
Lietuvoje vidutinei lauko oro temperatūrai tris paras iš eilės esant žemesnei už +10° C, savivaldybės institucijos skelbia šildymo sezono pradžią savivaldybių institucijų patvirtintuose sąrašuose numatytoms įstaigoms (taisyklių 33, 35 p.).
Jeigu yra įvykdyti aukščiau minėtų taisyklių 46, 47, 48 ir 49 p. reikalavimai, Šilumos tiekimo įmonės, vadovaujantis savivaldybių sprendimais, nustatyta tvarka pradeda šildymo sezoną visiems vartotojams. (toliau – įstatymas) 13 straipsnyje (V.Ž., 2007, Nr.130-5259) ir šiuo metu galiojančiose (toliau-taisyklės) (V.Ž., 2003, Nr. 70-3193; 2004, Nr. 115-4314; 2007, Nr. 68-2694).Visi šilumos vartotojai (t. sk. ir daugiabučių namų gyventojai), laikantis įstatymo 13 str. ir taisyklių 34, 36 ir 37 p. nuostatų bei įvykdžius 46, 47, 48 ir 49 p. reikalavimus, turi teisę nuspręsti dėl savo pastatų šildymo pradžios ar pabaigos nepažeidžiant nustatytų higienos normų, išskyrus savivaldybių institucijų nustatytas įstaigas, kurioms šildymo sezono pradžia ir pabaiga nustatoma savivaldybių institucijų sprendimais. Viena iš svarbiausių ir būtinų sąlygų pradėti šildymo sezoną - Pastato šilumos ūkio parengties aktas, kurio neturint be šilumos tiekėjo leidimo vartoti šilumą ir (ar) karštą vandenį draudžiama (taisyklių 48, 49 p.).Šilumos vartotojai turi teisę pradėti ar baigti savo pastatų šildymą kitu laiku, negu savivaldybių institucijų skelbiama šildymo sezono pradžia ar pabaiga:<...><...>Lietuvoje vidutinei lauko oro temperatūrai tris paras iš eilės esant žemesnei už +10° C, savivaldybės institucijos skelbia šildymo sezono pradžią savivaldybių institucijų patvirtintuose sąrašuose numatytoms įstaigoms (taisyklių 33, 35 p.).Jeigu yra įvykdyti aukščiau minėtų taisyklių 46, 47, 48 ir 49 p. reikalavimai, Šilumos tiekimo įmonės, vadovaujantis savivaldybių sprendimais, nustatyta tvarka pradeda šildymo sezoną visiems vartotojams.

daugiau >>>

2008-08-29 Perskaičiuotos šilumos ir karšto vandens kainos

VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA

NUTARIMAS

DĖL šilumos IR KARŠTO VANDENS kainų VIENAŠALIŠKO NUSTATYMO UŽDARAJAI AKCINEI BENDROVEI „RASEINIŲ šilumos tinklai”

2008 m. rugpjūčio 29 d. Nr. O3

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (Žin., 2003, Nr. 51-2254; 2007, Nr. 130-5259) 32 straipsnio 7 dalimi ir atsižvelgdama į tai, kad Raseinių rajono savivaldybės taryba šilumos kainas nustatė pažeidžiant Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 2 dalies nuostatas ir Šilumos kainų nustatymo metodikos (Žin., 2008, Nr. 35-1270) 53 punkto bei jos XIII skyriaus nuostatas, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija n u t a r i a uždarajai akcinei bendrovei „Raseinių šilumos tinklai” nuo 2008 m. spalio 1 d. iki Komisijos nurodytų pažeidimų pašalinimo vienašališkai nustatyti laikinas šilumos ir karšto vandens kainas:

1. šilumos iš nuosavų šaltinių gamybos kainas:

1.1. vienanarę – 15,60 ct už kWh (be PVM);

1.2. dvinarę:

1.2.1. pastovioji dalis (už patiektą į tinklą šilumos srauto galią) – 57,39 Lt už kW per mėnesį (be PVM);

1.2.2. kintamoji dalis (už patiektą į tinklą šilumos kiekį) – 7,79 ct už kWh (be PVM);

2. šilumos perdavimo kainas:

2.1. kai šiluma tiekiama iš individualių vartotojams priklausančių šilumos punktų už suvartotą šilumos kiekį – 5,95 ct už kWh (be PVM) arba už vidutinę vartojimo galią –
43,47 Lt už kW per mėnesį (be PVM);

2.2. kai šiluma tiekiama iš individualių šilumos tiekėjui priklausančių šilumos punktų už suvartotą šilumos kiekį – 6,19 ct už kWh (be PVM) arba už vidutinę vartojimo galią –
45,20 Lt už kW per mėnesį (be PVM);

3. šilumos, patiektos iki gyvenamųjų namų ir kitų pastatų šilumos įvadų (punktų), kainas:

3.1. kaišiluma tiekiama iš individualių vartotojams priklausančių šilumos punktų:

3.1.1. vienanarę – 22,72 ct už kWh (be PVM);

3.1.2. dvinarę:

3.1.2.1. pastovioji dalis (už vidutinę vartojimo galią) – 43,47 Lt už kW per mėnesį
(be PVM);

3.1.2.2. kintamoji dalis (už suvartotą šilumos kiekį) – 16,77 ct už kWh (be PVM);

3.2. kai šiluma tiekiama iš individualių šilumos tiekėjui priklausančių šilumos punktų:

3.2.1. vienanarę – 22,96 ct už kWh (be PVM);

3.2.2. dvinarę:

3.2.2.1. pastovioji dalis (už vidutinę vartojimo galią) – 45,20 Lt už kW per mėnesį
(be PVM);

3.2.2.2. kintamoji dalis (už suvartotą šilumos kiekį) – 16,77 ct už kWh (be PVM);

4. šilumos pardavimo vartotojams kainą – 5,61 Lt per mėnesį vienam vartotojui (be PVM) arba daugiabučių namų gyventojams pasirinktinai 5,61 Lt per mėnesį (be PVM) arba
0,71 ct už kWh (be PVM);

5. vienanares šilumos kainas, taikomas daugiabučių namų gyventojams:

5.1. kaišiluma tiekiama iš individualių vartotojams priklausančių šilumos punktų –
24,60 ct už kWh (su 5 proc. PVM);

5.2. kai šiluma tiekiama iš individualių šilumos tiekėjui priklausančių šilumos punktų – 24,85 ct už kWh (su 5 proc. PVM);

6. šilumos kainas, taikomas kitiems vartotojams:

6.1. šilumos patiektos iki gyvenamųjų namų ir kitų pastatų šilumos įvadų (punktų), kainą, taikomą kitiems vartotojams, kaišiluma tiekiama iš individualių vartotojams priklausančių šilumos punktų – 26,81 ct už kWh (su 18 proc. PVM), šilumos pardavimo kainą – 6,62 Lt per mėnesį vienam vartotojui (su 18 proc. PVM);

6.2. šilumos patiektos iki gyvenamųjų namų ir kitų pastatų šilumos įvadų (punktų), kainą, taikomą kitiems vartotojams, kaišiluma tiekiama iš individualių šilumos tiekėjui priklausančių šilumos punktų – 27,09 ct už kWh (su 18 proc. PVM), šilumos pardavimo kainą – 6,62 Lt per mėnesį vienam vartotojui (su 18 proc. PVM);

7. karšto vandens kainas, taikomas daugiabučių namų gyventojams:

7.1. kai karštas vanduo tiekiamas iš individualių šilumokaičių per vartotojams priklausančius šilumos punktus (su geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo kainomis) –
19,50 Lt/m³(su 5 proc. PVM);

7.2. kai karštas vanduo tiekiamas iš individualių šilumokaičių per šilumos tiekėjui priklausančius šilumos punktus (su geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo kainomis) –
19,62 Lt/m³(su 5 proc. PVM);

8. karšto vandens kainas, taikomas kitiems vartotojams:

8.1. kai karštas vanduo tiekiamas iš individualių šilumokaičių per vartotojams priklausančius šilumos punktus (su geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo kainomis) –
21,91 Lt/m³(su 18 proc. PVM);

8.2. kai karštas vanduo tiekiamas iš individualių šilumokaičių per šilumos tiekėjui priklausančius šilumos punktus (su geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo kainomis) –
22,05 Lt/m³(su 18 proc. PVM).

Komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys

daugiau >>>

2008-08-07 Straipsnis apie įmonę žurnale „Veiklos kryptis“ (Nr. 2 2008 m.)

Ryžtingi veiksmai stabilizuotos šilumos kainos

UAB „Raseinių šilumos tinklai" siekdama, kad šilumos kaina raseiniškiams nebūtų viena brangiausių, ėmėsi ryžtingų veiksmų. Nuo 2007 m. pakeista kuro rūšis. Dabar „Raseinių šilumos tinklai“ vietoj mazuto naudoja biokurą - patį pigiausią ir ekologišką kurą.

Istorija

UAB "Raseinių šilumos tinklai" - vienintelė centralizuotos šilumos tiekėja Raseinių rajone. Bėgant metams keitėsi įmonės priklausomybė, kartu ir pavadinimas. Nuo 1997 m. įmonė iš Šiaulių šilumos tinklų buvo perduota Raseinių rajono savivaldybei, kuriai priklauso iki šiol. Tais pačiais metais iš SP AB „Raseinių melioracija“ buvo perimta 6 MW šiluminės galios Ariogalos katilinė ir Viduklės mazuto saugykla bei dvi Viduklės miestelyje esančios katilinės. Sumontavus sužiedinimo trasą, Viduklėje liko viena 2 MW galios katilinė.

Biokuras - ekologiška ir nebrangu

Perimdama šilumos ūkį, įmonė kartu perėmė ir senąsias technologijas, paremtas mazuto ir skysto kuro deginimu, kas kiekvienais metais labai brangino šilumos gamybos sąnaudas. Tai lėmė, kad bendrovė pateko į įmonių, gaminančių ir parduodančių brangiausią šilumos energiją, grupę. Raseinių rajonas neturi gamtinių dujų tinklų. Todėl, remiantis užsienio ir Lietuvos pažangiausių įmonių patirtimi, buvo pertvarkytos technologijos ir pradėtas naudoti biokuras.

2004 metais pastačius 1,5 MW biokuro katilą Ariogaloje, jau buvo gaminama apie 14 proc. šilumos energijos iš biokuro. O nuolat brangstant naftos produktų kurui buvo priimtas sprendimas įvykdyti kuro konversijos projektą didžiausiame įmonės padalinyje - Raseinių katilinėje, gaminančioje daugiau kaip 70 proc. visos įmonės energijos.

2005 m. Ūkio ministerija pritarė įmonės parengtam projektui, buvo skirta 4,2 mln. litų ES parama. Tai leido įdiegti pažangią, verdančio sluoksnio biokuro deginimo technologiją, pastatant 3 ir 7 MW katilus. Ši pertvarka praėjusiais metais leido įmonei gauti 1,5 mln. ekonominį efektą ir taip pasiekti vieną iš pagrindinių strateginių tikslų - užtikrinti gerokai pigesnę šilumą vartotojams.

Ariogaloje atsiradus naujiems komerciniams ir buitiniams vartotojams ir augant energijos poreikiui, įmonė rengia 4 MW katilo sumontavimo šioje katilinėje projektą. Pastačiusi katilą, įmonė galės visą reikalingą energiją gaminti iš biokuro, o tai lems ne tik ekonominius, bet ir ekologinius rezultatus.

Degindami mazutą, 2006 m. įmonės deginimo įrenginiai išmesdavo beveik 13 tūkstančių tonų CO2,178 tonas sieros junginių. Įdiegus naujas technologijas šių emisijų kiekiai sumažėjo iki minimumo, o Raseinių katilinėje sumontavus rankovinius dūmų filtrus smarkiai sumažintas ir kietųjų dalelių kiekis.

Permainos

Nuo 2005 m. neliko nei vienos grupinės boilerinės. Raseinių mieste 75 proc. visų šildomų daugiabučių gyvenamųjų namų atlikta šilumos punktų renovacija, sumontuota automatizuota šiluminių punktų šilumos ir karšto vandens ruošimo bei reguliavimo įranga.

UAB „Raseinių šilumos tinklai“ trasų ilgis yra 20,6 km, iš kurių nuo 1996 m. jau rekonstruota daugiau kaip 4 km šiluminių trasų, investuota per 2 mln. Lt. Vien tik 2007 m. atnaujinta 1,2 km šilumos tinklų vamzdynų. Taip pat įgyvendintas šilumos tinklų vizualizacijos modulio I etapas, kuris operatyviai leidžia nustatyti įvairius sutrikimus ir tuoj pat juos pašalinti.

Kad būtų užtikrintas nuolatinis šilumos ir karšto vandens tiekimas į VšĮ Raseinių ligoninės objektus, atlikti sužiedinimo statybos darbai ir sumontuota apie 160 metrų pramoniniu būdu izoliuotų vamzdžių trasa.

Investavimo politika

UAB „Raseinių šilumos tinklai“ investavimo politika nukreipta į gamybos efektyvumą, šilumos tiekimo patikimumą ir nuostolių trasose mažinimą. Dabartiniu metu ruošiamasi teikti paraišką dėl paramos iš ES struktūrinių fondų šiluminių tinklų rekonstrukcijos finansavimui gauti. Už gautas lėšas numatoma rekonstruoti per 5 km šiluminių tinklų.

Taip pat planuojama įrengti kondensacinius ekonomaizerius Raseinių ir Ariogalos katilinėse, kurie duotų apie 20-25 proc. ekonominį efektą. Šiuos ir gausybę smulkesnių darbų įmonėje įgyvendina sutelktas administracijos, inžinerinis - techninis bei operatorių, remontininkų kolektyvas. Jam motyvuoti ir gebėjimams didinti įmonė skiria daug dėmesio - darbuotojai siunčiami mokytis į aukštąsias mokyklas bei įvairius kvalifikacijos kėlimo kursus.

daugiau >>>

2008-07-21 Raseinių krašto televizijos laida „Tiesioginis eteris“

Liepos 18 d. Raseinių krašto televizija transliavo diskusijų laida „Tiesioginis eteris“ tema „Pertvarkymai vidaus šildymo sistemose“. Laidoje dalyvavo įmonės direktorius S.Bartkus. pardavimų ir gamybinio techninio skyriaus vadovas P.Judickis ir vidaus sistemų aptarnavimo meistras F.Pocius.

Laidoje buvo išnagrinėti vidaus šildymo sistemų remonto ir atnaujinimo darbų atlikimo tvarka, teisėtumas, įtaka šilumos taupymui. Neliko užmirštas šilumos kainos klausimas. Laidos pabaigoje atsakyti žiūrovų klausimai.

daugiau >>>

2008-07-17 LŠTA raštas LR Ministrui Pirmininkui Gediminui Kirkilui dėl susidariusios padėties šilumos ūkio sektoriuje

Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintoje Nacionalinėje energetikos strategijoje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo 2008-2012 metų plane bei Šilumos ūkio plėtros kryptyse priimtos nuostatos, kad nacionaliniais energetikos prioritetais laikoma racionali bendros šilumos ir elektros gamybos plėtra, efektyvus turimų vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas, atsižvelgiant į esamą ir prognozuojamą šilumos energetikos sektoriaus infrastruktūrą užtikrinant apsirūpinimo šiluma saugumo, patikimumo ir aplinkosaugos kriterijus. bei Šilumos ūkio plėtros kryptyse priimtos nuostatos, kad nacionaliniais energetikos prioritetais laikoma racionali bendros šilumos ir elektros gamybos plėtra, efektyvus turimų vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas, atsižvelgiant į esamą ir prognozuojamą šilumos energetikos sektoriaus infrastruktūrą užtikrinant apsirūpinimo šiluma saugumo, patikimumo ir aplinkosaugos kriterijus.

Priimant šiuos strateginius energetikos dokumentus prognozuota iškastinio kuro kainų augimo dinamika nebeatitinka pastaruoju metu susiklosčiusių realių pokyčių tiek pasaulio, tiek šalies rinkose. Manome, kad įvertinus drastiškai augančias iškastinio kuro kainas bei specialistų pateikiamas kainų augimo prognozes, turėtų būti skubiai peržiūrėtos šiuose dokumentuose priimtos turimų vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo apimtys ir jų didinimo užduotys, bei numatytos priemonės skatinančios jų įgyvendinimą.

· Siūlome, peržiūrėti strateginius energetikos dokumentus numatant priemones siekti, kad Lietuvoje šilumos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių (mediena, šiaudai, komunalinės atliekos, energetiniai augalai, dumblas ir kt.) iki 2015 metų sudarytų 70 proc.

Neprognozuotai, nuo šalies energetikos politikos nepriklausančių veiksnių, išaugus iškastinio kuro (naftos produktų, gamtinių dujų), kurio šiuo metu šilumos gamyboje naudojama per 83 proc., kainoms neišvengiamai didėja šilumos gamybos savikaina bei vartotojams tiekiamos šilumos kaina. Praktiškai visos šilumos tiekimo įmonės dėl šiuo metu taikomo šilumos kainų reguliavimo mechanizmo, negali savalaikiai perskaičiuoti šilumos kainų, todėl dirba nuostolingai ir savo pelno sąskaita ne tik kad neturi galimybių amortizuoti gamtinių dujų kainų šuolio vartotojams, bet ir priverstos bankuose skolintis apyvartines lėšas kuro pirkimui. Suprasdami, kad šilumos vartotojams, ypač gyventojams, šilumos kainų šuolis yra skausmingas, manome, kad jis galėtų būti laikinai iš dalies amortizuotas valstybės ir savivaldybių kompetencijos ribose.

· Siūlome inicijuoti teisės aktų pataisas, numatant gyventojams už suvartotą šilumos energiją ir karštą vandenį 0 proc. PVM tarifo taikymą.

· Siūlome savivaldybėms laikinai visas šilumos tiekimo įmones atleisti nuo žemės ir turto mokesčio.

Esame ne kartą atkreipę valstybės ir savivaldybių institucijų dėmesį į tai, kad šilumos vartotojų išlaidos būsto šildymui ir karšto vandens poreikių tenkinimui žymia dalimi priklauso ne tik nuo šilumos kainos, bet ir nuo suvartojamo jos kiekio. Šiuo metu energija namams šildyti vartojama neracionaliai ir neefektyviai: jos suvartojama per daug, ji yra per brangi ir nuolat brangsta. Gyvenamojo būsto situacija labai nepalanki: daugumos namų pastatytų iki 1993 metų charakteristikos neatitinka šiuo metu taikomų energijos vartojimo efektyvumo kriterijų reikalavimų. Pagal Lietuvos energetikos specialistų atliktų tyrimų išvadas, didžiausios ekonominės naudos (šilumos sutaupymų) pasiekiama įgyvendinant kompleksinę pastatų renovaciją. O tokių pilnai renovuotų daugiabučių šiuo metu Lietuvoje yra vos 10-20. LR Aplinkos ministerijos duomenimis dalinai renovuotų daugiabučių gyvenamųjų namų Lietuvoje yra apie 700. Tačiau tai tesudaro tik 2 procentus visų 45000 Lietuvoje esančių daugiabučių namų, kuriuose gyvena didžioji dauguma šalies gyventojų. Kad būsto renovavimas taptų valstybės deklaruojamu prioritetu būtina didinti ne tik renovavimo tempus, kurie yra neadekvatūs ir neatsakingi, bet ir šiam tikslui skiriamą lėšų kiekį. Bendras renovavimo poreikis yra per 22 mlrd. litų, Lietuva skiria nuo 15 iki 52 mln. Lt, šiais metais su papildoma parama – iki 152 mln. litų.

Pritardami Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos Valstybės paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti bei daugiabučiams gyvenamiesiems namams modernizuoti įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo (V. Ž. 2008-Nr. 71-2703) nuostatai dėl privalomo lėšų kaupimo būsto modernizavimui, manome, kad tai tik dalinė priemonė spartinti renovavimo tempus.

Siūlome inicijuoti teisės aktų pakeitimus taip, kad daugiabučiai namai būtų renovuojami nelaukiant, kol patys gyventojai tam prisiruoš ar sukaups reikiamas lėšas. Daugiabučių renovavimui turėtų būti taikomi įvairūs finansavimo ir darbų organizavimo mechanizmai, tame tarpe kuomet būstas apšiltinamas finansuojant iš sutaupytos energijos (ES šalyse plačiai taikomas ESCO modelis).

· Manome, kad padidinti daugiabučių namų renovavimui, tame tarpe ir gyventojų būsimoms privalomai sukaupti lėšoms kredituoti, skiriamas lėšas valstybė galėtų išleisdama obligacijų emisiją.

Jau ne vienerius metus siekiame atkreipti atsakingų valstybės ir savivaldybių institucijų dėmesį į daugiabučių namų renovacijos ir biokuro, komunalinių atliekų kuro rinkos plėtros probleminius klausimus. Prašome Jūsų atsižvelgti į aukščiau išvardintas priemones, kurias siūlome įgyvendinti siekiant sušvelninti artėjančios šilumos ūkio krizės, paliesiančios visų Lietuvos gyventojų gyvenimo saugumą ir kokybę, padarinius.

Pagarbiai,

Prezidentas Vytautas Stasiūnas

daugiau >>>

2008-07-08 Jungiasi nauji vartotojai

Pasibaigus šildymo sezonui, įmonė kaip ir kasmet ruošiasi artėjančiam. Siekiant teikti kokybiškas paslaugas, remontuojamos trasos, šilumos gamybos šaltiniai.

Nuo naujo šildymo sezono pradžios jungiasi nauji šilumos vartotojai: UAB „Raseinių šeimos gydytojų centras“ pacientus priiminės naujose patalpose adresu Jaunimo g. 2, taip pat rekonstruojami buvę arešto namai prie Raseinių krašto istorijos muziejaus, projektuojama nauja 150 metrų šiminė trasa į planuojamus naujus objektus: „Maxima“ parduotuvę ir autobusų stotį Vilniaus gatvėje.

daugiau >>>

2008-06-19 Antrąjį birželio savaitgalį Šventąją okupavo energetikai

Birželio 6 – 8 dienomis pajūrio kurortą Šventąją užplūdo virš 3000 energetikų šeimų spartakiados dalyvių propaguoti fizinę kultūrą ir sportą, sveiko gyvenimo būdą, didinti darbuotojų aktyvumą ir darbingumą. Čia vyko tradicinis vasaros pradžios renginys.

Spartakiada prasidėjo ankstų šeštadienio rytą. Mūsų įmonės komandos nariai A.Steponaitis, L.Petraitienė, A.Narbutas, V. Ir A.Navickai bėgimo „Slidės“ rungtyje iškovojo antrąją vietą ir sidabro medalius; P.Narbutas bėgime „Batai“ – sidabro medalį, V.Vitkauskienė smiginio rungtyje - sidabro medalį; D.Vitkauskas ir Š.Andriukaitis – bronzos medalius baudų mėtyme. Vyrų virvės traukimo komanda (A.Lukauskas, Č.Norkus, A.Paulauskas, E.Čaryšev, G.Lukoševičius) iškovojo sidabro medalius, o moterų virvės traukimo komanda (Z.Kauneckienė, R.Zudmonienė, V.Steponaitienė, V.Vitkauskienė, J.Kirilovienė) - „auksą“ ir taurę. Visą dieną vykusias varžybas vainikavo svarsčio kilnojimas, pasibaigęs 9 val. vakaro, o vėliau norintieji galėjo šėlti diskotekoje. Iš viso energetikos darbuotojai su savo šeimų nariais galėjo varžytis bent 30 rimtų ir linksmesnių sporto šakų. Išdalinta 10 taurių, 39 diplomai, 360 medalių ir 100 specialių medalių vaikams.

daugiau >>>

2008-06-04 Informacija

Dėl planinių Ariogalos m. katilinės bei šilumos tinklų remontų nuo birželio mėn. 26 d. iki liepos mėn. 10 d. nebus tiekiama šilumos energija karšto vandens ruošimui.

Atsiprašome už nepatogumus.

daugiau >>>

2008-05-29

Dėl planinio šilumos tinklų remonto 2008 m. birželio mėn. 2 d. nebus tiekiama šilumos energija karšto vandens ruošimui sekantiems daugiabučiams gyvenamiesiems namams: V.Grybo g. 2, V.Grybo g. 4, V.Grybo g. 6, V.Grybo g. 16, V.Grybo g. 18, Vytauto Didžiojo g. 39, Vytauto Didžiojo g. 41, Vytauto Didžiojo g. 43, Turgaus g. 16, Turgaus g. 18, Turgaus g. 20, Turgaus g. 22, Turgaus g. 24, Turgaus g. 29, Turgaus g. 30, Turgaus g. 33, Turgaus g. 34, Turgaus g. 37, Muziejaus g. 2, Muziejaus g. 4, Muziejaus g. 6.

daugiau >>>

2008-05-22 Medžio pelenų panaudojimas augalams tręšti

Medžio pelenus, gautus sudeginus cheminėmis medžiagomis neapdorotą medieną, galima naudoti augalams tręšti net ir ekologinės žemdirbystės ūkiuose.

Pelenų normos parenkamos pagal dirvožemio agrochemines savybes bei jų cheminę sudėtį. Tręšimas medžio pelenais ne tik didina augalų derlių, bet ir mažina dirvožemio rūgštingumą. Ši trąša augaluose padidina kalcio, magnio bei judriojo fosforo, o dirvožemyje - kalio kiekius.

Vertingiausi - medžio pelenai

Pelenai - mineraliniai junginiai, liekantys sudegus organinėms medžiagoms. Tai vertinga kalcio, kalio ir fosforo turinti trąša. Pelenų sudėtyje taip pat yra nemažai ir kitų makro- ir mikroelementų. Didelę vertę, kaip trąša, turi tik medžio pelenai. Įvairūs tyrinėtojai tiek mūsų šalyje, tiek ir užsienyje nurodo skirtingus maisto medžiagų kiekius pelenuose.

Vertingiausi yra lapuočių medžių pelenai, spygliuočių medžių - menkesnės vertės, mažiausiai vertingi yra durpių pelenai.

Pelenų gera savybė yra ta, kad juose kalis yra potašo (K2CO₃) formos, t. y. gerai tirpsta vandenyje bei yra lengvai augalų pasisavinamas. Pelenuose fosforo mažiau negu kalio. Nors fosforas sunkiai tirpsta vandenyje, tačiau augalų jis pasisavinamas ne blogiau nei iš mineralinių fosforo trąšų. Rūgščiuose dirvožemiuose pelenų fosforas nelinkęs sudaryti netirpių junginių. Medžio pelenai turi mažai chloro. Pelenus galima naudoti pagrindiniam augalų tręšimui.

Prilygsta kalkinei trąšai

Pelenai tinka visiems augalams, o ypač chloro nemėgstantiems - bulvėms, grikiams, lubinams. Medžio pelenai, turintys nemažai kalcio, tinka ir daržovėms, augančioms rūgščiose ir neturtingose maisto medžiagų dirvose, sodybiniams sklypams bei kolektyviniams sodams tręšti. Didesnis pelenų kiekis gali būti naudojamas kompostui su durpėmis ruošti.

Medžio pelenuose daugiausia yra kalcio, todėl juos galima prilyginti kalkinei trąšai. Pelenai, sumaišyti su dirvožemiu, ne tik didina augalų derlių, bet ir mažina dirvožemio rūgštumą. Pelenų norma priklauso nuo dirvožemio agrocheminių savybių, nuo pelenuose esančio maisto medžiagų kiekio ir nuo to, kokie augalai bus tręšiami.

Daugiau pelenų - didesnis derlius

Siekiant ištirti medžio pelenų panaudojimą lauko augalams ir daržovėms tręšti, Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filiale atlikti tyrimai. Bandymams naudoti pelenai buvo vidutiniškai turtingi makroelementų (azoto, fosforo, kalio, kalcio ir mikroelementų), kenksmingų sunkiųjų metalų kiekiai neviršijo leistinų normų.
Bandymai atlikti dirvožemyje, kurio pH 4,9-5,7. Bandymų laukeliuose auginti miežiai ‘Ūla’, bulvės ‘Mirta’, raudonieji burokėliai ‘Kamuoliai 2’, vidutinio ankstyvumo valgomosios morkos ‘Nanto-5’, ropiniai svogūnai ‘Štutgarten Riesen’ ir vidutinio vėlyvumo gūžiniai baltieji kopūstai ‘Dotnuvos baltarusiški’.

Miežiams ir bulvėms buvo tirtos tokios medžio pelenų normos: 2, 4 ir 6 t/ ha, o daržovėms - 3,6 ir 9 t/ha.

Didžiausia pelenų norma miežiams buvo veiksmingiausia, nes gauti statistiškai patikimi derliaus priedai, palyginti su netręštu variantu (atitinkamai 0,79, 0,47 ir 0,35 t/ha-1). Atsižvelgiant į dirvožemio agrochemines savybes, miežius naudingiausia tręšti 2-4 t/ha-1 medžio pelenų normomis. Didėjant pelenų normai, grūdų masė taip pat didėjo. Vidutiniais duomenimis, didžiausia (39,2 g) miežių 1000 grūdų masė nustatyta tręšiant didžiausia (6 t/ha-1) norma.

Netręštų pelenais laukelių bulvių derlius buvo mažiausias (13,6 t/ha-1), o tręštų (6 t/ha pelenų) - didžiausias (17,1 t/ha-1). Visos pelenų normos patikimai didino bulvių gumbų derlių, tačiau žymesnės įtakos cheminei sudėčiai neturėjo. Pastebėta, kad tręštų pelenais bulvių gumbuose mažėjo krakmolo ir vitamino C kiekiai.

Tręštų pelenais burokėlių šakniavaisių derlius buvo 5,6-16,8 t/ha-1 didesnis nei netręštų pelenais laukelių. Burokėlių derlių visos pelenų normos didino iš esmės. Tręšiant 9 t/ha norma, gautas didžiausias (40,8 t/ha-1) burokėlių šakniavaisių derlius. Tręšimas skirtingomis pelenų normomis neturėjo ryškesnės įtakos nitratų, cukraus bei vitamino C kiekiui burokėlių šakniavaisiuose. Tačiau tręštų pelenais burokėlių šakniavaisiuose nustatyta daugiau kalcio ir magnio.

Vidutiniais duomenimis, morkų derlių visos pelenų normos didino iš esmės. Derliaus priedas buvo 6,0-11,9 t/ha-1. Tiriant cheminę sudėtį, pastebėta, kad tręšimas skirtingomis pelenų normomis truputį padidino karotino ir cukraus kiekį morkose. Taip pat nustatyti didesni kalcio bei magnio kiekiai.

Vidutiniais duomenimis, netręštų pelenais laukelių svogūnų derlius buvo mažiausias (15,4 t/ha-1).

Didinant pelenų normą, didėjo ir svogūnų derlius. Tręšiant skirtingomis pelenų normomis, svogūnų ropelės užaugo didesnės nei netręštuose laukeliuose. Vidutiniais duomenimis, didžiausios ropelės buvo 3 ir 6 t/ha tręštuose laukeliuose. Skirtingos pelenų normos esminės įtakos svogūnų cheminei sudėčiai neturėjo. Bet ropelėse, tręštose didesnėmis pelenų normomis, nustatytas didesnis kalcio bei magnio kiekis.

Vidutiniais duomenimis, patręšus pelenais, kopūstų derlius buvo 14,6-19,9 t/ha-1 didesnis nei netręšiant jais. Kopūstų derlių pastebimai didino visos pelenų normos. Didesnių kopūstų cheminės sudėties pokyčių nepastebėta. Vidutiniais duomenimis, didžiausios gūžės buvo 6 ir 9 t/ha tręštų variantų laukeliuose.

Miežiai ir bulvės gali būti tręšiami 4-6 t/ha-1, raudonieji burokėliai, morkos, svogūnai ir kopūstai - 6-9 t/ha-1 pelenų normomis.

Daugėjant ekologinių ir tausojančios žemdirbystės ūkių, tikimasi, kad medžio pelenai bus plačiau pritaikyti, jų panaudojimas pasitarnaus sprendžiant ir aplinkosaugos taršos problemas.

Dr. Elvyra Butkuvienė, Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filialo mokslo darbuotoja, "Valstiečių laikraštis"

daugiau >>>

2008-05-13 Planuojamas trasos remontas

Dėl planinio šilumos tinklų remonto nuo 2008 m. gegužės mėn. 26 d. iki birželio mėn. 9 d. nebus tiekiama šilumos energija karšto vandens ruošimui sekantiems daugiabučiams gyvenamiesiems namams: Rytų g. 2, Rytų g. 4, Rytų g. 6, Ateities g. 19 ir Ateities g. 21.

daugiau >>>

2008-04-29 Šildymo sezonui pasibaigus

Baigėsi šildymo sezonas. Gyventojai pradeda remontuoti šildymo sistemas, todėl norėtume priminti kad bet koks šildymo ar karšto vandens tiekimo sistemos rekonstravimas, radiatorių ar karšto vandens šildytuvų keitimas turi būti suderinti su šilumos tinklais. Norint pasikeisti šildymo elementus, visų pirmą reikia turėti projektą. Todėl ne veltui yra sukurta šilumos sistemų projektų rengimo tvarka. Ji padeda išlaikyti pusiausvyrą daugiabučiame name - tik šilumos sistemas rekonstravus vadovaujantis suderintais projektais, bus garantuotas tolygus namo šildymas.

Taigi, mieli gyventojai, būkime geranoriški, bendromis jėgomis subalansuokime sistemas. Tik hidrauliškai subalansavę šildymo sistemas gyvensime šilčiau ir mokėsime pigiau.

daugiau >>>

2008-04-28 Energetiko dienos paminėjimas

Balandžio 25 d. įmonės darbuotojai rinkosi į kasmetinį, tapusį tradicija, energetiko dienos paminėjimą. Šventėje dalyvavo svečiai: Raseinių rajono savivaldybės meras Petras Vežbavičius, savivaldybės administracijos direktorius Darius Ulickas, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, įmonės valdybos pirmininkas Algirdas Gricius.

Buvo prisiminti metiniai pasiekimai ir nuveikti darbai, aptartos aktualijos bei įmonės perspektyvos, laukiantys nauji projektai. Profesinės dienos proga Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos tarybos padėkos raštu apdovanotas Alvydas Petroševičius, rajono savivaldybės padėkos raštais apdovanoti: Kęstutis Zudmonas, Alminas Džiaugys, Sigitas Narbutas ir Arvydas Eimutaitis; įmonės padėkos raštais – Laimutė Užemeckienė, Virginijus Janušas, Virgilijus Ratomskis, Sigitas Dukauskas, Asta Navickienė, Arvydas Steponaitis, Grąžvydas Šimkus, Gintautas Visockas, Artūras Paulauskas, Vida Dukauskienė ir Aloyzas Čikota.

Naujai priimtiems darbuotojams buvo surengtos linksmos krikštynos.

daugiau >>>

2008-04-23 Nauji radiatoriai - našta kaimynams

Straipsnis iš žurnalo "Ekstra" 2008-04-21

Pasižvalgius po Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ar kurio kito miesto gyvenamuosius kvartalus vaizdas panašus: tai viename, tai kitame name atlapota po kelis langus. Kodėl? ar namus administruojantys tarnautojai tingi dirbti, ar jie susimokę su šilumos tiekėjais?

Šalies daugiabučių priežiūros sektoriaus lyderės bendrovės „City Service" Kauno padalinio vadovas Tomas Augutavičius neslėpė, kad tokie išvedžiojimai administratoriams - jokia naujiena.

„Paaiškinimas yra, ir jis visai paprastas. Tik bėda, kad nemažai žmonių sąmokslo teorijomis tiki labiau nei prieš akis esančiais faktais. Mintis, kad kalta aplinka, bet tik ne aš pats, yra labai patogi.

Visai neseniai viena kaunietė spaudoje mus kaltino, esą kaitiname radiatorius iki raudonumo, temperatūra namuose - net 25 laipsniai šilumos.

Straipsnio nuotraukoje matyti, kad jos bute pakeisti radiatoriai. Išsiaiškinome, kad tai padaryta savavališkai, nederinus projektų su atsakingomis institucijomis",- teigė T. Augutavičius.

Naujas radiatorius buvo efektyvesnis, į aplinką skleidė daugiau šilumos energijos, todėl moters bute būdavo šilčiau. Lyg ir nebūtų problemos - administratorius juk gali sumažinti šilumos punkto galią?

„Bet tai ne taip paprasta. Juk naujus radiatorius turi ne visi namo gyventojai, pas kitus likę seni, ne tokie efektyvūs. Todėl vieno gyventojo bute gali būti šilta, kito tuo metu - šalta. Ir abu jie nepatenkinti ateina pas mus, kiekvienas plėšdamas už rankovės į savo pusę", - situaciją nupasakojo daugiabučių namų prižiūrėtojų vadovas.

Netolygiai šildomi vieno daugiabučio gyvenamojo namo butai - dažna problema Kauno mieste. Pagrindinė šios problemos priežastis - pasenę šilumos punktai, įrengti daugiabučių rūsiuose.

Šiuo metu modernizuoti šilumos punktai veikia tik 72 iš 460 Kauno centro namų, kuriuos prižiūri bendrovė „City Service".

Daugiausia atnaujintų šilumos punktų -156 iš 206 daugiabučių namų veikia Dainavos rajone. Šilainiuose 146 daugiabučiuose veikia vos 18 atnaujintų šilumos punktų.

„Seni punktai nepajėgūs vienodai paskirstyti šilumos visoje sistemoje. Gyventojams, kurių namuose butai Šildomi netolygiai, rekomenduojame investuoti į šilumos punkto atnaujinimą. Siūlome įrengti cirkuliacinius siurblius, leidžiančius tolygiai paskirstyti šilumą visame name. Šios įrangos kaina su įrengimu - apie 5 tūkst. litų. Dar apie 10 tūkst. litų su įrengimu kainuojanti automatinė reguliavimo aparatūra parinktų optimalų Šildymo režimą namui pagal lauko oro temperatūros pokyčius ir taip

būtų taupomos gyventojų lėšos, skiriamos savo namams šildyti. Brangstant energijai, šios investicijos į šilumos punktų modernizavimą grįžtų per metus", -įsitikinęs T.Augutavičius.

Netolygiai šylantys butai yra tik vienas padarinių, kuriuos sukelia savavališka daugiabučių Šildymo sistemos rekonstrukcija.

„Šiuo metu gaminamų radiatorių šildymo galia yra gerokai didesnė už senos gamybos tokio pat dydžio radiatorius. Todėl tokį prietaisą be suderinto projekto įsirengęs gyventojas suvartoja daugiau šilumos energijos nei kaimynai.

Tačiau mokesčiai už šilumą paskirstomi pagal butų plotą, vadovaujantis prielaida, kad visame name vidaus šildymo prietaisų pajėgumas vienodas. Taigi mažiau šilumos suvanoję gyventojai sumoka ir už tą šilumos perteklių, kurį suvartoja savavališkai radiatorius pasikeitęs kaimynas", - aiškino T.Augutavičius.

Nenuostabu, kad energetikai sulaukia itin mažai šilumos sistemos keitimo butuose projektų. Tai daroma patylomis, nepaisant net už neteisėtą šildymo įrenginių įdiegimą šilumos tiekėjų skiriamų didelių baudų.

T.Augutavičiaus nestebina, kad savavaliautojai baudų nebijo - susekti, kur buvo atliktos rekonstrukcijos, itin sunku, mat nei administratoriai, nei energetikai negali tikrinti privataus buto be gyventojo leidimo net turėdami įtarimų.

Pavyzdžiui, Klaipėdoje per aštuonerius metus buvo atskleisti vos penki savavališko šilumos sistemos pertvarkymo atvejai. Kiek tokių rekonstrukcijų atlikta iš tiesų, spręsti galima tik iš šilumos ūkį prižiūrinčių specialistų apytikslių skaičiavimų. Jų tvirtinimu, butų, kuriuose savavališkai pakeisti radiatoriai arba padidinta šildymo galia, gali būti apie 10 procentų.

Galima tik spėlioti, kokių finansinių nuostolių dėl šių rekonstrukcijų patiria likę 90 proc. butų savininkų.

Artėjant vasarai - darbų šilumos sistemose sezonui administratoriai svarsto galimybę paskelbti akciją, kuri paragintų įteisinti neteisėtai atliktas rekonstrukcijas, suderinti projektus ir prisiimti deramus finansinius įsipareigojimus.

„Legalizuoti šilumos sistemų pertvarkai gyventojus galime įtikimi tik apeliuodami į jų sąžinę ir sąmoningumą. Tikėtina, kad dauguma jų nei nesuvokia įkišę ranką į kaimynų kišenę". - svarsto T.Augutavičius.

daugiau >>>

2008-04-21 Mokėjimų už šilumą analizė 2008 m. kovo mėn)

Vidutinė lauko oro temperatūra: 1,9 °C;

Adresas

Butų sk.

Statybos metai

Suvartotas šilumos energijos kiekis

Šilumos suvartojimas šildymui

Šildymo kaina 1 m² ploto šildyti (su PVM)

Išlaidos 60 m² ploto buto šildymui (su PVM)

iš viso

t.sk. karštam vandeniui ruošti

t.sk. karšto vandens temp. palaikymui

t.sk. patalpų šildymui

vnt.

metai

MWh

MWh

MWh

MWh

MWh/m²

Lt/m²

Lt/mėn.

Algirdo 27

39

1992

38,7

4,90

6,20

27,6

0,0121

2,40

144,00

Vytauto Didžiojo 31

40

1980

40,8

2,50

6,40

31,90

0,0138

2,73

163,80

Dubysos 16

50

1969

55,70

2,90

7,90

44,90

0,0174

3,46

207,60

Dariaus ir Girėno 23

20

1979

26,20

2,00

3,10

21,10

0,0196

3,90

234,00

Dominikonų 4

8

1959

9,20

0,00

0,00

9,20

0,0303

6,00

360,00

Vytauto Didžiojo 3

9

iki 1960

8,40

0,00

0,00

8,40

0,0329

6,53

391,80

Šilumos suvartojimas Lietuvos miestuose 2008 m. kovo mėn. (atsisiųsti).

daugiau >>>

2008-04-16 Su profesine švente!

Jau šeštą pavasarį balandžio 17-ąją Lietuvoje minima Energetikų diena – tradicine tapusi elektros energijos, šilumos ir gamtinių dujų tiekėjų šventė.
Sveikiname visus įmonės darbuotojus su šilčiausia švente metuose: Su Lietuvos Energetikų diena!

daugiau >>>

2008-04-07 Informacija dėl šildymo sezono pabaigos

Šildymo sezono pabaigą reglamentuojančios teisės normos, apibrėžtos naujo Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymo 13 straipsnyje (V.Ž., 2007, Nr.130-5259).

Šildymo sezono pabaigą pasirenką patys šilumos vartotojai:

Visi šilumos vartotojai (t. sk. ir daugiabučių namų gyventojai), laikantis Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymo 13 str. nuostatų, turi teisę nuspręsti dėl savo pastatų šildymo pabaigos nepažeidžiant nustatytų higienos normų, išskyrus savivaldybių institucijų nustatytas įstaigas, kurioms šildymo sezono pradžia ir pabaiga nustatoma savivaldybių institucijų sprendimais. Šilumos vartotojai turi teisę baigti savo pastatų šildymą kitu laiku, negu savivaldybių institucijų skelbiama šildymo sezono pabaiga:

<...>

1. Šilumos vartotojai turi teisę nuspręsti dėl savo pastatų šildymo pradžios ir pabaigos nepažeidžiant nustatytų higienos normų, išskyrus savivaldybių institucijų nustatytas įstaigas, kurioms šildymo sezono pradžia ir pabaiga nustatoma savivaldybių institucijų sprendimais.

<...>

Šildymo sezono pabaigą skelbia savivaldybės:

Lietuvoje vidutinei lauko oro temperatūrai tris paras iš eilės esant aukštesnei už +10° C, savivaldybės institucijos skelbia šildymo sezono pabaigą savivaldybių institucijų patvirtintuose sąrašuose numatytoms įstaigoms (Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 33, 35 punktai (V.Ž., 2003, Nr. 70-3193; 2004, Nr. 115-4314; 2007, Nr. 68-2694).).

daugiau >>>

2008-03-27 Susitikimai su gyventojais

2008 m. kovo 17-19 dienomis UAB „Raseinių šilumos tinklai“ vadovai ir specialistai susitiko su Raseinių, Ariogalos miestų., bei Viduklės miestelio šilumos ir karšto vandens vartotojais ir tai jau tapo tradicija šildymo sezono pradžioje ir pabaigoje aptarti įvairius šilumos vartojimo klausimus. Kaip sakė įmonės direktorius Stanislovas Bartkus, patirtis rodo, kad šildymo problematika yra skaudi ir mokesčių krepšelyje užima ženklią vietą.

- Mūsų noras tartis su vartotojais, ieškoti bendrų sprendimų, kad padėtis būtų kuo švelnesnė, o susitarimas gali duoti teigiamų rezultatų, - sakė direktorius.

Susitikimų metu vartotojams buvo pateikti duomenys apie šilumos kainas šalies šilumos įmonėse, o taip pat UAB „Raseinių šilumos tinklai“ įmonėje kainos keitimosi tendencijas. Didėjant kainoms, labai aktualus tampa šilumos efektyvus ir taupus vartojimas. Ten, kur daugiabučiame name rūpinamasi šilumos taupymu, šilumos šildymui vienam kvadratiniam metrui suvartojama du – tris kartus mažiau.

Ne mažiau aktuali problema yra daugiabučių namų renovavimas, ypač vidaus šildymo sistemų atnaujinimas, kurios yra beviltiškai susidėvėjusios, paveiktos korozijos.

Taip pat buvo aiškinta apie karšto vandens pardavimo kainą ir su ja susijusią karšto vandens skaitiklių keitimą į naujus gyventojų butuose.

Savo ruoštu gyventojai kėlė aktualius abiem pusėm klausimus dėl šildymo ir tiekiamo karšto vandens kokybės, dėl šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros.

daugiau >>>

2008-03-15 VKEKK kovo 14 d. patvirtino Šilumos kainų nustatymo metodiką

2008 m. kovo 14 d. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija patvirtino Šilumos kainų nustatymo metodiką. Metodikoje numatyta, kad tiekėjas šilumos kainas galės keisti ne dažniau kaip du kartus per metus, tačiau tik tuo atveju, jeigu deginamo kuro kaina didės daugiau nei 15 procentų.

„Staiga pabrangus kurui, šilumos tiekimo įmonėms nebeužtenka lėšų, kad padengtų būtinas išlaidas. Pritrūkusios lėšų, įmonės pinigų skolinasi iš banko. Leidus dažniau perskaičiuoti kainas, šilumos tiekimo įmonėms nereikės tiek skolintis, išlaidos bus artimesnės pajamoms, tad kainų svyravimai nebus tokie drastiški.

Reguliuojamų įmonių tiekiamų paslaugų kainodara yra grindžiama tuo, kad visos būtinos išlaidos turi būti padengtos tarifo. Žinoma, įmonė turi uždirbti ir pelno“ – teigiama komisijos pranešime.

Artimiausiu metu viešam svarstymui Komisija teiks Karšto vandens kainų nustatymo metodikos projektą.

daugiau >>>

2008-03-13 Šilumos suvartojimas per 2008 m. vasario mėnesį

Raseinių hidrometeorologijos skyriaus duomenimis vidutinė lauko oro temperatūra 2008 m. vasario mėnesį buvo 1.7 laipsniai šilumos.

Paskaičiavus šiluminės energijos suvartojimą, daugiabučių gyvenamųjų namų butų šildymui per 2008 m. vasario mėnesį, vidutiniškai suvartota 19.864 kWh/m² arba 3.75 Lt/m² ( be PVM ),

t.sk. Raseinių m. – 19.381 kWh/m²arba 3.65 Lt/m² ( be PVM ).

Pvz.: Už 50 m² buto šildymą reikėtų mokėti 182.50 Lt ( be PVM ).

Ariogalos m. - 21.457 kWh/m² arba 4.05 Lt/m² (be PVM ).

Pvz.: 50 m² buto šildymo mokestis sudarytų 202.50 Lt ( be PVM ).

Viduklės mstl. – 20.65 kWh/m² arba 3.89 Lt/m² (be PVM ).

Pvz.: 50 m² buto šildymo mokestis sudarytų 194.50 Lt ( be PVM ).

Paanalizavus šilumos suvartojimą daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, nustatyta, kad mažiausiai kilovatvalandžių už buto kvadratinio metro ploto šildymą suvartota : Raseinių m. – Algirdo g. 27 – 12.625 kWh/m² arba 2.38 Lt/m², Algirdo g. 25 – 13.006 kWh/m² arba 2.45 Lt/m² , Turgaus g. 22 – 14.627 kWh/m² arba 2.76 Lt/m².

Daugiausia suvartota – Vytauto Didžiojo g. 3 – 34.673 kWh/m² arba 6.54 Lt/m², Domininkonų g. 4 - 31.818 kWh/m²arba 6.00 Lt/m² , Jaunimo g. 12 - 29.731 kWh/m² arba 5.61 Lt/m², Partizanų g. 14A - 29.519 kWh/m² arba 5.57 Lt/m².

Ariogalos m. – mažiausiai suvartota Verdėlupio 11 (Nr.2) – 16.504 kWh/m² arba 3.11 Lt/m², Verdėlupio 15 Nr.2 – 16.999 kWh/m² arba 3.20 Lt/m², Melioratorių g. 7 – 17.439 kWh/m² arba 3.29 Lt/m².

Daugiausia – Žemaičių g. 20 – 29.442 kWh/m² arba 5.55 Lt/m².

Viduklės mstl. – mažiausiai suvartojo Gamyklos g. 1B – 17.341 kWh/m²arba 3.27 Lt/m², daugiausia – Ataugos g. 38 - 30.520 kWh/m² arba 5.76 Lt/m².

Šilumos kilovatvalandės apmokestinimui taikomas 5% pridėtinės vertės mokestis (PVM).

daugiau >>>

2008-02-28 Mokėjimų už šilumą analizė 2008 m. sausio mėn)

Šilumos suvartojimo analizė daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose per 2008 m. sausio mėn.

Vidutinė lauko oro temperatūra: -0,8 °C; dienolaipsniai

Adresas

Butų sk.

Statybos metai

Suvartotas šilumos energijos kiekis

Šilumos suvartojimas šildymui

Šildymo kaina 1 m² ploto šildyti (su PVM)

Išlaidos 60 m² ploto buto šildymui (su PVM)

iš viso

t.sk. karštam vandeniui ruošti

t.sk. karšto vandens temp. palaikymui

t.sk. patalpų šildymui

vnt.

metai

MWh

MWh

MWh

MWh

MWh/m²

Lt/m²

Lt/mėn.

Algirdo 27

39

1992

46,20

4,00

6,20

36,00

0,0158

3,13

187,8

Vytauto Didžiojo 31

40

1980

57,50

4,40

6,40

46,70

0,0202

4,00

240,1

Dubysos 16

50

1969

74,50

2,60

7,90

64,00

0,0249

4,93

295,8

Dariaus ir Girėno 23

20

1979

35,80

2,00

3,10

30,70

0,0286

5,67

340,0

Dominikonų 4

8

1959

11,80

0,00

0,00

11,80

0,0388

7,70

461,9

Vytauto Didžiojo 3

9

iki 1960

10,50

0,00

0,00

10,50

0,0412

8,16

489,6

Mokėjimų už šilumą analizė daugiabučiuos gyvenamuosiuose namuose Lietuvos miestuose: (atsisųsti)

daugiau >>>

2008-02-26 Konferencija skirta Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos 10-čiui pažymėti

2008 m. vasario 22 d. viešbutyje Reval Hotel Lietuva Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija paminėjo savo veiklos 10 metų sukaktį.
Renginio metu vyko konferencija „Centralizuotas šilumos tiekimas – kelias į šalies energetinę nepriklausomybę ir švarią aplinką“.
Joje dalyvavo rajono Savivaldybės meras Petras Vežbavičius ir UAB „Raseinių šilumos tinklai“ direktorius Stanislovas Bartkus.
Pranešimą padarė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas.

Šilumos ūkis - vienas svarbiausių energetikos sektorių Lietuvoje. Jo veikla glaudžiai susijusi su kitomis energetikos šakomis:
elektros, dujų, naftos, atsinaujinančių energijos šaltinių.
Visuose Lietuvos miestuose ir daugelyje gyvenviečių yra įrengtos centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) sistemos. Tose vietovėse,
kur CŠT ekonomiškai nepasiteisina, naudojamas individualus šildymo būdas. Šiuo metu CŠT ir individualus šildymas mūsų šalyje
sudaro maždaug po 50 %. Toks santykis išlaikomas daugelyje mūsų kaimyninių šalių, kuriose klimatinės sąlygos yra panašios kaip
Lietuvoje ir kuriose šildymo sezonas trunka taip pat 6-7 mėnesius per metus.
Per 18 nepriklausomybės metų CŠT patyrė daug permainų, pereinant nuo sovietinių prie rinkos ekonomikos darbo metodų.
Pereinamuoju laikotarpiu CŠT ūkiui iškilo grėsmė būti sunaikintam, kaip tai įvyko kai kuriose buvusiose sovietinėse respublikose.
Mūsų šalies specialistų pastangos ir Skandinavijos valstybių teigiamas pavyzdys bei parama - esminiai faktoriai, kurie nulėmė,
kad CŠT Lietuvoje butų išsaugotas. Dabar, tarp 10 naujų ES narių, Lietuva yra laikoma pavyzdžiu, kaip turinti gerai tvarkomą
CŠT ūkį ir galinti jį modernizuoti iki Vakarų Europos valstybių lygio.
Per praėjusį laikotarpį centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje visose grandyse atlikta daug darbų. Vartotojų naudai pastatuose
įrengti automatiniai šilumos punktai, kurie palaiko reikiamą temperatūrą butuose nepriklausomai nuo lauko oro temperatūrų
pasikeitimo, kas itin svarbu pavasarį ir rudenį pereinamuoju laikotarpiu. Pastatai daugiau nebeperšildomi. Džiugina ir tai, kad
centralizuoto tiekimo privalumus pradėjo suvokti ir vartotojai. Jei anksčiau pastarieji prašė atsijungti, dabar nori prisijungti.
Naikinant grupines boilerines ir atliekant kitus modernizavimo darbus, ženkliai sumažėjo šilumos nuostoliai tinkluose.
Sėkmingai pereinama prie vietinio kuro šilumos gamyboje, didinami kogeneracinių įrengimų pajėgumai, atliekami kiti
modernizavimo darbai, kurių pasekmė - sumažėjęs kuro suvartojimas energijos gamybai.
2007 m. sausio mėn. Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino naują Nacionalinės energetikos strategiją, kurioje numatytas
platus centralizuoto šilumos tiekimo vystymas Lietuvoje. Platesnis vietinio kuro, komunalinių atliekų panaudojimas miesto,
kogeneracinių jėgainių įrengimas, šilumos tinklų, pastatų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimas,
o taip pat pačių pastatų šiltinimas leis sumažinti šilumos suvartojimą, kartu ir mokestį gyventojams. Nuo 1996 iki 2006 m.
į šilumos ūkį investuota apie 1 mlrd. Lt, tačiau iš viso šilumos ūkio sektoriui atnaujinti reikalinga per artimiausius penkerius
metus investuoti virš 9 mlrd. Lt kaip numatyta 2007 m. gruodžio 27 d. patvirtintame LR Vyriausybės Nacionalinės energetikos
strategijos įgyvendinimo 2008-2012 metų priemonių plane.
Džiaugiamės, kad tiek daug yra pasiekta, o ateityje stengsimės ir toliau tęsti savo veiklą numatyta kryptimi - geresnės
ir modernesnės Lietuvos šilumos ūkio ateities link.

Vytautas Stasiūnas
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas

daugiau >>>

2008-02-20 Vasario 16-oji

Prieš 90 metų – 1918 –ųjų vasario 16 –ąją – Vilniuje buvo pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas – atkurta Lietuvos valstybė. Tačiau tai buvo tik pradžia, nes reikėjo ilgus metus kovoti už Tėvynę, jos laisvę ir nepriklausomybę. Laisvės dvasia Sovietų okupacijos metais net penkis dešimtmečius buvo žmonių širdyse.

Vasario 16-ąją dieną Raseiniuose, kaip ir visoje Lietuvoje vyko Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimas. Padėtos gėlės ir uždegtos žvakutės žuvusiems už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę Raseinių rajono atmintinose vietose. Raseinių bažnyčioje buvo aukojamos iškilmingos Šv. Mišios už visus Lietuvos žmones ir Lietuvos nepriklausomybę. Po to visi rinkosi į Raseinių rajono kultūros centrą, kur vyko šventinis minėjimas ir nusipelniusių Raseinių rajono žmonių pagerbimas. Grojant Raseinių meno mokyklos pučiamųjų instrumentų orkestrui, vadovas Alfonsas Rukas, prasidėjo šventės minėjimas. Šventinius žodžius tarė Raseinių rajono Savivaldybės meras Petras Vežbavičius, LR Seimo nariai Remigijus Ačas ir Gintautas Mikolaitis. Po sveikinimo žodžių rajono Savivaldybės mero padėjėjas Antanas Vizbaras perskaitė mero potvarkį dėl tradicinio nusipelniusių žmonių apdovanojimo.Į sceną kviečiami nusipelniusieji seniūnijų gyventojai ir tos seniūnijos seniūnai.

Raseinių rajono savivaldybės gyventojai buvo apdovanojami proginiais padėkos raštais. Apdovanojimus teikė Raseinių rajono Savivaldybės meras Petras Vežbavičius,apdovanotuosius sveikino ir gėles dovanojo mero pavaduotoja Gitana Rašimienė, seniūnai, kolegos. Padėkos raštais už nuoširdų darbą kraštui ir Tėvynei apdovanoti ir mūsų įmonės darbuotojai – GTS technikas Saulius Petraitis ir KMP ir automatikos šaltkalvis Kazimieras Lubys.

Po iškilmingo apdovanojimo vyko folklorinių ansamblių romansų vakaras, jame dalyvavo folkloriniai ansambliai iš Radviliškio, Joniškio, Telšių ir Raseinių. Vyravo iškilminga, šventinė nuotaika.

daugiau >>>

2008-02-19 Apmokėjimas už šildymą ir karštą vandenį internetu:

Besinaudojantiems “Hanza.net” paslauga

Interneto naršyklėje vedame adresą https://lt.hanza.net ;
Registruojamės : Vedame naudotojo ID ir slaptažodį, spaudžiame mygtuką “ Prisijungti”;

Įvedame nurodytą slaptažodį iš slaptažodžių kortelės, vėl spaudžiame mygtuką “Prisijungti”;

Meniu sąraše susirandame punktą “Mokėjimai”;
Pasirinkę meniu punktą “Mokėjimai”, surandame jo papunktį “Įmokos ir mokesčiai”;
Pasirinkus šį papunktį, pasirodys pirminė forma, kurios antroje eilutėje “kodas” įrašome “684” ir spaudžiame mygtuką “Toliau”;
Atsiradusioje formoje užpildome reikiamus laukelius ir spaudžiame mygtuką “Patvirtinti mokėjimą”;
Patikrinę, kad viską įvedėte teisingai, Jūsų paprašys vesti tris pirmuosius nurodyto slaptažodžio skaitmenis iš slaptažodžio kortelės;(pastaba: jei nei viename laukelyje neįvesite apmokėjimo sumos tai toliau “tęsti” negalėsi, nes pasirodys pranešimas apie klaidą!).
Dar kartą spaudžiame mygtuką “Atlikti mokėjimą”;
Išsaugome mokėjimo formą : įvedame mokėjimo pavadinimą (pvz.: UAB “Raseinių šilumos tinklai” ir spaudžiame mygtuką “Išsaugoti”;

Kitą kartą užėję “Įmokos ir mokesčiai”, mokėjimų sąraše rasite mokėjimą “UAB “Raseinių šilumos tinklai”. Jį aktyvavę iškarto galėsite pildyti mokėjimo formą.

Informaciją apie pavedimo vykdymą rasite meniu papunktyje “ Istorija”;

Apmokėjimą už šildymą ir karštą vandenį taip pat galima atlikti sudarius tiesioginio debeto sutartį su AB banku “Hansabankas”, apmokėjimas vyksta automatiškai iš Jūsų asmeninės sąskaitos. (Daugiau “vartotojams- buitiniai vartotojai- mokėjimas internetu”)

Jei Jūs neturite atsiskaitomosios sąskaitos AB banke “Hansabankas”, Jūs galite atlikti apmokėjimą paprastu pavedimu iš savo asmeninės sąskaitos, esančios kitame banke.

UAB “Raseinių šilumos tinklai” a. s. Nr. LT407300010002573037

Maloniai kviečiame naudotis šiomis paslaugomis.

daugiau >>>

2008-02-07 Šilumos suvartojimas per 2008 m. sausio mėnesį

Raseinių hidrometeorologijos skyriaus duomenimis vidutinė lauko oro temperatūra 2008 m. sausio mėnesį buvo 0.9 laipsniai šalčio.
Paskaičiavus šiluminės energijos suvartojimą, daugiabučių gyvenamųjų namų butų šildymui per 2008 m. sausio mėnesį, vidutiniškai suvartota 25.172 kWh/m² arba 4.75 Lt/m² ( be PVM ),
t.sk. Raseinių m. – 25.030 kWh/m² arba 4.73 Lt/m² ( be PVM ).
Pvz.: Už 50 m² buto šildymą reikėtų mokėti 236.29 Lt ( be PVM ).
Ariogalos m. -   25.028 kWh/m² arba 4.73 Lt/m² (be PVM ).
Pvz.:   50 m² buto šildymo mokestis sudarytų 236.27 Lt ( be PVM ).
Viduklės mstl. – 27.583 kWh/m²arba 5.21 Lt/m² (be PVM ).
Pvz.:   50 m² buto šildymo mokestis sudarytų 260.38 Lt ( be PVM ).
Paanalizavus šilumos suvartojimą daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, nustatyta, kad mažiausiai kilovatvalandžių už buto kvadratinio metro ploto šildymą suvartota : Raseinių m. – Algirdo g. 27 – 15.779 kWh/m² arba 2.98 Lt/m², Algirdo g. 25 – 16.948 kWh/m² arba 3.20 Lt/m². Vytauto Didžiojo g. 41 – 19.839 kWh/m² arba 3.75 Lt/m².
Daugiausia suvartota – Vytauto Didžiojo g. 9 – 41.812 kWh/m² arba 7.89 Lt/m², Vytauto Didžiojo g. 3 – 41.282 kWh/m² arba 7.79 Lt/m², Dariaus ir Girėno g. 26 – 38.596 kWh/m² arba 7.29 Lt/m², Partizanų g. 14A- 39.132 kWh/m² arba 7.39 Lt/m², Domininkonų g. 4 - 38.702 kWh/m² arba 7.31 Lt/m².
Ariogalos m. – mažiausiai suvartota Melioratorių g. 7 Nr.2 (antra apskaitos ) – 19.086 kWh/m² arba 3.60 Lt/m2, Verdėlupio 14 Nr.1 (pirma apskaita) – 16.053 kWh/m² arba 3.03 Lt/m²
Daugiausia – Žemaičių g. 20 – 35.813 kWh/m² arba 6.76 Lt/m².
Viduklės mstl. – mažiausiai suvartojo Gamyklos g. 1B – 23.248 kWh/m² arba 4.39 Lt/m², daugiausia – Ataugos g. 38 - 40.166 kWh/m² arba 7.58 Lt/m².
Šilumos kilovatvalandės apmokestinimui taikomas 5% pridėtinės vertės mokestis (PVM).

daugiau >>>

2008-01-31 Įgyvendinamos Šilumos ūkio įstatymo nuostatos

Nuo 2008 m. sausio 1 d. įsigaliojo 2007 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintas Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymas.
Šio įstatymo 15 –ame straipsnyje nustatyta, kad vartotojas daugiabučiame name gali Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą arba karšto vandens tiekėją ir sudaryti su juo karšto vandens pirkimo – pardavimo sutartį. Tuo pačiu tiekėjas įpareigojamas įrengti apskaitą vartotojo suvartojamo karšto vandens kiekiui apskaityti.
Vykdant šią prievolę, Raseinių rajono savivaldybės taryba 2007 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. (1.1) TS-173, nustatė nuo 2007 m. spalio 1 d. daugiabučių namų gyventojams karšto vandens pardavimo kainą 3,40 Lt butui per mėnesį (be PVM), nepriklausomai nuo to kiek yra suvartojama karšto vandens ir kiek bute yra įrengtų karšto vandens skaitiklių. Šis mokestis skaičiuojamas, kad padengti išlaidas susijusias su karšto vandens apskaitos prietaisų įsigijimu, su jų įrengimu, valstybine metrologine patikra ( privaloma kas ketveri metai), priežiūra, bei kitomis šių prietaisų eksploatacijos išlaidomis. Karšto vandens pardavimo kaina taikoma visiems vartotojams, kuriems UAB „Raseinių šilumos tinklai“ tiekia karštą vandenį ir teikia karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, patikros ir priežiūros paslaugas.
Todėl įmonė savo lėšomis organizuoja daugiabučių namų butuose karšto vandens skaitiklių įrengimą. Įmonėje sudarytas ir direktoriaus patvirtintas skaitiklių patikros priemonių planas. Šie darbai pradėti ir nuo 2007 m. spalio 1 d. jau pakeisti 558 karšto vandens skaitikliai, t. sk. Raseinių m. – 475 vnt., Ariogalos m. – 83 vnt., tai sudaro apie 15 proc. visų sumontuotų skaitiklių. Jau skaitikliai pakeisti daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose Dariaus ir Girėno g. 23, 26, 28, Kudirkos g. 9,11, Maironio g. 10, 12, Jaunimo g. 15,17,19, Vytauto Didžiojo g. 35,37,39,41 Raseinių m. ir Melioratorių g. 1,3,4 Ariogalos m.
Šiuos darbus atlieka įmonės darbuotojai: Sigitas Narbutas, Rimas Godelis, Artūras Paulauskas, jiems talkina suvirintojas – santechnikas Algis Lukauskas, suvirintojas Algis Medėkša ir kiti, darbų organizavimu rūpinasi vidaus sistemų priežiūros meistras Feliksas Pocius.
Atliekant šiuos darbus susiduriama su daugeliu problemų: karšto vandens skaitikliai butuose įrengti sunkiai prieinamuose vietose, „paslėpti“ sienose po apdailos lentelėmis arba po tinku, sumontuoti kranai prieš skaitiklį netvarkingi, užrūdiję, todėl juos reikia pakeisti, o tam reikia išleisti vandenį iš namo karšto vandens sistemos. Kita problema – sunku patekti į butą, nes nemažai gyventojų yra išvykę, niekas negyvena, tenka ieškoti butą prižiūrinčio žmogaus, o tai užtrunka nemažai laiko. Dauguma gyventojų geranoriškai įsileidžia į butus, sudaro sąlygas mūsų darbuotojams atlikti šį darbą, bet ir čia visko pasitaiko...
Šiems darbams atlikti pagal patvirtintą priemonių planą nustatytas eiliškumas, todėl mūsų įmonės lėšomis per nustatytą laiką bus pakeisti ir užplombuoti visi skaitikliai be jokio papildomo mokesčio ir gyventojams tuo rūpintis nereikia. Iki to laiko, kol jūsų bute bus sumontuoti nauji karšto vandens apskaitos prietaisai, suvartoti karšto vandens kiekiai bus apskaičiuojami pagal esamų skaitiklių rodmenis. Tuo pačiu, primename tiems gyventojams, kurie neleis karšto vandens tiekėjui įrengti skaitiklių bute, bus taikoma Raseinių rajono Savivaldybės tarybos patvirtinta karšto vandens sunaudojimo vienam buto gyventojui norma 92 ltr. per parą.
Į visus neaiškumus šilumos ir karšto vandens tiekimo klausimais, paaiškinimus galima gauti paskambinus telefonais 51 951, 50 204 arba tiesiogiai UAB „Raseinių šilumos tinklai“ abonentų skyriuje.

daugiau >>>

2008-01-08 Šilumos suvartojimas per 2007 m. gruodžio mėnesį

Raseinių hidrometeorologijos skyriaus duomenimis vidutinė lauko oro temperatūra 2007 m. gruodžio mėnesį buvo 0,7 laipsniai šilumos.
Paskaičiavę šilumos suvartojimą, daugiabučių gyvenamųjų namų butų šildymui per 2007 m. gruodžio mėnesį, vidutiniškai suvartota 19,145 kWh/m² arba 3,61 Lt/m² ( be PVM ),

t.sk. Raseinių m. – 18,723 kWh/m² arba 3,53 Lt/m² ( be PVM ).
Pvz.: Už 50 m² buto šildymą reikėtų mokėti 176,74 Lt ( be PVM ).
Ariogalos m. -   19,794 kWh/m² arba 3,74 Lt/m² (be PVM ).
Pvz.:   50 m² buto šildymo mokestis sudarytų 186,85 Lt ( be PVM ).
Viduklės mstl. – 22,478 kWh/m²arba 4,24 Lt/m² (be PVM ).
Pvz.:   50 m² buto šildymo mokestis sudarytų 212,19 Lt ( be PVM ).
Paanalizavus šilumos suvartojimą daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, nustatyta, kad mažiausiai kilovatvalandžių už kvadratinio metro buto ploto šildymą suvartota : Raseinių m. – Algirdo g. 27 – 13,119 kWh/m² arba 2,48 Lt/m², Vaižganto g. 20B – 13,964 kWh/m² arba 2,64 Lt/m², Algirdo g. 25 – 13,324 kWh/m² arba 2,52 Lt/m².
Daugiausia suvartota – Vytauto Didžiojo g. 3 – 32,365 kWh/m² arba 6,11 Lt/m², Dariaus ir Girėno g. 26 – 30,028 kWh/m² arba 5,67 Lt/m², Partizanų g. 14A- 30,065 kWh/m² arba 5,68 Lt/m², Domininkonų g. 4 - 29,868 kWh/m² arba 5,64 Lt/m².
Ariogalos m. – mažiausiai suvartota Melioratorių g. 7 Nr.2 (antra apskaitos ) – 11,700 kWh/m² arba 2,21 Lt/m², Verdėlupio 14 Nr.2 (antra apskaita) – 13,432 kWh/m² arba 2,54 Lt/m²
Daugiausia – Žemaičių g. 20 – 28.490 kWh/m2 arba 5.38 Lt/m².
Viduklės mstl. – mažiausiai suvartojo Gamyklos g. 1B – 18,909 kWh/m² arba 3,57 Lt/m², daugiausia – Ataugos g. 38 - 32,028 kWh/m²arba 6,05 Lt/m².
Šilumos kilovatvalandės apmokestinimui taikomas 5% pridėtinės vertės mokestis (PVM).

daugiau >>>

2008-01-03 Žemesnė lauko oro temperatūra

Vienas pagrindinių faktorių, lemiantis didesnį šilumos energijos suvartojimą yra lauko oro temperatūra. 2006 m. gruodį vidutinė lauko oro temperatūra buvo +3,7 °C, o 2007 m. +0,7 °C. Šaltesnis šiais metais buvo ir ruduo – 2006 m. spalio mėn. vidutinė oro temperatūra buvo +9,1 °C, o 2007 m. spalio mėn. – +6,9 °C; 2006 m.lapkričio mėn. vidutinė oro temperatūra buvo 4,2 °C, 2007m. – +0,5 °C.

daugiau >>>

2008-01-02

Gerb. šilumos vartotojai !

Meteorologinės tarnybos prognozuoja orų atšalimą. Toks temperatūrinis režimas didina riziką šilumos tiekimo patikimumui.
Todėl prašome užsandarinti pusrūsius, per kuriuos eina vamzdynai, uždaryti duris į laiptines ir pusrūsius. Taip pat stebėti vamzdynų būklę, o pastebėjus nutekėjimus, operatyviai skambinti į avarinę tarnybą tel. 52 756 Raseinių m., tel. 50 204 Ariogalos m., ir 77 524 Viduklės mstl. bet kuriuo paros metu.

UAB "Raseinių šilumos tinklai"
Administracija

daugiau >>>

2007-12-12 Šilumos suvartojimas per 2007 m. lapkričio mėnesį

Raseinių hidrometeorologijos skyriaus duomenimis vidutinė lauko oro temperatūra 2007 m. lapkričio mėnesį buvo 1 laipsnis šilumos.
Paskaičiavę šilumos suvartojimą, daugiabučių gyvenamųjų namų butų šildymui per 2007 m. lapkričio mėnesį, vidutiniškai suvartota 19.361 kWh/m²arba 3.66 Lt/m² ( be PVM ),
t.sk. Raseinių m. – 19.088 kWh/m² arba 3.60 Lt/m² ( be PVM ).
Pvz.: Už 50 m² buto šildymą reikėtų mokėti 180.19 Lt ( be PVM ).
Ariogalos m. -   19.604 kWh/m² arba 3.70 Lt/m² (be PVM ).
Pvz.:   50 m² buto šildymo mokestis sudarytų 185.06 Lt ( be PVM ).
Viduklės mstl. – 22.152 kWh/m² arba 4.18 Lt/m² (be PVM ).
Pvz.:   50 m² buto šildymo mokestis sudarytų 209.12 Lt ( be PVM ).
Paanalizavus šilumos suvartojimą daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, nustatyta, kad mažiausiai kilovatvalandžių už kvadratinio metro buto ploto šildymą suvartota : Raseinių m. – Algirdo g. 27 – 12.643 kWh/m² arba 2.39 Lt/m², Vaižganto g. 20B – 12.938 kWh/m² arba 2.44 Lt/m², Algirdo g. 25 – 13.289 kWh/m² arba 2.51 Lt/m².
Daugiausia suvartota – Vytauto Didžiojo g. 3 – 35.63 kWh/m² arba 6.73 Lt/m², Domininkonų g. 4 - 33.584 kWh/m² arba 6.34 Lt/m².
Ariogalos m. – mažiausiai suvartota Melioratorių g. 7 Nr.2 (antra apskaitos ) – 8.43 kWh/m² arba 1.59 Lt/m², Verdėlupio 14 Nr.2 (antra apskaita) – 14.777 kWh/m² arba 2.79 Lt/m²
Daugiausia – Žemaičių g. 20 – 32.547 kWh/m² arba 6.14 Lt/m².
Viduklės mstl. – mažiausiai suvartojo Gamyklos g. 1B – 18.652 kWh/m² arba 3.52 Lt/m², daugiausia – 31.251 kWh/m² arba 5.90 Lt/m².

daugiau >>>

2007-11-26

Po ilgų svarstymų LR Seimas priėmė Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo ĮSTATYMĄ.

daugiau >>>

2007-11-20 Mažas pajamas gaunantiems gyventojams kompensuojamos būsto šildymo išlaidos

Mažas pajamas gaunantys gyventojai gali pasinaudoti kompensacijomis už būsto šildymą, šaltą ir karštą vandenį bei karšto vandens temperatūros palaikymą. Turinčiai teisę į kompensaciją šeimai (asmeniui) už normatyvinį ploto šildymą reikia mokėti ne daugiau kaip 20 procentų nuo skirtumo tarp šeimos arba vieno asmens gaunamų pajamų ir valstybės remiamų pajamų šeimai dydžio.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, šį šildymo sezoną gaunančiųjų būsto šildymo išlaidų kompensacijas turėtų padaugėti apie 18 procentų. Padidėjimo priežastis – nuo š.m. spalio 1 d. 30 - čia litų padidintas valstybės remiamų pajamų dydis (buvo 205 Lt dabar 235 Lt).
UAB „Raseinių šilumos tinklai“ per 2006 - 2007 metų šildymo sezoną kompensacijų už būsto šildymą priskaičiavo beveik 330 tūkst. Lt, jas gavo apie pusantro tūkstančio būsto savininkų arba virš dviejų tūkstančių gyventojų. Jau per š. m. spalio mėnesį kompensacijai gauti už šiluminę energiją, patiektą gyvenamosioms patalpoms šildyti priskaičiuota 6578,74 Lt, ją gavo 231 šeimos arba 354 gyventojas, kai tuo tarpu 2006 m. spalio mėnesį atitinkamai priskaičiuota – 1020,96 Lt, kompensuota 38 šeimoms arba 91 gyventojui. Šį šildymo sezoną, padidėjus šilumos energijos kilovatvalandės kainai, manome, kad atitinkamai padidės ir priskaičiuotų kompensacijų suma. Tačiau vartotojams, kuriems skaičiuojama kompensacija, šilumos energijos kainos padidėjimas reikšmingos įtakos neturėtų turėti (piniginiu atžvilgiu), nes padidės kompensuojamoji mokesčio dalis. Gyventojų išlaidoms už būsto šildymą įtakos turi ir kiti faktoriai: didėja gyventojų pajamos, didinamos pensijos, minimalus atlyginimas ir pan.
Mažas pajamas gaunantys ir šildymo išlaidų kompensacijų pageidaujantys asmenys pirmiausia turi būti deklaravę gyvenamąją vietą tame gyvenamajame būste. Kreipiantis dėl kompensacijos už būsto šildymą, šaltą ir karštą vandenį, yra svarbios ne tik šeimos pajamos, bet ir turimas turtas. Į nustatytąjį turto normatyvą, kurio negalima viršyti, įskaičiuojamas šeimos valdomas kilnojamas ir nekilnojamas turtas, vertybiniai popieriai, santaupos bankuose. Todėl net labai mažas pajamas gaunantis asmuo, tačiau gyvenantis didelę vertę turinčiame name, turintis sodą, žemės, automobilį gali neturėti teisės į kompensaciją. Turto vertės normatyvai kinta kas ketvirtį.
Rajono Savivaldybėje yra sudaryta speciali komisija, kuri rajono savivaldybės tarybos nustatyta tvarka, esant įstatyme nenumatytoms aplinkybėms, turi teisę skirti kompensacijas rajono gyventojams išimtinais atvejais.
Yra ir kitų sąlygų kompensacijai gauti. Apie jas išsamią informaciją teikia Raseinių rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus specialistai, adresu Maironio g. 7, Raseiniai arba telefonu 79 582. Ariogalos m. reikia skambinti telefonu 50 194, ir Viduklės mstl. - 55 292. Informaciją Ariogaloje ir Viduklėje pateiks socialinės paramos skyriaus specialistai, dirbantys tose seniūnijose. Darbo laikas: pirmadieniais, antradieniais, trečiadieniais, ketvirtadieniais – nuo 8 iki 12 val. ir nuo 12.45 val. iki 17 val., penktadieniais – nuo 8 iki 12 val. ir nuo 12.45 val. iki 15.45 val.
Taip pat norime priminti, kad trečiadieniais nuo 16.30 val. iki 18.30 val. konsultuoja UAB „Raseinių šilumos tinklai“ specialistai įvairiais šilumos tiekimo klausimais, adresu Pieninės g.2, Raseiniai, telefonu (8 428) 51 951.

daugiau >>>

2007-11-09 Informacija dėl chemiškai valyto termofikacinio vandens

UAB „Raseinių šilumos tinklai“ direktorius patvirtino 1 m³ termofikacinio vandens paruošimo kainą.
Vartotojai, norintys atlikti remonto darbus, privalės mokėti už išleistą iš šildymo sistemos termofikacinį vandenį – 29,64 Lt už 1 m³ (su PVM).

daugiau >>>

2007-11-08 Šilumos suvartojimas per spalio mėnesį

Raseinių hidrometeorologijos skyriaus duomenimis vidutinė lauko oro temperatūra 2007 m. spalio mėnesį buvo 5,5 laipsniai šilumos.
Paskaičiavę šilumos suvartojimą, daugiabučių gyvenamųjų namų butų šildymui per 2007 m. spalio mėnesį, vidutiniškai suvartota 7,875 kWh/m² arba 1,49 Lt/m²( be PVM ),

t.sk. Raseinių m. – 7,770 kWh/m² arba 1,47 Lt/m² ( be PVM ).
Pvz.: Už 50 m² buto šildymą reikėtų mokėti 73,35 Lt ( be PVM ).
Ariogalos m. -   7,750 kWh/m²arba 1,46 Lt/m² (be PVM ).
Pvz.:   50 m² buto šildymo mokestis sudarytų 73,16 Lt ( be PVM ).
Viduklės mstl. - 9,713 kWh/m² arba 1,83 Lt/m² (be PVM ).
Pvz.:   50 m² buto šildymo mokestis sudarytų 91,69 Lt ( be PVM ).
2007-2008 metų šildymo sezonas pagal Raseinių rajono savivaldybės 2007 m. spalio 12 d. direktoriaus įsakymą Nr. (5.3)A1-773 pradėtas nuo š. m. spalio 12 d. Pagal tam tikrą eiliškumą kai kurie daugiabučiai gyvenamieji namai Viduklės mstl. pradėti šildyti nuo š.m. spalio 12 d., Raseinių m. ir Ariogalos m. pradėtas šildymas nuo š.m. spalio 12- 15-16 d.

daugiau >>>

2007-11-06 Jau nieko nestebina didėjančios šilumos kainos

Jau nieko nestebina didėjančios šilumos kainos. Kainos didėja tiek didmiesčiuose, tiek mažuose miestuose. Vienur jos padidėjo keliais procentais, o kai kur net keliasdešimt. Vidutiniškai šalyje centralizuotai tiekiamos šilumos kaina padidėjo 15-20 procentų., atskirais atvejais net iki 46,5 procentų.
Kainos didėjimas susijęs su tuo, kad pastaruoju metu pakilo kuro kainos ir jos nuolat didėja.
Daugiausia kaina padidėjo Alytuje – 18,65 ct už kWh arba 46,5 proc., Anykščiuose – 22,58 arba 45,5 proc., Akmenėje – 19.96 ct už kWh, Prienuose – 24,33, Šilutėje – 16,76 arba 25,1 proc., Biržuose – 21,19 arba 15,6 proc., Klaipėdoje – 12,64 arba 20,7 proc., Kelmėje – 20,02 arba 18,3 proc., Raseiniuose – 18,88 ct už kWh įvertinant tai, kad kaina nuo 2000 –ųjų metų padidėjo tik 20,4 procentais, kai tuo tarpu kuro kaina (mazuto) padidėjo daugiau kaip tris kartus ir dar didėja.
Vartotojams nustatytas šilumos kainas žiūr. lentelėje.

daugiau >>>

2007-10-31 Taupyti šilumą visapusiškai naudinga

Prasidėjus šildymo sezonui, daugiabučių namų gyventojai galėjo patys nuspręsti dėl savo namų šildymo, tačiau šiemet, skirtingai negu pernai, nebuvo gauta nė vieno pareiškimo, kad dėl taupumo, namo šildymas būtų pradėtas kitaip negu paskelbta oficialiai Tai suprantama, juk butuose gyvena daug žmonių, kurie ištisą dieną būna namuose, o atvėsę orai atneša į butus drėgmę ir šaltį, todėl bandoma šildytis įvairiais elektros prietaisais ir toks ,, taupymas” duoda ne naudą, o atvirkštinį rezultatą.
Kasmet už būsto šildymą tenka mokėti vis brangiau ir kaip rodo patirtis nėra jokių požymių, kad šilumos kaina pradėtų mažėti. Taip yra ne tik todėl, kad didėja kainos energetiniams ištekliams, bet ir todėl kad daugelis daugiabučių namų yra seni, nesandarūs, be to neefektyviai vartojama šiluma. Specialistai nustatė, kad daugiausia šilumos netenkama per daugiabučio namo sienas – net 45 proc., per langus – 18 proc. ir kt.
Siekiant sutaupyti šilumos energijos ir pinigų, reikalinga atlikti kompleksinę namų renovaciją – papildomai apšiltinti išorines namo sienas, stogą, keisti duris, langus sandaresniais, modernizuoti šildymo ir karšto vandens sistemas.Kaip rodo kitų miestų patirtis, renovavus gyvenamuosius namus, smarkiai sumažėja šilumos vartojimas. Tai žinoma sudėtingas ir brangus būdas, kuris kol kas sunkiai skinasi kelią.
Be šių brangių priemonių paprastais būdais ir minimaliomis išlaidomis galima taip pat papildomai sutaupyti šilumos.Vienas iš tokių būdų – langų ir durų sandarinimas. Daugelyje gyvenamųjų namų yra prastos kokybės langai ir balkonų durys, todėl pro juos į patalpas patenka nemažai šalto oro. Per langų plyšius galima prarasti kelis kartus daugiau šilumos nei per buto sienas, todėl reikia juos gerai užsandarinti. Efektyvus šilumos taupymo būdas – balkonų stiklinimas. Tai sumažina šalto oro skverbimąsi į butą, todėl vidaus oro temperatūra gretimame kambaryje lieka normali ir vėjuotą dieną. Be to įrengus medines grindis ir po jomis paklojus izoliacinės medžiagos sluoksnį , galima papildomai sutaupyti šilumos. Sandarinant buto išorines duris, šilumos sutaupoma šiek tiek mažiau nei langų atveju.
Be šių išvardintų priemonių – svarbi ir namų šildymo sistemų būklė. Beveik visi daugiabučiai gyvenamieji namai statyti sovietmečio laikais, todėl jie yra seni, o ir juose įrengti vamzdynai susidėvėję, stipriai paveikti korozijos ir būtina juos atnaujinti. Pirmiausia susirūpinti turėtų tų namų gyventojai, kurie daugiausia moka už vieno kvadratinio metro buto ploto šildymą.Tokiu atveju namo gyventojai turi kaupti ir planuoti lėšas jų renovavimui.
2004 metais UAB "Raseinių šilumos tinklai” atliko dalyje namų Raseinių m. ir Ariogalos m. šilumos punktų renovaciją, sumontuodami automatizuotus šilumos punktus. Įdiegus šią sistemą, gyventojų sutarimu atsirado galimybė pagal poreikius nustatyti kambarių oro temperatūrą (18 °C; 20 °C ar kt.) bei atsiskaityti pagal finansines galimybes ir pageidaujamas komforto sąlygas.
Nors visiems UAB "Raseinių šilumos tinklai” vartotojams nustatyta vienoda šilumos kaina, tačiau mokama skirtingai. Paanalizavus per 2006 - 2007 metų šildymo sezoną mokėjimų už šilumą pasiskirstymą daugiabučiuose namuose Raseinių m. nustatyta, kad esant tai pačiai kainai 15.6 ct/kWh, tvarkinguose, sandariuose namuose už kvadratinio metro buto plotą buvo mokama beveik iki trijų kartų mažiau . Pavyzdžiui, Algirdo g. 27 namo vieno kvadratinio metro šildymas 2007 m. vasario mėn. (šalčiausias mėnuo) kainavo 2.75 Lt už 1 kv.m., Algirdo g. 25 – 2.87 Lt už , Stonų g. 3 – 4.08 Lt, tuo tarpu Kudirkos g. 9 – 6.19 Lt už vieną kvadratinį metrą buto ploto. Pastarasis namas per tą patį laikotarpį sunaudojo dvigubai daugiau šilumos , atitinkamai ir butų šeimininkams mokėti reikėjo daugiau. Per visą praeitų metų šildymo sezoną Algirdo g. 27 namo gyventojai, imant 50 kv. m. butą sumokėjo 584.42 Lt, Algirdo g. 25 – 663.41 Lt, Stonų g. 3 – 847.71 Lt, Kudirkos g. 9 namo gyventojai už šildymą sumokėjo 1304.38 Lt, akivaizdu, kad Algirdo g. 27 namo gyventojų šeimininkiškas požiūris į šilumos vartojimą šio namo gyventojams sutaupė virš 700 Lt lyginant su daugiausiai šilumos suvartojusiu Kudirkos g.9 namu. Tai rodo, kaip svarbu racionaliai vartoti šilumos energiją.

daugiau >>>

2007-10-12 Pradedamas šildymo sezonas

Raseinių rajono Savivaldybės administracijos direktorius, atsižvelgdamas į Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Raseinių meteorologijos stoties informaciją, kad 2007 m. spalio 8,9,10 dienomis vidutinė lauko oro temperatūra užregistruota mažesnė nei 10 laipsnių šilumos, įsakymu Nr. (5.3)A1-773 leido nuo 2007 m. spalio 12 d. pradėti 2007 - 2008 metų šildymo sezoną visoms savivaldybės įstaigoms tiekiančioms šilumą.
Pagal eiliškumą šiluma pasieks biudžetines įstaigas, vaikų darželius, mokyklas, bus pradėti šildyti ir daugiabučiai gyvenamieji namai.
Daug problemų iškyla pradėjus šildyti daugiabučius gyvenamuosius namus dėl vidaus šildymo sistemų nuorinimo. Kaip rodo ankstesnių metų patirtis, nemažai gyventojų, ypač gyvenančių paskutiniuose daugiabučio namo aukštuose yra išvykę ar negyvena, todėl mūsų darbuotojams sunku į juos patekti ir nuorinti šildymo sistemą. Todėl prašytume, kad gyventojai padėtų nustatyti tokius atvejus ir išaiškinti tokių gyventojų buvimo vietą ar telefono numerį.
Kaip žinia, nuo š.m. spalio 1 d. pasikeitė UAB "Raseinių šilumos tinklai" tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainos, todėl šiemet visas dėmesys turi būti skiriamas šilumos energijos taupiam vartojimui, būtina užsandarinti visus langus bei duris, kad kuo mažiau šilumos patektų į lauką. Mažas pajamas gaunantiems gyventojams galima pasinaudoti kompensacijomis už būsto šildymą ir karštą vandenį. Nuo š.m. spalio 1 d. padidėjo valstybės remiamų pajamų dydis vietoje 205 Lt – 235 Lt, todėl kompensacijas turėtų gauti daugiau nepasiturinčių žmonių. Turinčiam teisę į kompensaciją asmeniui už normatyvinio ploto šildymą reikės mokėti ne daugiau kaip 20 procentų nuo skirtumo tarp asmens gaunamų pajamų vidurkio ir valstybės remiamų pajamų. Visa tai gyventojams gal kiek palengvins mokesčių naštą.
UAB "Raseinių šilumos tinklai" specialistai adresu: Pieninės g. 2, Raseiniai kiekvieną mėnesio trečiadienį nuo 16.30 val. iki 18.30 val. konsultuoja įvairiais šilumos tiekimo klausimais arba telefonu (8 428) 51 951.
Esant gedimams visą parą galima skambinti telefonais : Raseinių m.- 52 756, Ariogalos m.- 50 204, Viduklės mstl. - 77 524.

daugiau >>>

2007-10-09 Vėstantys orai primena artėjantį šildymo sezoną

Vis labiau vėstantys orai ir lietūs primena artėjantį šildymo sezoną. Šildymo sezono pradžia numatyta Šilumos ūkio įstatyme, taip pat Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (Žin, 2003, Nr. 70-3193), 32,33 p. t.y. atsižvelgdamos į faktines lauko oro sąlygas, šildymo sezono pradžią nustato savivaldybės institucijos. Šildymo sezoną galima pradėti, kai tris paras iš eilės vidutinė lauko oro temperatūra yra žemesnė +10° C.
Praeitais metais Raseinių rajono Savivaldybės administracijos direktorius 2006 m. spalio 18 d. pasirašė įsakymą Nr. (5.3) –A1-819 , kuriame leido visoms savivaldybės įstaigoms , tiekiančioms šilumą nuo 2006 m. spalio 19 d. pradėti 2006-2007 metų šildymo sezoną. O kada bus šiemet belieka palaukti...

daugiau >>>

2007-10-05 Įmokų už paslaugas apmokėjimas

UAB „Raseinių šilumos tinklai“ apskaičiuotą mokėjimo sumą galima apmokėti AB banke „Hansabankas“, AB DnB NORD banke, Snoro banke, Ūkio banke, Pašto skyriuose, Butų ūkio tarnybos ir mūsų įmonės kasose, adresu Pieninės g. 2, Raseiniai ir Rytų g.4, Ariogala. Mokėtojai už įmokų priėmimą bankui turi mokėti paslaugų ir operacijų įkainiuose nustatyto dydžio mokesčius. Mūsų įmonės kasose be jokio papildomo mokesčio galite apmokėti apskaičiuotas sumas už šilumos energiją, taip pat už šaltą vandenį (Raseiniuose).
UAB „Raseinių šilumos tinklai“ kasų darbo laikas Raseiniuose: I-IV nuo 7.30 val. iki 16.30 val., V - nuo 7.30 val. iki 15.30 val. Pietų metas – nuo 11.30 val. iki 12.18 val.,Ariogaloje: I-IV nuo 13 val. iki 17 val., V - nuo 13 val. iki 16 val., VI-VII – kasos nedirba. Informacija teikiama tel. 51 951, 50 204.
Vartotojai, kurie turi galimybę, labai patogus apmokėjimo būdas – apmokėjimas internetu. Priklausomai nuo to, kuriame banke Jūs turite atsiskaitomąją sąskaitą, galite pasinaudoti to banko teikiamomis internetinės bankininkystės paslaugomis (daugiau informacijos www.raseiniust.lt).
Pranešimo kvite esančią sumą galite apmokėti sudarius su AB banku „Hansabankas“ tiesioginio debeto sutartį (reikia turėti pasą ir mokėjimo pranešimą) ir kiekvieną mėnesį suma, kurią mes paskaičiuojame bus pervesta į mūsų įmonės sąskaitą. Jums nereikės mokėti papildomo mokesčio ir gaišti laiko.
Jeigu mokėjimo pranešimą norite gauti el.paštu, prašome siųsti laišką adresu: info@raseiniust.lt, laiške nurodykite savo vardą, pavardę, telefono Nr. ir mokėtojo kodą.
Didėjant įmokų surinkimo paslaugų tarifams, kviečiame pasinaudoti šiomis nemokamomis paslaugomis.

daugiau >>>

2007-10-03 Pasiruošimo darbai artėjančiam šildymo sezonui

UAB „Raseinių šilumos tinklai“, pasibaigus šildymo sezonui – šiemet, kaip ir kasmet ruošiasi artėjančiam šildymo sezonui. Siekiant teikti kokybiškas paslaugas, be sutrikimų tiekti šilumą ir karštą vandenį , visas dėmesys skiriamas šilumos gamybos šaltinių, jų įrenginių priežiūrai ir tobulinimui, šiluminių trasų modernizacijai, šilumos punktų ir šildymo sistemų sutvarkymui. Tiesioginių procesų vizualiniam stebėjimui šilumos tinkluose diegiama įranga, kuri leis operatyviau reaguoti į sutrikimus tinkluose ir greičiau pašalinti atsiradusius defektus.
Šią vasarą atnaujinta apie 1.2 km šilumos tinklų vamzdynų: ilgiausia dalis šilumos trasos vamzdynų – 700 metrų – sumontuoti pramoniniu būdu izoliuotais vamzdžiais magistraliniai tinklai nuo Raseinių katilinės iki V. Grybo gatvės, atnaujinti ir kiti tinklai. Darbai buvo atliekami ūkio būdu. Šilumos tinklų darbuotojai – V. Kirilovas, A. Misevičius, P. Mockus, A. Sakalauskas, A. Steponaitis dirbo negailėdami savo jėgų ir laiko. Dėka jų spartaus ir atsakingo darbo buvo galima išvengti ilgesnių nepatogumų tiekiant karštą vandenį. Tai leis užtikrinti šilumos ir karšto vandens tiekimo patikimumą bei sumažinti nuostolius tinkluose.
Pasiruošimo darbai naujam šildymo sezonui lygiagrečiai vyko ir gyvenamųjų namų bei įstaigų pastatuose įrengtuose šilumos punktuose bei šildymo sistemose. Iš 126 - ių daugiabučių gyvenamųjų namų praplautos ir hidrauliškai išbandytos 119-a daugiabučių namų šildymo sistemos, profilaktiškai patikrinti visi – 205 šilumos punktai, pagal reikalavimus metrologiškai atlikta šilumos apskaitos prietaisų patikra. Hidraulinių bandymų metu rasti gedimai šalinami nedelsiant, kad prasidėjus šildymo sezonui neįvyktų avarinių situacijų.
Ruošiantis šildymo sezonui būtina pasistengti ne tik šilumos tiekėjams, bet ir vartotojams, ypač tiems, kurie savarankiškai rūpinasi savo pastatų šilumos ūkiu. Būtina išplauti ir hidrauliškai išbandyti šildymo sistemas, sutvarkyti vamzdynų šilumos izoliaciją, tinkamai, užsandarinti duris ir langus ir iki šildymo sezono pradžios privalo gauti pastato įrenginių parengties šildymui aktą.
Šiuo metu 55 – ioms įstaigoms iš 61 -os galima išduoti parengties šildymui aktus. Šildymo sezono pradžią ir pabaigą skelbia Raseinių rajono savivaldybė. Šildymo sezoną galima pradėti, kai tris paras iš eilės vidutinė lauko oro temperatūra yra žemesnė +10° C ir baigti, kai ši temperatūra tris paras iš eilės yra aukštesnė už +10° C.
Šilumos vartotojai, neturintys įsiskolinimų UAB „Raseinių šilumos tinklai“ įmonei turi teisę nuspręsti dėl savo pastatų šildymo pradžios ir pabaigos, išskyrus savivaldybės nustatytas įstaigas, kurioms šildymo sezono pradžia ir pabaiga nustatoma savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. Norint pradėti šildymą daugiabučiame gyvenamajame name anksčiau, reikia namo butų savininkų susitarimo. Tokiu atveju daugiabučių namų gyventojams kompensacijos už patalpų šildymą bus pradėtos skaičiuoti tik savivaldybei paskelbus šildymo sezono pradžią. Tačiau, jei dėl taupumo norima, net prasidėjus šildymo sezonui dar nesišildyti, toks atvejis numatytas Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 34- ame punkte : „šildymo sezono laikotarpiu butai ir kitos patalpos daugiabučiame name privalo būti nešildomi, jeigu to reikalauja daugiau kaip vienas trečdalis to namo butų savininkų, neturinčių įsiskolinimų šilumos tiekėjui“.

daugiau >>>

2007-10-03 Karšto vandens vartotojų dėmesiui!

Š.m. spalio 9 dieną nuo 8 val. iki 15 val. Raseinių m. dėl šilumos tinklų modernizavimo nebus tiekiamas karštas vanduo.

Atsiprašome už nepatogumus.

daugiau >>>

2007-09-26 Karšto vandens vartotojų dėmesiui!

Dėl modernizuojamos magistralinės šilumos trasos nuo Raseinių katilinės iki V. Grybo gatvės prijungimo prie esamų šilumos tinklų 2007 m. spalio 1 - 2 d. nebus tiekiamas karštas vanduo į daugiabučius gyvenamuosius namus : V. Grybo g. 2,4,6,16,18, Rytų g. 2, 4, 6, Ateities g. 19, 21, Algirdo g. 25, 27, 29, Turgaus g. 16,18,20,22,24,29,30,33,34,ir Muziejaus g. 2, 4, 6, Vytauto Didžiojo 39,41, 43.

Atsiprašome už nepatogumus.

daugiau >>>

2007-09-24 Gyventojų dėmesiui!

2007 m. rugsėjo 24 - 30 d. dėl gedimo trasoje galimi karšto vandens tiekimo sutrikimai gyvenamuosiuose namuose: Vytauto Didžiojo 31,33,35,37,39,41,43; V.Grybo 2,4,6,11,16,18; Turgaus 16,18, 20, 22, 24, 29, 30, 33, 34; Muziejaus 2, 4, 6; Algirdo 25, 27, 29; Ateities 19, 21; Rytų 2, 4, 6. Nebus tiekiamas karštas vanduo Vaižganto 20A, 20B, 22, 16, 6; Jaunimo 14, 21, 23, 25; Vytauto Didžiojo 23, 23a; Žemaitės 1.

Atsiprašome už nepatogumus.

daugiau >>>

2007-09-20 Darbų kasdienybėje

Šilumos tiekimo vamzdynas – ypač svarbi centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojams tinklo dalis. Tačiau dauguma UAB „Raseinių šilumos tinklai“ eksploatuojamų centrinio šildymo tinklų vamzdynai yra pakloti gelžbetoniniuose kanaluose ir izoliuoti stiklo vata. Daugelyje vietų tinklų izoliacija yra susidėvėjusi, gelžbetoniniai kanalai semiami gruntinio vandens, todėl didelė tikimybė, kad bet kuriuo momentu jie gali sutrūkti. Taip ir atsitiko prie daugiabučio gyvenamojo V. Grybo 11 namo - įtrūko vamzdis, laikinai buvo nutrauktas karšto vandens tiekimas. Tik įmonės darbuotojų : Vasilijaus Kirilovo, Petro Mockaus, Antano Misevičiaus, Antano Sakalausko ir Arvydo Steponaičio spartaus ir nuoširdaus darbo dėka sumontuoti nauji pramoniniu būdu izoliuoti vamzdžiai ir greitai atnaujintas karšto vandens tiekimas į daugiabučius gyvenamuosius namus – V. Grybo 11, Vytauto Didžiojo 31, Vytauto Didžiojo 33, Vytauto Didžiojo 35, Vytauto Didžiojo 37.

daugiau >>>

2007-09-18 Karšto vandens vartotojų dėmesiui!

Š.m. rugsėjo 18 - 19 d. dėl trūkusio vamzdžio remonto šiluminėje trasoje daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose - V. Grybo 11, Vytauto Didžiojo 31, Vytauto Didžiojo 33, Vytauto Didžiojo 35 ir Vytauto Didžiojo 37 galimi karšto vandens tiekimo sutrikimai.
Atsiprašome už galimus nepatogumus.

daugiau >>>

2007-09-17 Vyko susitikimai su šilumos ir karšto vandens vartotojais

Kaip ir buvo skelbta, š.m. rugsėjo 10-12 dienomis vyko susitikimai su Raseinių m., Ariogalos m. ir Viduklės mstl. centralizuotos šilumos ir karšto vandens vartotojais. Į susitikimą buvo kviečiami įmonių vadovai, daugiabučių gyvenamųjų namų savininkai, bendrijų pirmininkai bei jų atstovai. Susitikime dalyvavo UAB „Raseinių šilumos tinklai“ pavaduotojas gamybai ir tiekimui Povilas Judickis ir kiti įmonės specialistai.Vartotojai buvo kviečiami dėl Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo Nr. (1.1) TS – 173 detalaus aptarimo, dėl informacijos apie naujų sutarčių sudarymą ir įvairiais kitais aktualiais klausimais.
Kaip žinia, šilumos energijos kaina keičiasi nuo š.m. spalio 1 dienos. Minėtame sprendime nustatyta šilumos, patiektos iki gyvenamųjų namų ir kitų pastatų šilumos įvadų (punktų) vienanarė kaina - 18,23 ct už kilovatvalandę, šilumos pardavimo vartotojams kaina – 5,07 Lt per mėnesį vienam vartotojui arba daugiabučių namų gyventojams pasirinktinai 5,16 Lt per mėnesį arba 0,65 ct už kilovatvalandę t.y. gyventojams šilumos kaina bus skaičiuojama 18,88 ct už kilovatvalandę (be PVM). Karšto vandens kaina – 16,72 Lt už m3 (su geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainomis 5,58 Lt už m3). Nauja tai – kad nustatyta karšto vandens pardavimo kaina – 3,40 Lt butui per mėnesį. Šis mokestis sietinas su karšto vandens apskaitos prietaisų įsigijimu, įrengimu, patikra, priežiūra bei kitomis šių prietaisų eksploatavimo išlaidomis. Todėl įmonė savo lėšomis organizuos butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių eksploatacijos priežiūrą bei naujų apskaitos prietaisų įrengimą, kas ketveri metai atliks privalomą valstybinę metrologinę patikrą, be papildomo mokesčio keis eksploatacijos eigoje sugedusius skaitiklius. Karšto vandens pardavimo kaina bus taikoma visiems vartotojams kuriems UAB „Raseinių šilumos tinklai“ tiekia karštą vandenį ir teiks karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, patikros ir priežiūros paslaugas.
Rajono savivaldybės taryba savo sprendimu nustatė vidutinius energijos sąnaudų normatyvus karšto vandens temperatūros palaikymui (cirkuliacijai), t.y.
160 kWh/ (buvo 130) būstui per mėnesį, kai yra du karšto vandens ir cirkuliacijos sistemos stovai ir vonios šildytuvas;
80 kWh/ (buvo 90)būstui per mėnesį, kai yra du karšto vandens ir cirkuliacijos sistemos stovai,bet nėra vonios šildytuvo;
10 kWh/ (buvo 20) būstui per mėnesį, kai cirkuliacijos sistema yra tik namo rūsyje.
Taip pat bus sudaromos ir naujo tipo sutartys. UAB „Raseinių šilumos tinklai“ su visais vartotojais sudarys nebe vieną sutartį kaip anksčiau, o dvi atskiras sutartis : šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo ir karšto vandens pirkimo – pardavimo sutartis. Sudaryti atskiras sutartis įpareigoja 2003 metais patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės.Naujo tipo sutartys atitinka ne tik taisyklių nuostatas, bet bus suderintos ir su vartotojų teisių gynimo organizacijomis. Šilumos ir karšto vandens vartojimo pirkimo – pardavimo sutartys apibrėžia vartotojo ir tiekėjo teises, pareigas, mokėjimų už šilumą ir karštą vandenį apskaičiavimo bei atsiskaitymo tvarką. Neatsiejama kiekvienos sutarties dalis – šilumos perdavimo tinklų, pastato šilumos įrenginių nuosavybės, priežiūros ir tiekimo – vartojimo ribų nustatymo aktas. Naujo tipo sutarčių pasirašymas su gyventojais, bendrijomis ir įmonėmis vyks šilumos tiekėjo iniciatyva, apie jų sudarymo datą bus pranešta vėliau. Jeigu dėl įvairių aplinkybių sutartys nebus pasirašytos, tai neatleis vartotojo nuo privalomos atsakomybės bei pareigų, nes tokiu atveju bus taikomos ūkio ministro įsakymu patvirtintos šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartinės sąlygos. Šiose sąlygose numatyta, kad šilumos ir karšto vandens vartojimo – pirkimo sutartys tarp šalių laikomos sudarytomis nuo pastato įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų datos. Beje, tai nurodyta ir LR Civiliniame kodekse.
Susirinkusieji domėjosi, kaip bus paskirstoma daugiabučiame gyvenamame name suvartota šilumos energija per ataskaitinį laikotarpį. Įmonės pavaduotojas gamybai ir tiekimui Povilas Judickis informavo apie Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės patvirtintus Šilumos paskirstymo metodus ir konkrečiai apie metodą Nr.4, nes iš visų šiuo metu patvirtintų šilumos paskirstymo metodų šis metodas vienintelis kuris atitinka namų šildymo ir karšto vandens sistemų ypatumus gyvenamuosiuose namuose.
Gyventojai, kurie turi mažas pajamas, klausė kaip bus taikoma kompensacija. Norime pasakyti, kad šiuo metu kompensacijos skyrimo tvarka nesikeičia.
Dalyvavę susitikime vartotojai uždavinėjo aktualius abiem pusėms klausimus, aktyviai dalyvavo diskusijose . Ypatingai aštrūs ir opūs klausimai buvo keliami dėl tiekiamų paslaugų kokybės, apie šiluminės energijos taupymą. Dauguma gyvenamųjų pastatų yra senai pastatyti, todėl dėl sienų, durų, langų, stogų nesandarumo prarandama daug šilumos – tai būtų gyventojų rūpestis, kaip apšiltinti pastato sienas ir stogą, sudėti langus butuose ir laiptinėse, pakeisti išorines duris, kas sumažintų išlaidas šildymui. Manome, kad susitikimai vyko dalykiškai ir buvo naudingi abiem pusėms.
Vartotojų patogumui UAB „Raseinių šilumos tinklai“ adresu Pieninės g. 2 specialistai nuo š.m. spalio 1 d. konsultuos šilumos klausimais : trečiadieniais nuo 16.30 val. iki 18.30 val.

daugiau >>>

2007-09-12 Nauja centralizuotai tiekiamos šilumos kaina

Nuo 2007 m. spalio 1 dienos įsigalios nauja centralizuotai tiekiamos šilumos kaina UAB „Raseinių šilumos tinklai“ vartotojams.
Iki šiol buvusi gyventojams kaina 15,6 ct už kilovatvalandę (be PVM) didėja iki 18,88 ct už kilovatvalandę.
Nustatyta karšto vandens bei karšto vandens pardavimo kaina. Šis mokestis sietinas su karšto vandens apskaitos prietaisų įsigijimu, įrengimu, patikra, priežiūra bei kitomis šių prietaisų eksploatavimo išlaidomis. Nustatyta karšto vandens pardavimo kaina 3,40 Lt butui per mėnesį.(be PVM) bus taikoma visiems vartotojams, kuriems UAB „Raseinių šilumos tinklai“ tiekia karštą vandenį ir teiks karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, patikros ir priežiūros paslaugas.
Gyventojų patogumui, pateikiame kainas su PVM.
1. Šilumos kaina gyventojams - 19,82 ct/kWh;
2. Karšto vandens kaina (su geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kaina – 5,86 Lt/m3) – 17,56 Lt/m³.
3. Karšto vandens pardavimo kaina – 4,01 Lt butui / mėn.
Karšto vandens pardavimo kaina nepriklauso nuo sunaudoto karšto vandens kiekio ir skaitiklių skaičiaus bute. Tai fiksuotas mokestis kiekvienam butui per mėnesį.
Pvz.: jei bute per mėnesį sunaudojote 1 kub. m. karšto vandens – mokama – 17,56 + 4,01 = 21,57 Lt;
Jei sunaudojote 2 m³ karšto vandens mokama – 17,56 × 2 + 4,01 = 39,13 Lt.
4. Šilumos kiekio karšto vandens temperatūrai (cirkuliacijai) palaikyti kaina šildymo sezono metu
- kai bute yra du karšto vandens ir cirkuliacijos sistemos stovai ir vonios šildytuvas – 31,72 Lt/mėn.;
- kai bute yra du karšto vandens ir cirkuliacijos sistemos stovai , bet nėra vonios šildytuvo – 15,86 Lt/mėn.;
- kai cirkuliacijos sistema tik namo rūsyje – 1,98 Lt/mėn.

Nešildymo sezoną šilumos kiekio, karšto vandens temperatūros palaikymui (cirkuliacijai) kaina nebus pastovaus dydžio. Šis mokestis apskaičiuojamas kiekvieno namo gyventojams individualiai, įvertinant šilumos sąnaudas namo karšto vandens sistemoje, nustatytas pagal namo įvadinio šilumos skaitiklio rodmenis.

daugiau >>>

2007-09-04 Šilumos ir karšto vandens vartotojų dėmesiui!

Naujos šilumos ir karšto vandens kainos

Raseinių rajono savivaldybės taryba 2007 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. (1.1) TS-173 nuo 2007 m. spalio 1 d. nustatė centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainas. Todėl dėl kainų pasikeitimo,o taip pat dėl naujų sutarčių sudarymo, kviečiame atvykti į mūsų įmonės organizuojamus susitikimus
Raseinių rajono savivaldybės Didžiojoje salėje       - š.m. rugsėjo 10 d. 18 val.
Ariogalos kultūros namų salėje                                - š.m. rugsėjo 11 d. 18 val.
Viduklės seniūnijos salėje                                           - š.m. rugsėjo   12 d. 18 val.

Prašome vartotojus per š.m. rugsėjo mėnesį deklaruoti faktiškus skaitiklių rodmenis, kad karšto vandens skaitiklių rodmenys būtų deklaruoti vienodai - tiek UAB "Raseinių vandenys“, tiek UAB "Raseinių šilumos tinklai“ mokėjimo pranešimo kvito šaknelėse. Nuo 2007 m. spalio 1 d. karštas vanduo bus skaičiuojamas tik UAB “Raseinių šilumos tinklai“ įmonėje. Skaičiavimams bus naudojami skaitiklių rodmenys, kuriuos deklaravote UAB "Raseinių šilumos tinklai“ mokėjimų pranešimų šaknelėje.

daugiau >>>

2007-08-28 Pradėtas tiekti karštas vanduo

Nuo š.m. rugpjūčio 28 d. Raseinių mieste pradėtas tiekti karštas vanduo. Tiekimo metu galimi kai kurie nesklandumai. Atsiprašome už galimus nepatogumus.

daugiau >>>

2007-08-23 Kaip tvarkomasi šilumos ūkyje

Šiemet, kaip ir kiekvienais metais, šilumos ūkio parengimo naujam šildymo sezonui darbai vykdomi keliais etapais. Pirmiausia pačiose katilinėse atliekami įvairūs remonto darbai : katilų profilaktikos darbai, įvairių įrenginių remontas, apskaitos prietaisų patikros ir kt.
Šiomis dienomis raseiniškiai galbūt pastebėjo iškilusią autokeltuvo strėlę virš Raseinių katilinės kamino. Tai UAB „Litvent“ iš Vilniaus, pagal sudarytą sutartį, montuoja įdėklą į dūmtraukį, kuris prailgins dūmtraukio eksploatacijos laiką.
Ariogalos katilinėje birželio - liepos mėnesį įvykdyti visi planiniai remonto profilaktikos darbai. Sumontuota 51 m. trasos ties Melioratorių g.6 namu. Viduklės katilinėje pastatyta stoginė, kurioje galima sukaupti apie 900 m3 biokuro. Šis kuras bus mažesnio drėgnumo, todėl šalčiausiu žiemos periodu bus užtikrinamas degimo proceso patikimumas.
Dar pernai vasarą buvo sumontuota magistralinių tinklų atkarpa, esanti V. Grybo ir Algirdo gatvėse. Buvo paklota daugiau kaip 300 metrų vamzdyno. Šiemet darbai tęsiami - rekonstruojama magistralinė šiluminė trasa nuo Raseinių katilinės iki prie Vilkupio upelio, esančios antžeminės trasos. Montuojama bekanalė pramoniniu būdu izoliuotais vamzdžiais trasa. Šiems darbams atlikti gauta 500 tūkst. Lt dotacija iš Raseinių rajono Savivaldybės, dirbama ūkio būdu. Nauja tai, kad montuojamos dvi atskiros atšakos: viena - bus tiekiama šiluminė energija į centrinę miesto dalį, kita - į Turgaus g., Muziejaus g. kvartalą. Vienos atšakos ilgis – 116 metrai, kitos - 103 metrai.Sekantį mėnesį planuojama sumontuoti 130 metrų trasą V. Grybo gatvės link. Tai užtikrins šiluminės energijos tiekimo patikimumą, dėl geresnės šiluminės izoliacijos sumažės šilumos perdavimo nuostoliai tinkluose, atsiras galimybė, įvykus gedimui, nenutraukti šiluminės energijos tiekimo visame mieste.
UAB „Raseinių šilumos tinklai“ šiluminių trasų ilgis yra 20.6 km.t.sk. Raseinių m.- 13.8 km, Ariogalos m. - 5.1 km, Viduklės mstl. – 1.7 km. Nuo 1996 metų jau rekonstruota virš 4 km šiluminių trasų, išleista daugiau kaip 2 mln. Lt. Žinoma tai mažas žingsnelis link patikimo ir efektyvesnio šiluminės energijos tiekimo.
UAB „Raseinių šilumos tinklai“ investavimo politika nukreipta gamybos efektyvumui , patikimumui gerinti ir nuostoliams trasose mažinti. Dabartiniu metu ruošiamasi teikti paraišką dėl paramos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų šiluminių tinklų rekonstrukcijos finansavimui gauti. Už gautas lėšas numatoma rekonstruoti 8.7 km šiluminių tinklų.
Šilumos paslaugų kokybė priklauso ne tik nuo šilumos trasų, bet ir nuo pastatų vidaus šildymo sistemų parengimo žiemai. Kadangi šilumos tinklų įmonė atlieka ir daugiabučių gyvenamųjų namų, prijungtų prie centralizuoto šilumos tiekimo sistemos, pastatų šildymo ir karšto vandens vidaus sistemų prižiūrėtojo funkcijas, todėl atliekami įvairūs profilaktikos darbai namų šiluminiuose mazguose : tikrinamos šildymo ir cirkuliacinės karšto vandens tiekimo sistemos; namo vamzdyno atšakų ir stovų būklė; atliekami šilumos sistemų praplovimai ir vykdomi hidrauliniai bandymai.
Nuo š.m. rugsėjo 1 d. pagal sudarytą grafiką bus pradedami daugiabučių gyvenamųjų namų šilumos punktų ir šildymo sistemų hidrauliniai bandymai. Todėl prašome visų centralizuotos šilumos vartotojų iki šios datos baigti remontuoti šildymo sistemas arba informuoti UAB „Raseinių šilumos tinklai“ vidaus sistemų prižiūrėtoją Raseiniuose tel. 51 951, mob. tel. 8 686 38 025, Ariogaloje – tel. 50 204, Viduklėje – nuo rugpjūčio 23 d. iki rugsėjo 10 d. tel. 77 524.

daugiau >>>

2007-08-22 Šilumos ir karšto vandens vartotojų dėmesiui!

Nuo š.m. rugpjūčio 24 d. Raseinių m. pradedamos pildyti namo šildymo ir karšto vandens sistemos.
Prašome gyventojų nepalikti atvirų šildymo ir karšto vandens sistemų, neaplieti kaimynų.
Pastebėjus termofikato ir karšto vandens nutekėjimus, prašome skubiai pranešti tel. 52 756, mob.tel. 8 686 38 025.
Nuo 2007 m. rugpjūčio 27 – 28 d. numatoma pradėti tiekti karštą vandenį.
Atsiprašome už galimus nepatogumus.

daugiau >>>

2007-08-10 Viešas savivaldybės tarybos sprendimo projekto svarstymas

Rugpjūčio 7 dieną Raseinių rajono kultūros centro salėje vyko viešas rajono Savivaldybės tarybos sprendimo projekto "Dėl centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo UAB "Raseinių šilumos tinklai" svarstymas.
Viešame šio projekto svarstyme dalyvavo Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje esančių daugiabučių namų ir bendrijų atstovai - šilumos ir karšto vandens vartotojai, taip pat Raseinių rajono meras Kęstutis Skamarakas, Savivaldybės administracijos direktorius Darius Ulickas, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Algirdas Gricius, Savivaldybės administracijos Ekonomikos ir ūkio skyriaus vedėjas Vytautas Juškevičius, vyr. specialistas Romanas Evseičikas, socialinės paramos skyriaus vedėja Angelė Palekienė, UAB "Raseinių šilumos tinklai" direktorius Stanislovas Bartkus, pavaduotojai – Gintautas Dukauskas, Povilas Judickis bei kiti atsakingi specialistai.
Rajono meras Kęstutis Skamarakas informavo apie būtinybę viešai svastyti šį projektą, o susirinkę savivaldybės bei įmonės atsakingi specialistai detaliau paaiškins šį projektą.
Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo ( Žin., 2003, Nr. 51-2254 ) bei centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodika, šilumos ir karšto vandens kainos nustatomos kasmet t.y. vieną kartą per metus, atsižvelgiant į įvairius veiklos pokyčius.Šilumos kaina turi padengti išlaidas – kalbėjo įmonės vadovas Stanislovas Bartkus. Jeigu rinkoje pasikeitė kuro kainos arba kiti objektyvūs faktoriai dėl kurių paskaičiuotos šilumos ir karšto vandens kainos skiriasi nuo galiojančių daugiau kaip 1 proc. privalome pateikti naujus duomenis. Direktorius vaizdžiai pademonstravo kuro kainų pasikeitimo, šalto vandens kainos karšto vandens ruošimui pokyčius, ir kitus svarius ekonominius argumentus, kurie apsprendžia įmonės finansinę situaciją.
Savivaldybės ekonomikos ir ūkio vyr. specialistas R. Evseičikas detaliai išaiškino koks bus taikomas šiluminės energijos paskirstymo metodas, apie numatomus naujus šilumos energijos normatyvus karšto vandens temperatūrai palaikyti, šilumos ir karšto vandens pardavimo kainas.
Apie kompensacijas už būsto šildymą ir karštą vandenį kalbėjo socialinės paramos skyriaus vedėja A. Palekienė. Šiuo metu tuo klausimu pasikeitimų nėra, galioja ta pati tvarka.
Vartotojai, norėdami išsiaiškinti pateikė daug įvairių klausimų, į kuriuos atsakinėjo savivaldybės administracijos direktorius D. Ulickas ir kiti specialistai.

daugiau >>>

2007-08-03 Keisis centralizuotai tiekiamos šilumos kaina

Pirmosios centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens bazinės kainos nustatytos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos dar 2004 m. balandžio 22 d. nutarimu Nr. 03-55, trejiems metams. Šilumos bazinė kaina – 15.60 ct už kWh ( beje ši kaina buvo taikoma nuo 2000 metų spalio mėnesio ). Raseinių rajono savivaldybės taryba 2004 m.liepos 22 d. savo sprendimu Nr. 187 patvirtino kainą, kuri atitiko bazines. Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo ( Žin. , 2003, Nr.51-2254 ) bei centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodika, šilumos ir karšto vandens kainos perskaičiuojamos kasmet, t.y. vieną kartą per metus, atsižvelgiant į konkrečiam tiekėjui nustatytą veiklos efektyvumo didinimo koeficientą, vartotojų kainų indeksą, kuro kainų, realizuotos šilumos kiekio bei kitų faktorių pokyčius.Šilumos kaina turi padengti išlaidas, apskaičiuotas pagal faktinius arba vidutinius analogiškų įmonių rodiklius, galiojančius normatyvus ir užtikrinti normatyvinį pelną. Jeigu rinkoje pasikeitė kuro kainos, naudotos paskutiniame perskaičiavime arba kiti objektyvūs faktoriai, dėl kurių paskaičiuotos šilumos ir karšto vandens kainos skiriasi nuo galiojančių daugiau kaip 1 proc. privalome pateikti naujus duomenis.Todėl, įvertinus kad šilumos kaina padidėjo ne daugiau kaip 1 proc., savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. (1.1) TS 402, paliktos galioti tos pačios kainos.
Po antrojo kainų perskaičiavimo, 2006 m. lapkričio 9 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (1.1 ) TS – 336 patvirtinta nauja vienanarė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina– 17.3 ct už kWh( gyventojams taikoma lengvatinė kaina – 15.6 ct už kWh ) . Ši kaina galioja iki šiol.
Žmonės dažniausiai suvokia kainą, kaip sumą savo sąskaitose. Tačiau kainos nustatymas nėra šilumos tiekėjų kompetencija, mes neturime teisės patys diktuoti kainas. Jas nustato Valstybinė kainų ir energetikos komisija ir Raseinių rajono savivaldybės taryba.Pagrindinės sąnaudos kainos struktūroje : 51 proc. kuras , 3 proc.elektros energija technologijai, 10 proc. nusidėvėjimas, 16 proc. darbo užmokestis , 5 proc. įmokos Sodrai , 8 proc. materialinės sąnaudos .
Ženkliai pabrangus energetiniams resursams – nuo 2000m. kuras ( mazutas ) pabrango 126 proc., elektros tarifas padidėjo– 31.6 proc., šalto vandens kaina karšto vandens ruošimui - 60 proc., didėja šilumos ir karšto vandens kainos. Todėl, įvertinus visus pakeitimus, Valstybinė kainų komisija UAB ,, Raseinių šilumos tinklams “ nustatė centralizuotai tiekiamos šilumos bazinę vienanarę kainą – 18.88 ct už kWh t. y kaina padidėja - 21 proc. (nuo 2004 m. bazinės kainos nustatymo). Nustatyta karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas iš individualių šilumokaičių ( su geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainomis ) – 16.72 Lt už m3.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis daugiausia šiluma pabrango: Akmenėje – 19,20 ct/kWh (39.3 proc.), Alytuje – 18,65 ct/kWh ,Ukmergėje – 17,47 ct/kWh (31.7 proc.), Marijampolėje – 16,95 ct/kWh (31.5 proc.), Vilkaviškyje – 19,33 ct/kWh (30.1 proc.), Skuode – 21.99 ct/kWh ( 22.5%.), Prienuose – 22,14 ct/kWh (24.7 proc.), Pakruojyje - 20,09 ct/kWh (15,8 proc.) taip pat ir didžiuosiuose miestuose Vilniuje – 14,567 ct/kWh (13,98 proc.), Kaune 14.67 ct/kWh ( 24,14 proc.) o kitų metų vasara Kaune gali padidėti net iki 17-17,5 ct/kWh .

daugiau >>>

2007-07-16 Nebus tiekiamas karštas vanduo

Vartotojų dėmesiui!
Nuo š.m. liepos 30 d. iki rugpjūčio 30 d. Raseinių mieste dėl atliekamų planinių remonto darbų nebus tiekiamas karštas vanduo.
Atsiprašome už nepatogumus.

daugiau >>>

2007-07-03 Raseinių katilinėje šiluma gamins biokatilai

"Ūkininko patarėjas" 2007 06 30, Nr. 75(2124)

Sigitas Gudžiūnas "ŪP" korespondentas

Valstybinė komisija priėmė Raseinių šilumos tinklų katilinėje sumontuotus ir išbandytus 3 bei 7 MW galios katilus, kurie naudos vietos ir atsinaujinančius energijos išteklius. Katilinės rekonstrukcijai išleista 7,8 mln. Lt. Iš jų 4,2 mln. Lt - parama iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų.

Išdavė leidimus eksploatacijai
Užvakar į pastatytą naują Raseinių šilumos tinklų katilinės kompleksą atvyko Valstybinė komisija, kuriai vadovavo Valstybinės energetikos inspekcijos Šiaulių skyriaus vyr. inspektorius Vytautas Adomaitis, aplinkosaugos, sveikatos centro, architekto, statybos ir techninės priežiūros tarnybų atstovai. Pasak pirmininko A. Adomaičio, komisija patikrino šilumos tinklų katilinėje sumontuotų 3 bei 7 MW biokuro katilų tinkamumą naudoti ir išdavė leidimus eksploatacijai.
UAB "Raseinių šilumos tinklai" direktorius Stanislovas Bartkus, priminė, jog katilinės rekonstrukcija truko beveik dvejus metus. Visa katilinės rekonstrukcija buvo vykdoma nenutraukiant gamybos proceso. "Tai labai apsunkino tiek statybos, tiek įrenginių montavimo darbus, - atviravo S. Bartkus. - Daug įtakos turėjo ir projekto įgyvendinimo terminams." Rekonstrukcija kainavo 7,8 mln. Lt. Už šias lėšas Raseinių katilinės teritorijoje pastatytas biokuro sandėlis, sumontuoti du verdančio sluoksnio biokuro katilai bei kuro padavimo sistema. Anot bendrovės direktoriaus, visa tai daryti privertė pats gyvenimas.

Iki rekonstrukcijos -kasmet po 1 mln. Lt nuostolių
- Kadangi nuo 2004-ųjų mazutas pabrango du kartus, kasmet "Raseinių šilumos tinklų" kuro įsigijimo sąnaudos padidėdavo daugiau nei 1 mln. Lt.- sielojosi direktorius.
Suprantama, tai ir buvo pagrindinis faktorius, kuris vertė "Raseinių šilumos tinklų" administraciją priimti labai ryžtingus sprendimus, kad tokia situacija nesitęstų. „2005 m. gegužę šilumos tinklai parengė projektą "Raseinių miesto katilinės atnaujinimas, pritaikant naudoti vietines atsinaujinančias kuro rūšis" ir atidavė jį Ūkio ministerijai. Projektas sulaukė ES struktūrinių fondų paramos. Raseinių katilinei renovuoti skirta 42 mln. Lt. Parama sudarė 53 proc. projekto vertės", - pasakojo direktorius S. Bartkus.
"Raseinių šilumos tinklų" vadovas šiandien džiaugiasi, kad jam pavyko sėkmingai išspręsti patį aktualiausią klausimą — įvykdyti kuro konversiją.
- Šio projekto įgyvendinimas leis bendrovei pasiekti strateginį tikslą - tapti ekonomiškai patraukliausiu ir pigiausiu rajono šilumos tiekėju,- sakė UAB „Raseinių šilumos tinklai" direktorius S. Bartkus. Anot jo, katilinėje sumontuotuose verdančio sluoksnio biokuro katiluose galima deginti pačias įvairiausias kuro rūšis - grūdų atliekas, šiaudus, rapsų išspaudas, durpes, medžio drožles, paukščių mėšlą ir net ežero dumblą. Tai leis įmonei lanksčiai prisitaikyti prie galimų kuro rinkos pokyčių ir užtikrinti šilumos tiekimą mažiausiomis sąnaudomis.

Naudą pajus kiekvienas šilumos vartotojas
- Pirmieji deginimo bandymai su 7 MW biokuro katilu atlikti dar praėjusių metų gruodį, - pasakojo šilumos tinklų vadovas. - Tačiau tik nuo kovo Raseinių katilinė su 7 MW biokuro katilu gamino miestui reikalingą šilumos energiją. Nuo tada įmonė praktiškai pradėjo naudoti kelis kartus pigesnį nei mazutas kurą - durpes.
Pasak direktoriaus S. Bartkaus, rekonstruotos katilinės naudą pajus kiekvienas miesto šilumos vartotojas. "Jeigu įmonė nebūtų užsimojusi tokiai pertvarkai ir šilumos gamybai toliau naudotų mazutą, jau šiemet šilumos kaina vartotojui būtų buvusi 23 ct už kilovatvalandę, - aiškino S. Bartkus. -Įvertinant tai, kad naujoji technologija visu pajėgumu pradėjo veikti tik nuo kovo. Kainų kontrolės komisija 2007 m. raseiniškiams šilumos vartotojams nustatė 17,3 ct/kW. Tad skirtumas tarp tos kainos, kuri būtų ekonomiškai pagrįsta šilumą gaminant mazutu ir deginant durpes, akivaizdus. Maža to. Įmonė, degindama mazutą, kasmet būtų patyrusi po 1,5-2 mln. Lt nuostolio, o ateityje ir dar daugiau, nes nuo 2008-ųjų ES tarybos reikalavimu nebus galima deginti sieringo mazuto. Akivaizdu, jog tokiu atveju šilumos kaina būtų dar padidėjusi apie 30-50 proc., nes nesieringas mazutas rinkoje yra tiek brangesnis.
Biokuro katilų eksploatacija bus naudinga ir ekologiniu požiūriu. "Taikant naują technologiją Įdiegti "rankoviniai" filtrai. Deginant biokurą tą jau pastebėjo ir mūsų miesto gyventojai - katilinės emisijos iš kamino išties pasikeitusios palyginti su anksčiau degintu mazutu. Dūmas švarus, baltas," -aiškino S. Bartkus.
Taigi nors šilumos kainos visoje Lietuvoje kyla, tačiau Raseinių šilumos gamintojams naujoji gamybos technologija leis stabilizuoti kainų augimą. Tai teigiamai atsilieps ir įmonės ekonominiams rodikliams.

daugiau >>>

2007-06-29 Priimtas naujas objektas

Birželio 28 dieną buvo pasirašytas objekto „Raseinių miesto katilinės atnaujinimas, pritaikant vietines atsinaujinančias kuro rūšis Žemaičių g. Raseiniai“ pripažinimo tinkamu naudoti aktas. Aktą pasirašė Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus vedėjo Jono Matusevičiaus potvarkiu paskirta komisija. Komisija projektuotojų ir montuotojų darbą įvertino gerai.
Dar 2004 m. liepos 22 d. rajono Taryba priėmė sprendimą, įpareigojantį UAB „Raseinių šilumos tinklus“ parengti investicinį ir techninį projektą kuro konversijai – deginti medienos atliekas, durpes, kitą pigesnį kurą ir 2005 m. birželio 23 d. Taryba pritarė parengtam verslo planui ir taip buvo pradėta katilinės rekonstrukcija. Tam panaudotos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos.
Rekonstrukcijos metu pastatyti biokuro sandėliai, o pačioje katilinėje sumontuoti du verdančio sluoksnio katilai, kurių galia 3 MW ir 7 MW. Dauguma procesų automatizuota, įdiegta kompiuterizuota operatoriaus darbo vieta. Pagrindinius Raseinių katilinės rekonstrukcijos darbus atliko UAB „Inka“ iš Kauno. Ji pagal pasirašytą sutartį buvo atsakinga už naujo biokuro sandėlio statybą, naujų katilų sumontavimą, transporterio, valdymo ir kitų įvairių prietaisų įrengimą.
Kauniečiams padėjo nemažai subrangovų. Statybininkai iš Visagino, turintys reikiamą aukštuminių darbų patirtį, sumontavo biokuro sandėlio kolonas ir perdengimo plokštes. Įvairius metalo darbus atliko UAB „Dujovika“ iš Kėdainių. Kai kuriems specifiniams darbams atlikti pasitelktos ir kitos firmos turinčios tam tikrą patirtį.
Šiuo metu eksploatuojamas mažesnio galingumo katilas, o šildymo sezono metu, esant didesniam tinklų apkrovimui bus užkuriamas 7 MW katilas. Jeigu tinklų apkrovimas dar labiau padidės, kūrensis abu biokuro katilai.
Katilinės rekonstrukcija leis užtikrinti patikimą šilumos ir karšto vandens tiekimą Raseinių mieste, sumažės aplinkos tarša, pagerės įmonės pajamų – išlaidų balansas.

daugiau >>>

2007-06-28 Dalyvavo tarptautiniame seminare

2007 m. birželio 17-22 dienomis energetinių įmonių darbuotojams Respublikinis energetikų mokymo centras suorganizavo tarptautinį kvalifikacijos tobulinimosi seminarą. Seminaro metu aplankytos ABB firmos įmonės, esančios Suomijoje ir Švedijoje, susipažinta su naująja Rygos TE ir Estijos ESTlink pastote. Seminare dalyvavo energetikai iš visos Lietuvos : Alytaus, Ignalinos, Kauno, Panevėžio, Vilniaus, Zarasų ir kitų miestų. Iš UAB „Raseinių šilumos tinklai“ dalyvavo Raseinių katilinės meistras Alvydas Petroševičius.
Kelionės metu energetikai pirmiausia susipažino su Rygos termofikacinės elektrinės darbu, gaminama energija.Liudviko mieste, kur ir vyko seminaras, lankėsi ABB firmos įmonėje – aukštos įtampos įrenginių gamykloje. Seminare buvo supažindinti su įmonės darbuotojų darbu, kaip sprendžiami darbų saugos organizavimo klausimai, pradedant nuo sudėtų vaistų vaistinėlėse iki informacinių plakatų ir įvairių leidinių darbų saugos klausimais.
Po to aplankė senojoje Suomijos sostinėje – Turku mieste, esančią įmonę „Turku energija“. Susitiko su įmonės administracijos darbuotojais. Šeimininkai svečiams papasakojo kiek įmonėje dirba darbuotojų, kiek pagaminama šiluminės ir elektros energijos, kaip aplamai organizuojamas įmonės darbas. Vyko pažintinė ekskursija po pačią gamyklą. Seminaro dalyviams buvo įteikti sertifikatai.
Grįždami seminaro dalyviai lankėsi Estijos ESTlink pastotėje, susipažino su jos darbu. Tai išties buvo labai naudingas ir turiningas seminaras.

daugiau >>>

2007-06-27 Pradėti šiluminės trasos sužiedinimo darbai

Kad užtikrinti pastovų šilumos ir karšto vandens tiekimą į VšĮ Raseinių ligoninės objektus UAB „Raseinių šilumos tinklai“ 2007 m. birželio 20 dieną pradėjo trasos sužiedinimo statybos darbus. Ūkio būdu bus sumontuota apie 159 metrai pramoniniu būdu izoliuotų vamzdžių. Tai pastebimai padidins šiluminės energijos tiekimo patikimumą labai svarbiam objektui. Darbus numatyta baigti š.m. rugpjūčio 1 d.

daugiau >>>

2007-06-27 Lietuva rengiasi būsimam šildymo sezonui

daugiau >>>

2007-06-20 Ruošk roges žiemai - vasarą!

Vasara – ne šildymo sezono metas, tačiau tai metas, kada šilumininkai ruošiasi kitam šildymo sezonui.
Todėl išrinkta 2007 m. balandžio 23 d. naujos sudėties valdyba birželio 20 dieną susirinko į posėdį aptarti ir nuspręsti šiuo metu įmonei svarbiausius klausimus. Posėdžiui pirmininkavo valdybos pirmininkas – Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Algirdas Gricius. Posėdyje dalyvavo ir Raseinių rajono Tarybos narys Romaldas Zubiela.
Bene svarbiausias šiuo metu įmonėje klausimas – šiluminės trasos būklė. Apie būtinybę atnaujinti bent dalį šiluminės trasos kalbama jau seniai. Ruošiantis šiam didžiulių lėšų reikalaujančiam darbui, reikalinga tinkamai paruošti verslo planą, kad pasinaudoti galimybe gauti lėšų iš Europos struktūrinių fondų. Todėl posėdyje buvo pritarta parinkti konsultacinę įmonę verslo plano parengimui.
Po posėdžio, visi dalyvavę valdybos posėdyje, išvyko į katilines, vietoje apžiūrėti ir susipažinti su esama padėtimi. Raseinių katilinėje pastatyti 7 ir 3 MW biokuro verdančio sluoksnio katilai ir šiuo metu karštas vanduo ruošiamas kūrenant biokurą. Abejoti katilinės pertvarkymo nauda nėra jokio pagrindo - per tris mėnesius sutaupyta virš 350 tūkst. Lt. kuro įsigijimo sąnaudų.Buvo apsilankyta Ariogalos ir Viduklės katilinėse. Kaip žinia nuo birželio 26 d. Ariogalos katilinėje numatytas planinis remontas, todėl domėtasi kaip vyksta paruošiamieji darbai. Viduklės katilinėje taip pat atliekamos įvairios rekonstrukcijos, kurios padidins katilinės darbo efektyvumą.

daugiau >>>

2007-06-12 Energetikų šeimų spartakiada

Birželio 8 – 10 dienomis, Šventojoje, poilsio bazėje „Energetikas“ vyko Lietuvos energetikos darbuotojų profesinių sąjungų šeimų spartakiada. Šiemet, jau dešimtą kartą susirinko energetikai iš visos Lietuvos: iš VST, Ignalinos atominės elektrinės, AB „Lietuvos energijos“, Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Mažeikių, Radviliškio, Utenos, Tauragės ir kitų miestų energetikai. Šeimų spartakiados organizatorius - Lietuvos energetikos darbuotojų profesinių sąjungų federacijos taryba. Jos pirmininkas I.Šarakovas pasveikino renginio dalyvius, pasidžiaugė kad tiek daug susirinko žmonių, norinčių sportuoti, bendrauti, linksmai praleisti laiką.
Renginio tikslas – propaguoti fizinę kultūrą ir sportą, didinti darbuotojų aktyvumą ir darbingumą. Susirinkę energetikai varžėsi įvairiose rungtyse: šeimų kliūtinio bėgimo, smiginio, virvės traukime, rąsto pjovime, vaikų kvadrato varžybose, šaškių, šachmatų, svarsčio kėlime, bėgimuose „su slidėmis“, „su batais“ , megakamuolyje ir kituose.
Šeimų žaidynėse beveik visose rungtyse aktyviai dalyvavo Raseinių šilumininkai ir jiems neblogai sekėsi. Individualiose moterų šaškių blico varžybose darbuotojo žmona E.Norkienė užėmė pirmąją vietą. Daug aistrų „virė“ vaikų kvadrato varžybose – mūsiškių darbuotojų vaikų komanda didelių pastangų dėka iškovojo trečiąją vietą. Nugalėtojai buvo apdovanoti federacijos tarybos diplomais ir medaliais. Vakare vyko diskoteka „Duokim garo!“, fejerverkų lietus.
Grįžome pailsėję , patyrę naujų įspūdžių, turiningai praleidę laiką.

daugiau >>>

2007-05-30 Vartotojų dėmesiui!

Nuo š.m. birželio mėn. 26 d. iki liepos mėn. 10 d. Ariogalos m. dėl katilinės planinių remonto darbų nebus tiekiamas karštas vanduo.

Atsiprašome už nepatogumus.

daugiau >>>

2007-05-24 Atšventėme Energetiko dieną

Nors Energetikų diena respublikoje minima kasmet balandžio 17 –ą dieną, tačiau UAB „Raseinių šilumos tinklų“ darbuotojai ją šventė gegužės 18-ą dieną. Įmonės direktorius Stanislovas Bartkus pristatė šventėje dalyvavusius svečius: LR Seimo nariai Andrius Baranauskas ir Gintautas Mikolaitis, taip pat Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Algirdas Gricius, Raseinių rajono Tarybos narys Romaldas Zubiela, UAB „Inkos“ direktorius Leonardas Mockus bei UAB „Raseinių šilumos tinklai“ naujos valdybos narys Adolfas Juodis .
Šventėje dalyvavo mūsų buvę ilgamečiai darbuotojai: Petras Stoškevičius – įmonės Garbės darbuotojo vardo nominantas, Alfredas Stonys ir Algimantas Tarosa.
Susirinkusiuosius su švente pasveikino LR Seimo nariai Andrius Baranauskas ir Gintautas Mikolaitis. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Algirdas Gricius sveikindamas įmonės darbuotojus kalbėjo apie gražius nuveiktus darbus ir kokios numatomos perspektyvos. Aštuoniems įmonėms darbuotojams buvo įteikti Raseinių rajono savivaldybės mero Kęstučio Skamarako Padėkos raštai už kruopštų ir sąžiningą darbą. Apdovanotojams buvo įteiktos ir Petro Baužio parašytos knygos su autoriaus autografais. Autorius linkėdamas sveikatos, sėkmės ir visokeriopos gerovės pasveikino kiekvieną apdovanotąjį.
Pagal UAB „Raseinių šilumos tinklai“ patvirtintus nuostatus jau antri metai suteikiamas Garbės darbuotojo vardas. Šiemet ši garbė teko ilgamečiam darbuotojui – Alfredui Stoniui. Jam įteiktas adresatas apie Garbės darbuotojo vardo suteikimą.
Raseinių rajono savivaldybės Tarybos narys Romaldas Zubiela ir naujasis įmonės valdybos narys Adolfas Juodis taip pat pasveikino rajono energetikus su profesine švente, o taip pat perskaitė LR Seimo narės Virginijos Baltraitienės sveikinimą.
Šventėje buvo apdovanoti geriausieji įmonės darbuotojai. Jiems įteiktos įmonės direktoriaus ir profsąjungos pirmininko Padėkos raštai už aktyvų ir sąžiningą darbą įmonėje ir padovanotos Petro Baužio knygos su autografais.
2006 –2007 metais priimtiems dirbti įmonėje darbuotojams surengtos šmaikščios krikštynos. Nauji darbuotojai prisiekė aktyviai dalyvauti įmonės veikloje, o jau ilgesnį laiką dirbantieji palinkėjo sėkmingai įsilieti į kolektyvą. Tądien visur puikavosi gėlės, grojo muzika, darbuotojai gražiai bendravo, vaišinosi...

daugiau >>>

2007-05-10 Šilumos suvartojimas per balandžio mėn.

Raseinių hidrometeorologijos skyriaus duomenimis vidutinė lauko oro temperatūra balandžio mėnesį buvo 5.4 laipsniai šilumos.
Paskaičiavę šilumos suvartojimą, daugiabučių gyvenamųjų namų butų šildymui per 2007 m. balandžio mėnesį, vidutiniškai suvartota 9.087 kWh/m² arba 1.42 Lt/m² ( be PVM ),
t.sk. Raseinių m. – 9.06 kWh/m² arba 1.41 Lt/m² ( be PVM ).
Pvz.: Už 50 m² buto šildymą reikėtų mokėti 70.69 Lt ( be PVM ).
Ariogalos m. -   9.12 kWh/m2 arba 1.42 Lt/m² (be PVM ).
Pvz.:   50 m² buto šildymo mokestis sudarytų 71.20 Lt ( be PVM ).
Viduklės mstl. - 9.259 kWh/m² arba 1.44 Lt/m² (be PVM ).
Pvz.:   50 m² buto šildymo mokestis sudarytų 72.22 Lt ( be PVM ).

daugiau >>>

2007-05-09 Nauja įmonės valdyba

2007 m. balandžio mėn. 23 d. Raseinių rajono savivaldybės taryba sprendimu Nr. (1.1)TS-32 atšaukė senąją UAB „Raseinių šilumos tinklai“ valdybą bei išrinko naują UAB „Raseinių šilumos tinklai“ valdybą iš 5 narių: Stanislovo Bartkaus, Vytauto Bunikio, Gintauto Dukausko, Algirdo Griciaus ir Adolfo Juodžio. 2007 m. gegužės mėn. 9 d. pirmajame valdybos posėdyje pirmininku išrinktas A.Gricius, pavaduotoju – A.Juodis.

daugiau >>>

2007-04-23 Apdovanojimas

Balandžio 17 – ąją minėjome profesinę šventę – Lietuvos energetikų dieną. Ši profesinė šventė (švenčiama kasmet balandžio 17 d.) buvo nustatyta LR Ūkio ministro 2003 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 4 – 32 tapo tradicinė elektros energijos, šilumos ir gamtinių dujų tiekėjų švente.
Ta proga, balandžio 20 d., Vilniuje AB „Lietuvos energija“ konferencijų salėje vyko šios šventės iškilmingas minėjimas. Šventėje dalyvavo įvairių sričių ir profesijų energetikai. Visi pasiekimai energetikos srityje siejami darbščių, atkaklių ir rūpestingų žmonių pasiaukojamo darbo dėka.
Renginio metu buvo pagerbti nusipelnę Lietuvos energetikai žmonės ir jiems įteikti apdovanojimai. Apdovanotųjų tarpe ir UAB ,,Raseinių šilumos tinklai“ elektros ūkio meistras Alfredas Stonys. Jis apdovanotas LR Ūkio ministro Padėkos raštu už aktyvią veiklą vystant centralizuotą šilumos tiekimą Lietuvoje.
Apdovanojimą įteikė LR Ūkio ministras Vytas Navickas.

daugiau >>>

2007-04-18 Šildymo sezonas baigėsi

Daug nuomonių buvo dėl šildymo sezono pabaigos paskelbimo. Neįprastai šilta paskutinė kovo mėnesio savaitė buvo suteikusi vilties sulaukti ankstyvos šildymo sezono pabaigos. Nors balandžio mėnesio orai labai permainingi, sinoptikai prognozuoja, kad savaitės antroje pusėje ir savaitgalį orai gerokai atvės, nepaisant to Raseinių rajono savivaldybės laikinai einantis administracijos direktoriaus pareigas Algirdas Gricius pasirašė įsakymą, kad 2006 – 2007 m. šildymo sezono pabaiga - 2007 m. balandžio 18 d. Taigi nuo tos dienos baigiamos šildyti visos Savivaldybės įstaigos bei baigiamos mokėti mažas pajamas gaunantiems gyventojams kompensacijos už būsto šildymą.
Daugiabučių namų gyventojai gali spręsti savarankiškai ar šildytis savo būstus, nes kiekviename daugiabučiame name įrengti reguliuojami šildymo mazgai.
Šis šildymo sezonas truko 182 dienas. Žiema buvo daug švelnesnė, nei įprasta. Visų šaltojo periodo mėnesių vidutinė temperatūra, išskyrus vasario mėnesį, buvo pliusinė. Paprastai vidutinė oro temperatūra šildymo sezono metu siekia 0 laipsnių , tuo tarpu šiais metais vidutinė temperatūra šildymo sezono metu siekė apie 2 laipsnius šilumos. Dėl šiltų orų buvo suvartota maždaug 15 procentų mažiau šilumos negu 2005 - 2006 metais. Dėl tos pačios priežasties ir mokėjimo sumos vartotojų sąskaitose buvo mažesnės. Šalčiausią mėnesį – vasarį – vidutiniškai buvo suvartota 28.437 kWh/m² arba 4.44 Lt/m², kitais mėnesiais nuo 15.482 kWh/m² arba 2.42 Lt/m² iki 21.794 kWh/m² arba 3.40 Lt/m².Galima teigti , kad šį šildymo sezoną vartotojai sutaupė.

daugiau >>>

2007-04-11 Šilumos suvartojimas per kovo mėn.

Raseinių hidrometeorologijos skyriaus duomenimis vidutinė lauko oro temperatūra kovo mėnesį buvo 4.5 laipsniai šilumos.
Paskaičiavę šilumos suvartojimą, daugiabučių gyvenamųjų namų butų šildymui per 2007 m. kovo mėnesį, vidutiniškai suvartota 16.20 kWh/m² arba 2.53 Lt/m² (be PVM),
t.sk. Raseinių m. - 16.049 kWh/m² arba 2.50 Lt/m² (be PVM).
Pvz.: už 50 m² buto šildymą reikėtų mokėti 125.18 Lt (be PVM).
Ariogalos m. - 16.431 kWh/m² arba 2.56 Lt/m² (be PVM).
Pvz.: 50 m² buto šildymo mokestis sudarytų 128.16 Lt (be PVM).
Viduklės mstl. - 17.404 kWh/m² arba 2.71 Lt/m² (be PVM ).
Pvz.: 50 m² buto šildymo mokestis sudarytų 135.50 Lt (be PVM).

daugiau >>>

2007-04-03 Skeptikų abejonės bliūkšta

Uždaroji akcinė bendrovė „Raseinių šilumos tinklai“ jau iš esmės įgyvendino projektą „Raseinių miesto katilinės atnaujinimas, pritaikant naudoti vietines atsinaujinančias kuro rūšis“. Pertvarkos darbams išleista 7,8 mln. Lt, iš jų 4,2 mln. Lt gauta iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Plačiau...

daugiau >>>

2007-04-01 Šildymo sezono pabaiga priklauso nuo orų

Pastarosiomis dienomis termometro stulpeliui pakilus iki 10 laipsnių ir daugiau šilumos, kai kurie raseiniškiai prakalbo, kad reikėtų nustoti šildyti būstus. Žmonės trokšta, kad pagaliau nukristų žiemą slėgusi mokesčių našta.
Tačiau daugiametė patirtis parodė, jog šildymo sezonas baigiasi balandžio mėnesio antroje pusėje.Tai priklauso nuo orų. Šildymo sezoną galima baigti tik tuomet, kai lauke vidutinė oro temperatūra tris paras iš eilės yra aukštesnė nei 10 laipsnių šilumos.
Šildymo sezono pabaigą savo potvarkiu skelbia savivaldybės administracijos direktorius.
Gyventojų prašymu šildymo sezonas daugiabučiuose namuose gali būti pratęstas, tačiau tokiu atveju gyventojai negalės pasinaudoti kompensacija už šildymą.
Raseinių m. Pieninės kvartalo, Turgaus g., Muziejaus g., ir Ariogalos m. daugiabučiuose gyvenamuose namuose įrengti automatizuoti šilumos punktai. Šilumos mazgo darbo automatizavimas susideda iš sistemos valdiklio, radiatorinio šildymo kontūro valdymo ir karšto vandens ruošimo valdymo.Valdiklis nuolat stebi momentinę lauko oro temperatūrą. Dabartinis režimas nustatytas taip, kai vidutinė laiko oro temperatūra pasiekia 10 laipsnių šilumos, valdiklis išjungia namo šildymą. Dėl tos priežasties radiatoriai bute gali atšalti. Valdiklio režimą galima nustatyti pagal gyventojų pageidavimą.

daugiau >>>

2007-03-02 Ūkininkams dar viena verslo niša - energetiniai augalai

Jau šiandien gali sudaryti sutartis su žemdirbiais
Pasak „Raseinių šilumos tinklų“ direktoriaus Stanislovo Bartkaus, jau vyksta naujos kuro technologijos adaptacija, todėl šį kūrenimo sezoną katilinėje naudojamos tik dvi kuro rūšys - durpės ir pjuvenos. O ateityje biokuro katilai bus kūrenami tuo kuru, kuris kainuos pigiausiai. ,,Mūsų įsipareigojimai biokuro tiekėjams leidžia pagrįstai prognozuoti, jog įmonė per šildymo sezoną dėl mazuto ir biokuro kainos skirtumo gali sutaupyti apie milijoną litų, - kalbėjo S. Bartkus. - Prieš diegiant naująją technologiją išsamiai nagrinėta situacija kuro rinkoje. Kaip vieną kuro šaltinių galvojama naudoti energetinius augalus – žilvičius ir šiaudus.
Todėl esame pasirengę bendradarbiauti su žemės ūkyje dirbančiomis įmonėmis, kurios norės tiekti tokį kurą. Manau, pas mus, kaip Skandinavijos šalyse, ateityje sparčiai vystysis energetinių augalų auginimas“. Plačiau...

daugiau >>>

2007-03-02 Šilumos suvartojimas per vasario mėn.

Raseinių hidrometeorologijos skyriaus duomenimis vidutinė lauko oro temperatūra vasario mėnesį buvo 7 laipsniai šalčio.
Paskaičiavę šilumos suvartojimą, daugiabučių gyvenamųjų namų butų šildymui per 2007 m. vasario mėnesį, vidutiniškai suvartota 28.437 kWh/m² arba 4.44 Lt/m² (be PVM),
t.sk. Raseinių m. – 27.600 kWh/m² arba 4.31 Lt/m² (be PVM).
Pvz.: Už 50 m² buto šildymą reikėtų mokėti 215.28 Lt (be PVM ).
Ariogalos m. - 30.191 kWh/m² arba 4.71 Lt/m² (be PVM).
Pvz.: 50 m² buto šildymo mokestis sudarytų 235.49 Lt (be PVM).
Viduklės mstl. - 33.109 kWh/m² arba 5.16 Lt/m² (be PVM).
Pvz.: 50 m² buto šildymo mokestis sudarytų 258.25 Lt (be PVM) .

daugiau >>>

2007-02-21 Lietuvos valstybės atkūrimo diena

Vasario 16-ąją - Lietuvos valstybės atkūrimo dieną - Raseinių rajono kultūros centre buvo pagerbti nusipelnę rajono žmonės. Proginius Padėkos raštus teikė Savivaldybės meras Edmundas Jonyla, apdovanotuosius sveikino ir gėles dovanojo seniūnai. Šventiniame koncerte dalyvavo Vilniaus pedagoginio universiteto mišrus choras "Ave vita".
Apdovanotųjų buvo daug, tarp jų ir UAB "Raseinių šilumos tinklai" darbuotojas Modestas Globys.

daugiau >>>

2007-02-15 VKEKK pranešimas spaudai

Dėl centralizuotai tiekiamos šilumos sektoriaus 2006 metų rezultatų

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau - Komisija) gavo centralizuoto šilumos tiekimo (toliau - CŠT) įmonių 2006 metų ekonominių rodiklių suvestines. Suvestinių duomenys dar neaudituoti, tačiau leidžia preliminariai nusakyti ekonominę padėtį, susidariusią šilumos sektoriuje 2006 metų pabaigoje.
2006 metų pradžioje dėl išaugusių gamtinių dujų bei kitų kuro rūšių kainų padidėjo ir kasmet perskaičiuojamos šilumos kainos. Kintant kuro kainoms, šilumos kainos dėl įvairių priežasčių ne visada buvo perskaičiuojamos ir dėl to neišvengiamai susidarė dideli pajamų bei sąnaudų neatitikimai (žr. 2 Lentelę). Nors dėl faktinių kuro kainų didėjimo per ataskaitinį laikotarpį padidėjusios išlaidos yra kompensuojamos iš ateinančio laikotarpio pajamų, siekdama sušvelninti šilumos kainų augimą, Komisija įpareigojo įmones vidinių resursų sąskaita kompensuoti 3 % metinių sąnaudų dėl kuro kainų augimo. Taigi be nustatytų efektyvumą didinančių užduočių, kurios yra planuojamos nustatant šilumos bazines kainas, įmonės gavo ir šią papildomą naštą. Šilumos kainų augimui pristabdyti buvo taikomos ir kitos priemonės - tam pelningai dirbusios įmonės galėjo panaudoti sukauptą pelną, kai kurios savivaldybės subsidijavo šilumos kainas.

1 Lentelė. Centralizuoto šilumos tiekimo ekonominė raida

	Vienetai	1996	2000	2001	2002	2003	2004	2005	2006 *
Realizuota šilumos	GWh	10241	7523	8164	8244	8309	8142	8126	8299
Pajamos	mln. Lt	767	839	938	960	957	924	914	993
Sąnaudos	mln. Lt	1151	915	925	926	898	874	872	1008
Pelnas iš šilumos verslo	mln. Lt	-384	-76	13	35	58	50	42	-17
Nuostolingai dirbančių įmonių skaičius	įm. sk.		39	28	17	9	16	22	31

*Preliminarūs 2006 metų duomenys

Pirmą kartą po 2000 metų CŠT sektorius metus baigė nuostolingai (-17 mln. Lt). Iš 44 CŠT rajoninių įmonių, kurios realizuoja daugiau nei 5 GWh šilumos per metus, 31 įmonė metus baigė su nuostoliu. Tik 6 įmonės dirbo daugmaž rentabiliai, o likusios pelno negavo. Be to, dėl karšto vandens tiekimo veiklos 2006 metais papildomai CŠT sektoriuje patirta 9,4 mln. litų nuostolio. Vertinant praėjusių metų veiklos rodiklius, daugelio CŠT įmonių ekonominė padėtis pablogėjo.
Todėl šilumos tiekimo įmonės iš kylančių kuro kainų nieko neuždirbo, o tik stipriai nukentėjo, nes skolinasi siekdamos subalansuoti apyvartinius srautus ir finansuoti investicijas.
CŠT įmonės turi įgyvendinti dideles investicijų programas renovuojant vamzdynus, didinant sistemų patikimumą ir efektyvumą, plečiant vietinių išteklių panaudojimą ir t.t. Nuostolinga veikla sunkina šių tikslų įgyvendinimą, blogėja skolinimosi sąlygos, lėtėja renovacijos procesai. Lietuvos įstatymai ir ekonominė logika sako, kad energetikos įmonės turi dirbti efektyviai ir rentabiliai, o socialinės paramos programos turi padėti tik socialiai remtiniems vartotojams.

2 Lentelė. 2006 metų šilumos tiekimo įmonių finansinių rezultatų suvestinė

Nr.

Įmonė

Pajamos,

tūkst. lt

Pelnas (nuostolis) iš šilumos verslo, tūkst. Lt

Pelnas (nuostolis) iš šilumos ir karšto vandens verslo, tūkst. Lt

1

"Kretingos šilumos tinklai"

6018

-1031

-1031

2

"Vilkaviškio šiluma"

6700

-899

-899

3

"Varėnos šiluma"

6757

-708

-899

4

"Prienų energija" Trakų padalinys

6855

-437

-643

5

"Raseinių šilumos tinklai"

6126

-1572

-1572

6

"Kaišiadorių šiluma"

5168

-338

-385

7

"Anykščių šiluma"

5819

80

22

8

"Švenčionių energija"

5454

325

277

9

"Šalčininkų šilumos tinklai"

5222

-729

-840

10

"Biržų šiluma"

4917

-946

-946

11

"Prienų energija"

5498

-738

-812

12

"Ignalinos šilumos tinklai"

3611

-489

-489

50 - 25 tūkst.MWh

68145

-7481

-8218

daugiau >>>

2007-02-13 Šilumos suvartojimas per sausio mėnesį

Raseinių hidrometeorologijos skyriaus duomenimis vidutinė lauko oro temperatūra sausio mėnesį buvo 0,6 laipsniai šilumos.
Paskaičiavę šilumos suvartojimą, daugiabučių gyvenamųjų namų butų šildymui per 2007 m. sausio mėnesį, vidutiniškai suvartota 21.794 kWh/m² arba 3.40 Lt/m² (be PVM), t.sk. Raseinių m. - 21.724 kWh/m² arba 3.39 Lt/m² (be PVM).
Pvz.: Už 50 m² buto šildymą reikėtų mokėti 169.45 Lt (be PVM).
Ariogalos m. - 21.496 kWh/m2 arba 3.35 Lt/m² (be PVM).
Pvz.: 50 m² buto šildymo mokestis sudarytų 167.67 Lt (be PVM).
Viduklės mstl. - 23.765 kWh/m² arba 3.71 Lt/m2 (be PVM).
Pvz.: 50 m² buto šildymo mokestis sudarytų 185.37 Lt (be PVM).

daugiau >>>

2007-01-11 Šilumos suvartojimas per gruodžio mėn.

Raseinių hidrometeorologijos skyriaus duomenimis vidutinė lauko oro temperatūra gruodžio mėnesį buvo +3.7°C.
Paskaičiavę šilumos suvartojimą per gruodžio mėnesį, vidutiniškai suvartota 15.482 kWh/m² arba 2.42 Lt/m² ( be PVM ),
t.sk. Raseinių m. - 15.038 kWh/m² arba 2.35 Lt/m² (be PVM ).
Pvz.: Už 50 m² buto šildymą reikėtų mokėti 117.30 Lt arba 123.16 Lt su PVM.
Ariogalos m. -   16.716 kWh/m² arba 2.61 Lt/m² (be PVM ).
Pvz.:   50 m² buto šildymo mokestis sudarytų 130.38 Lt arba 136.91 Lt su PVM.
Viduklės mstl. -   16.901 kWh/m² arba 2.64 Lt/m² (be PVM ).
Pvz.:   50 m² buto šildymo mokestis sudarytų 131.83 Lt arba 138.42 Lt su PVM.

daugiau >>>

2007-01-11 Didėja valstybės remiamos pajamos

Nuo 2007 m. sausio 1 d. padidinus Valstybės remiamas pajamas (VRP) 20 litų vienam asmeniui - nuo 185 litų iki 205 litų, padidės būsto šildymo išlaidų kompensacija.

Taip pat padaugės šeimų (asmenų), gaunančių būsto šildymo išlaidų kompensaciją

daugiau >>>

2006-12-18 VKEKK rekomenduojami šilumos paskirstymo vartotojams metodai

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojami šilumos paskirstymo vartotojams metodai: Nr.1 ( 243.0 kb ), Nr.2 ( 22.5 kb ), Nr.3 ( 255.5 kb ), Nr.4 ( 248.0 kb ), Nr.5 ( 58.0 kb ), Nr.6 ( 116.5 kb ).

daugiau >>>

2006-12-08 Šilumos suvartojimas per lapkričio mėn.

Šiemet kaip niekad ruduo ypatingas. Lapkričio pradžioje buvo pasnigę, bet visą rudenį nesulaukta rimtesnių šalnų. Raseinių hidrometeorologijos skyriaus duomenimis vidutinė lauko oro temperatūra buvo 4 laipsniai šilumos.
Paskaičiavę šilumos suvartojimą per lapkričio mėnesį, vidutiniškai suvartota 17.202 kWh/m² arba 2.68 Lt/m² ( be PVM ), t.sk. Raseinių m. - 16.901 kWh/m² arba 2.64 Lt/m² (be PVM ).
Pvz.: Už 50 m² buto šildymą reikėtų mokėti 132 Lt arba 138.60 Lt su PVM.
Ariogalos m. -   17.904 kWh/m² arba 2.80 Lt/m² (be PVM ).
Pvz.:   50 m² buto šildymo mokestis sudarytų 140 Lt arba 147 Lt su PVM.
Viduklės mstl. -   18.647 kWh/m² arba 2.91 Lt/m² (be PVM ).
Pvz.:   50 m² buto šildymo mokestis sudarytų 145.50 Lt arba 152.76 Lt su PVM.

daugiau >>>

2006-12-04 Socialinę paramą galės gauti daugiau žmonių

Gruodžio 1 d. įsigalioja Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymo pakeitimai, kurie suteiks teisę gauti socialinę pašalpą ir būsto kompensacijas platesniam gavėjų ratui. Plačiau...

daugiau >>>

2006-11-28 VKEKK pritarimas

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, vadovaudamasi Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 8 dalies nuostatomis bei Centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodika, įvertinusi Šilumos skyriaus siūlymus, pritarė Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2006 m. lapkričio 9 d. sprendimui Nr. (1.1 ) TS - 336 nustatytoms centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainoms.

daugiau >>>

2006-11-13 EHP forumas Lietuvoje

Lapkričio 9-10 dienomis vyko Euroheat&Power 5-asis gamybos ir paslaugas teikiančių įmonių forumas:
"Centralizuotai tiekiama šiluma ir vėsinimas: sistemų atnaujinimas ir rizikos valdymas". Forume dalyvavo 150 Lietuvos, Danijos, Belgijos, Prancūzijos, Vokietijos, Švedijos specialistų. UAB "Raseinių šilumos tinklai" atstovavo direktorius Stanislovas Bartkus. Forumo programą sudarė keturios sesijos: Centralizuotai tiekiamos šilumos vystymosi sunkumai Baltijos šalyse, Probleminiai klausimai, Avarijos šilumos ūkyje: pavojai ir prevencija, Vartotojams teikiamų paslaugų optimizavimas: techniniai klausimai ir sprendimai.

daugiau >>>

2006-10-26 Patikra

2006 m. spalio 26 d. buvo atlikta projekto "Raseinių miesto katilinės atnaujinimas, pritaikant naudoti vietines atsinaujinančias kuro rūšis planinė patikra...

daugiau >>>

2006-10-19 Šildymo sezono pradžia

Raseinių rajono Savivaldybės administracijos direktorius 2006 m. spalio 18 d. išleido įsakymą Nr.(5.3)-A₁-819 "Dėl 2006-2007 metų šildymo sezono pradžios". Šildymo sezoną leista pradėti nuo šių metų spalio 19 d.

daugiau >>>

2006-08-31 Nauja technika

UAB „Raseinių šilumos tinklai“ remonto darbams atlikti įsigijo naują ekskavatorinį krautuvą New Holland LB110 su hidroplaktu NPK E204.

daugiau >>>

2006-08-25 Atnaujinimas

Atnaujinta magistralinių tinklų atkarpa esantiV.Grybo - Algirdo gatvėse. Paklota daugiau kaip 600 metrų vamzdyno.

daugiau >>>

Vyko susitikimai su šilumos ir karšto vandens vartotojais

daugiau >>>

Naujienų archyvas