Naujienos

Praktika rodo, kad racionaliai šeimininkaudami galime sutaupyti 10 proc. ir daugiau energijos bei atitinkamai sumažinti savo išlaidas. Svarbiausia – ūkiškumas ir energijos naudojimas pagal poreikį. Energijos sąnaudas galime mažinti taupydami elektrą, šilumą, vandenį, degalus.

Šilumos energijos taupymo priemonės Mokesčiai už šilumos energiją sudaro iki 80 proc. visų būsto energijai skirtų išlaidų, todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į jos taupymą. Šilumos energija reikalinga ne tik patalpose palaikyti tinkamą temperatūrą, bet ir kompensuoti šilumos nuostolius. Todėl šilumos suvartojimą daugiabučiams namams ir kitiems pastatams šildyti lemia pastatų būklė. Jeigu Jūsų buto kvadratiniam metrui šildyti suvartojamos šilumos kiekis per mėnesį yra 25 kWh ir daugiau, rekomenduojame rimtai apsvarstyti galimybę renovuoti pastatą, nes tai yra vienintelis būdas gerokai sumažinti šilumos nuostolius.

Jeigu elektros vartojimą galite sumažinti racionaliai ją vartodami, šilumos vartojimas, deja, daugiausia priklauso nuo pastatų, kuriuose gyvenate būklės. Todėl kompleksinis pastatų atnaujinimas yra neabejotinai geriausias sprendimas, suteikiantis visas galimybes efektyviai vartoti šilumą ir gauti mažesnes sąskaitas. Tačiau, kol namas bus atnaujintas, pasirinkite priemones, kurias įdiegus sąskaitos už šildymą sumažės nedaug, bet pagerės jūsų gyvenimo sąlygos:

Užsandarinkite langus. Plyšius tarp stiklo ir lango rėmo bei tarp lango rėmo ir sienos užsandarinkite silikoninėmis ar kitomis izoliacinėmis medžiagomis. Sandarinti reikia ne tik lango rėmus, bet ir stiklą. Jei tinkamai užsandarinti langai, būstas bus geriau apsaugotas nuo šalčio, skersvėjų ir gatvės triukšmo, o kambaryje temperatūra pakils. Įstiklinkite balkonus ir lodžijas. Jų stiklinimas sumažina šalto oro skverbimąsi į butą, todėl oro temperatūra gretimame kambaryje lieka normali ir vėjuotą dieną, be to, pagerinama garso izoliacija. Balkonuose ir lodžijose įrenkite medines grindis ir po jomis paklokite izoliacinės medžiagos sluoksnį. Šildomose būsto patalpose už radiatorių įrenkite šilumą atspindinčius ekranus, kurie atspindi iki 90 % infraraudonųjų spindulių ir lemia patalpos oro temperatūros padidėjimą 1–2 ºC. Pritvirtinus lentyną virš radiatoriaus, šilto oro srautas nukryps į kambario vidų, užuot kilęs tiesiai iki lubų.

Didelių matmenų baldus statykite prie išorinių sienų. Neužstatykite radiatorių baldais ir dekoratyvinėmis grotelėmis. Neuždenkite radiatorių užuolaidomis. Tai trukdo šilumai sklisti į kambarį. Patalpas vėdinkite kelis kartus per dieną iki galo atidarius langus ir sudarius trumpalaikį skersvėjį, kuris pakankamai išvėdintų patalpą, padėtų išvengti drėgmės ir kvapų kaupimosi. Geriau vėdinti intensyviai, bet trumpai, negu vėdinti ilgą laiką. Išeidami iš kambario uždarykite langus ir orlaides. Tai leis namuose palaikyti pastovią temperatūrą. Prieškambario, laiptinės ir kitų šaltų patalpų duris laikykite uždarytas. Saulėtomis rudens / žiemos / pavasario dienomis atitraukite užuolaidas ir žaliuzes – leiskite saulės spinduliams apšviesti ir pašildyti Jūsų būstą.

Šalto ir karšto vandens taupymo priemonės Energijos taupymas susijęs ir su taupiu vandens naudojimu, nes karštam vandeniui ruošti naudojama šiluminė energija. Išlaidos už karštą vandenį gali sudaryti didelę mokesčių už energiją sąskaitos dalį. Kasdien suvartojamo vandens kiekį galima smarkiai sumažinti be didelių pastangų: Prauskitės po dušu, o ne vonioje. Naudodamiesi dušu, karšto vandens suvartosite iki 30 litrų, o maudydamiesi vonioje – net iki 160 litrų. Sąskaitas už vandenį nesunku sumažinti įrengus mažo srauto dušo galvutes ir čiaupų tėkmės ribotuvus.

Indus plaukite ne po čiaupu, bet užkimštoje kriauklėje ar dubenyje. Jiems nuskalauti pakaks ir silpnos vandens srovelės. Indaplovė taip pat sumažina vandens suvartojimą. Ją junkite tik tuomet, kai pilnai užpildysite indais. Prausdamiesi sumažinkite vandens srovę. Valydami dantis ar skusdamiesi naudokitės stikline. Patikrinkite, ar nevarva čiaupai ir unitazai – jie didžiausi vandens „vagys“.