DUK

Šilumos ir (ar) karšto vandens kainos grindžiamos tiekėjo būtinomis (valstybės normuojamomis) šilumos ar karšto vandens ruošimo (pirkimo), perdavimo, įvadinių atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros, sąskaitų (mokėjimo pranešimų) už šilumą ir (ar) karštą vandenį parengimo ir pateikimo vartotojams bei apskaitos sąnaudomis. Turto nuomos mokesčiai ir kitos sąnaudos, nesusijusios su šilumos ir (ar) karšto vandens tiekimo veikla, negali būti įtraukiamos į šilumos ar karšto vandens kainas. Į šilumos ar karšto vandens kainas negali būti įtraukiamos jokios sąnaudos, susijusios su pastatų vidaus šildymo (įskaitant ir šilumos punktus) ir karšto vandens sistemomis.

Sąskaitos dydis ar mokėjimas už buto, esančio daugiabučiame name, šildymą iš esmės priklauso nuo dviejų veiksnių: šilumos kilovatvalandės kainos ir suvartoto šilumos energijos kiekio. Šilumos kilovatvalandės kaina yra nustatyta ir taikoma vienoda visiems vieno šilumos tiekėjo vartotojams.

Daugiabučio namo suvartojamos šilumos kiekis priklauso nuo trijų faktorių: 
–    namo būklės, 
–    temperatūrinio šilumos tiekimo režimo ir 
–    oro temperatūros.

Net ir esant tai pačiai lauko temperatūrai, daugiabučio namo šilumos suvartojimas gali kisti dėl likusių dviejų faktorių (galbūt per metus kai kuriuose butuose buvo prijungti papildomi radiatoriai ir taip išbalansuota vidaus šildymo sistema, dėl ko vienuose butuose buvo šalčiau, bet siekiant užtikrinti visiems higienos normas atitinkantį šildymą, į namą paduota daugiau šilumos ir pan.).

Konkretaus daugiabučio namo šilumos suvartojimo augimo analizę turėtų pateikti namo administratorius ir pasiūlyti sprendimo būdus, kaip sumažinti šilumos poreikį.

Šilumos priskyrimo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti teisiniai pagrindai išdėstyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse bei Šilumos ūkio įstatyme. Vadovaujantis Civilinio kodekso 4.76 straipsniu, kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms.

Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad daugiabučio namo, prijungto prie centralizuotai tiekiamos šilumos tinklo, butų ir kitų patalpų savininkai apmoka jiems tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nepaisant to, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos.

Taigi daugiabučio namo butų savininkai turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo atžvilgiu. Kaip vartotojas, abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas.

Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama bendrosioms patalpoms šildyti. Visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita (bendrų patalpų šildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas) – turi būti apmokėta kaip namo savininkų. Ši dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes, kaip jau buvo minėta, pagal Civilinio kodekso 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), proporcingai savo daliai, taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti.

Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnio 2 dalimi apmokėjimas už daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą yra netaikomas, tik tada, kai:
1)    šilumos tiekimas visose bendrojo naudojimo patalpose (ne tik laiptinėse) yra nutrauktas daugumos savininkų sutikimu:
2)    šilumos tiekimo nutraukimas bendrojo naudojimo patalpose atliktas teisėtai, t. y. laikantis visų teisės aktų reikalavimų.

Atkreiptinas dėmesys, kad net ir teisėtai atjungus tik šildymo prietaisus bendrojo naudojimo patalpose, šildymo sistemoje (šildymo sistemos vamzdynuose, kuriais šiluma pristatoma nuo šilumos punkto iki vartotojų butų ir kitų patalpų) patiriami šilumos nuostoliai, kuriuos privalo padengti visų namo butų ir kitų patalpų savininkai (visi namo šildymo sistemos bendraturčiai).

Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad karšto vandens apskaitos prietaisus daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose įrengia, prižiūri ir jų patikrą atlieka karšto vandens tiekėjas, jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose sutartyse nenumatyta kitaip. Šių apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros sąnaudos įtraukiamos į karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį.

Pažymėtina, kad pagal Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 3 dalį karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį nustato savivaldybės taryba, vadovaudamasi Atsiskaitomųjų karšto vandens paskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo metodika, patvirtinta Komisijos 2009 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. O3-105 (toliau –Metodika). Metodikos 7 punkte yra pateikta atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo sąvoka.

Vadovaujantis šia Metodikos nuostata, atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimas – atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimas, tinkamos jų techninės būklės ir nustatyto matavimų tikslumo užtikrinimas, patikros organizavimas. Metodikos 14 punkte numatyta, jog karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį savivaldybės taryba nustato veiklos plano vykdymo laikotarpiui. Metodikos 12 punkte veiklos planas apibrėžiamas kaip apskaitos prietaisų aptarnavimo paslaugas teikiančio subjekto parengtas dokumentas, kuriame nurodyti per subjekto pasirinktą ir su savivaldybės institucija suderintą laikotarpį planuojami atlikti apskaitos prietaisų aptarnavimo darbai, plėtra, šio plano įgyvendinimui reikalingos lėšos ir finansavimo šaltiniai.

Atkreiptinas dėmesys, kad apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis grindžiamas būtinųjų sąnaudų susigrąžinimo principu, todėl minėto mokesčio netaikymas galimai neleistų įvykdyti veiklos plano, nes nebūtų gautos plane numatytos lėšos, reikalingos apskaitos prietaisų aptarnavimo paslaugai teikti. Vadovaujantis Metodikos 21 punktu, apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis gali būti nustatomas arba eurais vartotojui per mėnesį, arba eurais per mėnesį už apskaitos prietaisą.

Apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis, taikomas eurais per mėnesį, nustatomas metines skaitiklių priežiūros sąnaudas dalinant iš 12 mėnesių, todėl yra mokamas vartotojų kas mėnesį net jei vartotojai išvykę, o karšto vandens apskaitos prietaisai nenaudojami.

Karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis yra pastovus ir nepriklauso nuo suvartoto karšto vandens kiekio. Karšto vandens tiekėjui įrengus karšto vandens apskaitos prietaisus gyventojų butuose, gyventojai turi mokėti šių prietaisų aptarnavimo mokestį. Jeigu pagal namo šildymo ir karšto vandens sistemos projektą, butuose įrengta po du karšto vandens apskaitos prietaisus, pakeitus esamus prietaisus naujais, namo gyventojai turės mokėti karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį už du skaitiklius.

Daugiabučio namo, jo sekcijos (bloko) ar buto (patalpos) atjungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos darbai turi būti atliekami vadovaujantis statybos teisinius santykius reglamentuojančiais teisės aktais.

Pastato bendrojo naudojimo šilumos įranga (įskaitant šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, rankšluosčių džiovintuvus ir kt.) priskiriama bendrajai pastato inžinerinei sistemai. Vadovaujantis Civiliniu kodeksu sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Taigi norint pertvarkyti bendrąją pastato inžinerinę sistemą pirmiausia reikalingas daugumos (50 proc. + 1) namo butų ir kitų patalpų savininkų sutikimas.

Statybos techniniuose reglamentuose nustatyta, kad statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas ir šalinimas priskiriamas statinio paprastajam remontui, kurį norint atlikti privaloma gauti savivaldybės administracijos rašytinį pritarimą paprastojo remonto aprašui. Jei ketindamas įstiklinti balkoną, pakeisti stogo dangą ar atlikti kitus panašius darbus paprastojo remonto aprašą gali pasirengti pats statytojas, tai šiuo atveju aprašą privalo parengti projektuotojas, turintis atitinkamą kvalifikaciją.

Daugiabučio namo atskirų butų (buto) ar kitų patalpų šildymo įrenginių atjungimo nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos darbai užbaigiami surašius deklaraciją apie statybos užbaigimą. Ši deklaracija ir patikslinta kadastro duomenų byla – tai Nekilnojamo turto registro duomenų pakeitimo pagrindas.

Atkreiptinas dėmesys, kad savavališkas neypatingo statinio paprastasis remontas užtraukia baudą nuo 57 iki 144 eurų, ypatingo – iki 579 eurų.

Daugiabučiame name vonių šildymui įrengti šildomas grindis, kurių šildymui yra naudojama karšto vandens šiluma, draudžia Lietuvos Respublikos ūkio ministro patvirtintos Pastatų karšto vandens sistemų įrengimo taisyklės (Žin., 2005, Nr. 85-3175). Taisyklių 37 punktas nustato, kad „Vonioms ir kitoms patalpoms šildyti draudžiama naudoti karšto vandens sistemoje (išskyrus rankšluosčių džiovintuvuose) cirkuliuojantį vandenį.“

Buitinių šilumos ir karšto vandens vartotojų teises ir pareigas bei jų tarpusavio santykius ir santykius su šilumos tiekėjais bei kitais ūkio subjektais, veikiančiais šilumos ūkyje, reglamentuoja Lietuvos Respublikos ūkio ministro patvirtintos šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės (Žin., 2003, Nr. 70-3193). Taisyklėse nustatyta, kad „visi darbai, atliekami įrenginyje, tarp jų ir atskirų įrenginio mazgų keitimas, kuriuos atlikus, keičiamas jų tipas, sukuriama jo nauja kokybė ir pakinta pradinės, įrenginio pase nurodytos, charakteristikos našumas, pralaidumas, slėgio ar temperatūros parametrai, energijos ar žaliavos sąnaudos, keičiama Šilumos tiekimo schema ir kita“ yra šilumos įrenginių rekonstravimas.

Vadovaujantis šia nuostata bet kurie darbai, įrengiant bute papildomus Šildymo prietaisus, turi būti atliekami vadovaujantis Taisyklių III skyriaus nuostatomis. Tikėtina, kad Jūsų namo atskiruose butuose vonių šildymui įrengtos šildomos grindys – pažeidžiant Taisykles.

Šiuo atveju Taisyklėmis (III skyriaus 35 punktas ir 135 punktas) nustatyta, kad „….butų ir kitų patalpų savininkai, kurie savo Šilumos ar karšto vandens vartojimo įrenginius rekonstruoja pažeisdami Šilumos ūkio įstatymą [3.1], šias taisykles ar šiame skyriuje nurodytus kitus teisės aktus, atsako įstatymų nustatyta tvarka“, kad Daugiabučio gyvenamojo namo buto ir kitų patalpų savininkas – buitinis Šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojas, privalo „atlyginti juridinių ar fizinių asmenų patirtą žalą dėl jo neteisėtų veiksmų pateikus klaidingus duomenis suvartotos šilumos ir (ar) karšto vandens sąnaudoms apskaičiuoti, savavališkai pakeitus šilumos ir (ar) karšto vandens įrenginiu elementus (išskyrus vandens ėmimo prietaisus) kitokiais, pakeitus jų jungimo schema arba pažeidus sutartyje nustatytas jų priežiūros sąlygas.“

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojami šilumos paskirstymo metodai nenumato, kad įvadiniu šilumos skaitikliu išmatuotas šilumos kiekis būtų paskirstomas buitiniams šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojams, įvertinus Šilumos sąnaudas atsirandančias dėl papildomai atskiruose butuose įrengtų šildymo prietaisų, todėl Šilumos tiekėjas neturi teisės papildomai apmokestinti šilumos suvartojimo tokiuose šildymo prietaisuose.

Akivaizdu, kad šiuo atveju, buto ar kitų patalpų savininkas vonių šildymui įrengęs šildomas grindis, pažeidžia kitų butų savininkų teises ir teisėtus interesus bei padaro pastariesiems realią žalą. Taisyklės (242 punktas) nustato, kad buitinių šilumos vartotojų skundus, išankstine skundų nagrinėjimo ne teisme tvarka, nagrinėja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Valstybinė energetikos inspekcija ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pagal savo kompetenciją. Jūsų atveju rekomenduojame su skundu kreiptis Šias institucijas, ar vieną iš jų, dėl Jūsų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo bei Jums padarytos žalos išreikalavimo iš kaltų asmenų.